Kaip Pripažinti Nuosavybės Teisę į Įmonę Lietuvoje

Nuosavybės teisė yra viena pagrindinių žmogaus teisių, jo egzistencijos, gyvenimo pilnatvės bei kokybės, saviraiškos ir realaus įgyvendinimo pagrindas. Įmonės, įgydamos nuosavybę, formuojasi kaip laisvos asmenybės, turėdamos savo turtą, jos tampa nepriklausomos nuo kitų subjektų valios.

Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip pripažinti nuosavybės teisę į įmonę Lietuvoje, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką.

Nuosavybės Teisės Samprata ir Ribos

Nuosavybė bendriausia, buitine prasme suprantama vienareikšmiškai - kaip savininko teisė elgtis su nuosavu daiktu savo nuožiūra. Ši teisė yra tiek kiekvieno civilinis teisinis santykis subjekto, tiek visos visuomenės gyvavimo ekonominis pagrindas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str. 1 d. nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatymai gina šias nuosavybės teises, o ne jas nustatyti.

Svarbu paminėti, kad nuosavybės teisės įgyvendinimas nėra absoliutus. Konstitucijos 23 str. 1 d. garantuoja nuosavybės neliečiamumą, tačiau savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teises, nėra visiškai laisvas. Jo turtinės teisės yra neatskiriamos nuo jo pareigų, susijusių su šiomis teisėmis. Naudojimasis turtu neturi prieštarauti kitų žmonių, visuomenės, valstybės interesams.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 28 str. nustatyta: „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių“.

Siekiant apsaugoti visuomenės ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, galimi tam tikri savininko teisių apribojimai. Konstitucinis Teismas yra pripažinęs tam tikrą galimybę riboti nuosavybės teises, kaip ir kitas pagrindines žmogaus teises.

Europos Žmogaus Teisių Teismas kontroliuoja valstybės taikomas priemones remdamasis proporcingumo reikalavimu. Suprasdamas, jog įstatymų leidėjams, kurie vykdo socialinę ir ekonominę politiką, duodama pasirinkimo galimybė turi būti pakankamai plati, Europos Žmogaus Teisių Teismas, nagrinėdamas bylas atsižvelgia į įstatymų leidėjų sprendimus apibrėžiant „visuomenės interesus“, nebent tie sprendimai būtų realiai nepagrįsti.

Tokiu būdu, nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams lemia ne tai, koks subjektas vėliau taps šios nuosavybės savininku, o tai, ar nuosavybė, kuri bus paimta iš savininko, tikrai bus paimta dėl to, kad ji reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti, t.y. užtikrinti viešąją paskirtį šiuo paimamu turtu.

Svarbu, kad negalima apribojimais pažeisti teisės turinio esmės, t. y. teisės taip apriboti ar suvaržyti, jog jos įgyvendinimas tampa nebeįmanomas.

Inžinerinės infrastruktūros objektai pagal savybes yra materialūs daiktai ir laikytini savarankais nuosavybės teisės objektais. Tokiu būdu, šių objektų savininkui įgyvendinant savo teises, jo veiksmai negali prieštarauti kitų žmonių, visuomenės, valstybės interesams.

Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog inžinerinės infrastruktūros objektų naudojimo paskirtis užtikrinti nenutrūkstamą, visiems prieinamą bet kokios paskirties objekto aprūpinimą elektros, šilumos, dujų energija, vandeniu suponuoja atitinkamas šių objektų savininko nuosavybės teisės gynimo ribas.

Nuosavybės Teisės Įgijimo Pagrindai

Teisės normose įtvirtintas teisinis faktas yra siejamas su teisių ir pareigų įgijimu. Tokiu būdu, nekelia abejonių nuostata, jog nuosavybės teisę galima įgyti tik įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. įvykus teisės normose nustatytiems įvykiams arba atlikus numatytus veiksmus.

Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai skirstomi į pirminius ir išvestinius:

• Pirminiai nuosavybės teisės įgijimo pagrindai - tai juridiniai faktai, kurių pagrindu nuosavybės teisė į civilinis teisinis santykis objektus yra įgyjama pirmą kartą, nes tas daiktas niekada nebuvo kieno nors nuosavybė, arba ši teisė atsiranda nepriklausomai nuo ankstesnio savininko valios ir teisės.
• Išvestiniai nuosavybės teisės įgijimo pagrindai - nuosavybės teisės turinys priklauso nuo ankstesnio savininko valios ir teisių. Laikomasi principo, kad niekas negali perduoti daugiau teisių nei pats jis turi, t. y. naujojo savininko nuosavybės teisė remiasi ankstesnio savininko teise ir yra išvesta iš jo teisės.

Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (4.47 str.):

1. Pagal sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų);
2. Paveldint;
3. Sukuriant naują daiktą;
4. Įgyjant bešeimininkį daiktą;
5. Įgyjant daiktą pagal įgyjamąją senatį;
6. Kitais įstatymų nustatytais pagrindais.

Lietuvos Respublikos norminiai aktai nenurodo išsamaus sąrašo atvejų, kada nuosavybės teisė įgyjama į inžinerinės infrastruktūros objektus. Tačiau šie objektai pagal savo savybes yra pripažįstami materialiais daiktais ir nekilnojamuoju turtu.

Nuosavybės Teisės Įgijimas Pagaminant Naują Daiktą

Vienas iš pirminių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų - nuosavybės teisės įgijimas pagaminant naują daiktą. Daikto pagaminimas suvokiamas, kai sujungus gaminimo medžiagas jos sudaro kokybiškai naują daiktą, kuris tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu.

Nuosavybės Teisės Įgijimas Į Bešeimininkį Daiktą

Nuosavybės teisė į bešeimininkį daiktą įgyjama teismo sprendimu valstybei arba savivaldybėms. Dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu teismui gali kreiptis finansų, kontrolės arba savivaldybės institucija, fizinis ar juridinis asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužinojo apie tokio daikto buvimą suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą.

Šio turto išaiškinimo, apskaitos bei perdavimo nuosavybėn tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 nuostatos.

Nuosavybės Teisės Įgijimas Pagal Įgyjamąją Senatį

Teismui konstatuojant juridinį faktą, nėra nei vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui - įgijėjui, taip pat nėra teisės perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimas galimas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teises į daiktą iki sueinant terminams.

Tokiu būdu, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas pagal įgyjamąją senatį teismo yra konstatuojamas esant a šis sąlygų visetui: asmuo daiktą įgijo sąžiningai bei sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savą valdė teisės normose nustatyta terminą.

Nuosavybės Teisės Įgijimas Pagal Sandorius

Naujasis savininkas įgyja tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs savininkas, jei įstatymai arba sutartis nenustato ko kita. Nuosavybės teisės įgijimą įstatymų leidėjas sieja su daikto perdavimo momentu. Šios teisės normos pobūdis yra dispozityvus, todėl a šalys sutartyje gali nuosavybės teisės perėjimo momentą susieti su kitomis aplinkybėmis ir faktais.

Aukščiausiasis Teismas 2008 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 pažymėjo, jog turto perdavimas kito asmens nuosavybėn yra savininko valinis veiksmas, kuriuo jis atsisako savo teisės į daiktą. Dėl to kiekvienu atveju nurodytas savininko ket...

Šiame straipsnyje apžvelgėme nuosavybės teisės įgijimo įmonėje pripažinimo Lietuvoje aspektus, remiantis teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika. Nuosavybės teisė yra esminė kiekvieno asmens ir įmonės veiklos dalis, todėl svarbu žinoti ir suprasti jos įgijimo bei gynimo būdus.

tags: #kaip #pripažinti #nuosavybės #teisę #į #įmonę