Prabangaus Nekilnojamojo Turto Mokestis Lietuvoje: Istorija ir Dabartis

Nuo sausio 1 dienos Lietuvoje įsigaliojo nekilnojamojo turto mokestis, kuris apmokestino ne tik komercinį, bet ir gyvenamosios paskirties turtą, viršijantį milijoną litų. Šis mokestis, siekiantis 1 procentą nuo turto vertės, palietė fizinius asmenis ir jų šeimos narius (sutuoktinius ir nepilnamečius vaikus), kurių turimo turto vertė viršijo nustatytą ribą. Dabar apmokestintas visas nekilnojamasis turtas: gyvenamieji namai, sodo namai, garažai, fermos, šiltnamiai, poilsio, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės paskirties, žuvininkystės ir inžineriniai statiniai. Turto vertė sumuojama.

Mokesčio išvengia turtas iki milijono litų arba tas turtas, kuriam yra nustatytos lengvatos. Jos yra siejamos su turto savybėmis. Pavyzdžiui, nuo mokesčio atleidžiamas žemės ūkiui, švietimo ar kūrybinei veiklai naudojamas turtas.

Mokesčio Tikslai ir Lūkesčiai

Vyriausybė, teikdama tokį mokesčių pakeitimą, apskaičiavo, kad iš mokesčio biudžetas per metus pasipildys bent 17 milijonų litų. Tačiau specialistai įsitikinę, kad iš mokesčio biudžetui nubyrės tik grašiai, o supriešinimo visuomenėje bus daugiau.

Situacija Apskrityse

VĮ Registrų centro duomenimis, Šiaulių apskrityje yra devyni vieno milijono litų ir daugiau verti nekilnojamojo turto objektai. Bendra jų vertė - 23 milijonai 653 tūkstančiai litų. Lietuvoje suskaičiuotas 741 gyvenamasis namas, kainuojantis daugiau nei milijoną litų.

Aidas Petrošius, Registrų centro atstovas spaudai, primena, kad turimi duomenys apie turtą yra gana tikslūs, tačiau nėra garantijos, kad „prabangos“ mokestį mokės visi milijoninį turtą turintys asmenys. Dar bus tikslinama, ar turtas nėra padalintas keliems savininkams.

A. Petrošiaus teigimu, savininkai dažnai apie turto būklę nepraneša Registrų centrui: „Mes renkame informaciją apie visus įvykusius pardavimo sandorius. Kiekvienais metais yra sudaromi nauji verčių žemėlapiai. Savininkai turėtų informuoti mus apie staigius objektų vertės pakitimus. Minėti žemėlapiai sudaromi per kelis mėnesius. Nuo liepos jie paprastai kabo Registrų centre, kur žmonės gali pareikšti savo pastabas ir taip prisidėti prie žemėlapio kūrimo. Lapkričio mėnesį žemėlapiai būna baigti.

„Milijonieriams“ įsigaliojęs nekilnojamojo turto mokestis bus skaičiuojamas pagal 2011 metų sausio 1 dieną įsigaliojusius verčių žemėlapius. Tai reiškia, kad objektų vertės skaičiuojamos pagal 2010 metų vertinimus, kurie dėl finansinės krizės buvo šiek tiek mažesni nei pernykščiai.

Dvarų Savininkų Nerimas

Nekilnojamojo turto mokestis palies ir kai kurių privačių dvarų savininkus. Joniškio rajono Jakiškių dvaro savininkė Meilė Zaleckienė tikino, kad jos dvaras toli gražu milijono litų nevertas, tačiau neparduotų ir už kelis milijonus. Į dvarą jau teko investuoti kone pusę milijono: pakeisti stogą, restauruoti kai kuriuos pastato fragmentus.

Asmeninėmis lėšomis atkurto Varputėnų (Šiaulių rajonas) dvaro savininkas Antanas Griškevičius neslepia susirūpinimo ir laukia žinių iš mokesčių inspekcijos. Dvaras, tikėtina, vertas ne vieno milijono. Dvaras yra parduodamas. Savininkas už jį prašo per 12 milijonų litų. „Ką padarysi. Jei reikės, paremsiu mokesčiais Lietuvą“, - teigė A. Griškevičius.

Užvenčio (Kelmės rajonas) dvaro savininkas Alvydas Knyzelis mano, kad mokesčių naujovės jo neturėtų paliesti, nes dvaras priklauso įmonei. Turto mokesčiai jau yra mokami.

Galimos Pasekmės ir Prognozės

Specialistai įtaria, kad gali padaugėti skyrybų dėl ekonominių sumetimų. Taip pat tikėtina, jog bus manipuliuojama turto verte - bus stengiamasi jį įvertinti kuo pigiau.

Registrų centro atstovas spaudai A. Petrošius akcentavo, kad jų vertinimas geras tuo, kad niekam nereikia duoti kyšio. Duomenys laikomi teisingi, kol jie nėra oficialiai pakeisti. Jei savininkas pareikš, kad jo turtas nėra tiek vertas, jis turės tai įrodyti.

„Vidutinė rinkos vertė nustatoma pakankamai tiksliai pagal seniai pasaulyje taikomas formules. Labiau kreipiamas dėmesys ne į skelbimuose nurodytas kainas, o į realių sandorių sumas. Tiesa, vietinis vertinimas, kai objektą savo akimis apžiūri turto vertintojas, gali būti tikslesnis, nei mūsų“, - pripažino A. Petrošius.

Linas Juozaitis, nekilnojamojo turto bendrovės Vakarų Lietuvos regiono vadovas, sako, kad milijono vertės namo dar neteko parduoti: „Nebent prieš penkerius metus tokių buvo“. Nekilnojamojo turto specialistas akcentavo, kad vidutinė rinkos vertė - sunkiai nuspėjama. Jei pastatas vertas 300 tūkstančių litų, dar nereiškia, kad jį įmanoma parduoti už 200 tūkstančių. „Galima sakyti, kad didelis namas yra vertingesnis, tačiau šiais laikais mažesni ir ekonomiškesni gali būti brangesni“, - sakė L. Juozaitis.

Romualdas Liubinskas, nekilnojamojo turto įmonės savininkas, mano, jog protingiausia būtų apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą 0,1-0,2 procento tarifu: „Vienas procentas - per daug. Įstatymas liečia labai siaurą žmonių ratą ir yra socialiai neteisingas. Kuo prastesnis 900 tūkstančių litų vertas namas už tą, kuris kainuoja milijoną?“.

R. Liubinskas įsitikinęs, kad dabar šalies valdžia knaisiojasi smulkmenose ir renka grašius: „Karpo švietimo, kultūros lėšas, kanceliarines išlaidas. Jei būčiau ministras pirmininkas, taupyčiau ten, kur yra didžiausios išlaidos - viešuosiuose pirkimuose. Juk valstybė viską perka ir už paslaugas moka brangiausiai. Štai kur milijardai. Nereikėtų net “šešėlio„ vaikytis“.

Įmonės savininkas akcentuoja, kad įstatymas iš pradžių turi būti teisingas ir logiškas: „Šūktelėjo, pritarė ir jau turime. Iš patirties žinau - kuo turtingesnis, tuo labiau taupo. Keista dar tai, jog tokį įstatymą patvirtino konservatoriai, turintys ginti stambųjį kapitalą, o ne socialistai“.

Lietuvoje prabanga pavadinta tik tai, kas perlipa milijoną litų. Bet pas mus nėra tokio prabangaus namo, kaip šis: vienas rusų milijardierius už šią vilą Prancūzijoje paklojo 500 milijonų eurų. Tai yra didžiausia suma, kada nors sumokėta už privatų namą.

Naujausia Informacija apie NT Mokestį

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) primena, kad gyventojai, turintys vadinamąjį prabangų nekilnojamąjį turtą, kurio vertė viršija 220 tūkst. eurų, turi pateikti nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) deklaracijas ir sumokėti mokestį už 2018 metus iki šių metų gruodžio 17 dienos.

Iš viso šiemet NT mokestį Panevėžio ir Utenos apskrityse turi sumokėti 63 gyventojai. Jų deklaruota mokėtina suma - per 17 tūkst.

Panevėžio AVMI pažymi, kad pakito nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija 220 tūkst. eurų, mokesčio skaičiavimo tvarka.

Kuomet fizinio asmens turimo NT vertė yra didesnė už:

1. neapmokestinamąjį dydį (220 000 eurų), tačiau neviršija 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
2. 300 000 eurų, tačiau neviršija 500 000 eurų, taikomas vieno procento mokesčio tarifas;
3. 500 000 eurų ir daugiau, taikomas dviejų procentų mokesčio tarifas.

Nauja NT deklaracijos tvarka aktuali ir tėvams, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų arba vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Anksčiau taikyta 30 proc. lengvata šeimai, o nuo 2018 m. neapmokestinamasis dydis ― 286 000 EUR taikomas asmeniui.

Atitinkamai pakeista ir mokesčio apskaičiavimo tvarka: jei tokių asmenų turimas NT viršija:

1. neapmokestinamąjį dydį (286 000 eurų), tačiau neviršija 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
2. 390 000 eurų, tačiau neviršija 650 000 eurų, taikomas vieno procento mokesčio tarifas;
3. 650 000 eurų, taikomas dviejų procentų mokesčio tarifas.

Mokesčių administratorius priminė, jog NT mokesčiu apmokestinami tokie gyventojams nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai (arba tokio turto dalys), esantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurie nėra priskirti neapmokestinamajam NT.

Nuomonės ir Perspektyvos

Vieni pasisako už didesnį darbo ir vartojimo apmokestinimą, kiti - už kapitalo ir prabangaus turto apmokestinimą. Visi sutaria dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo. Ekspertai siūlo neįvedinėti mokesčių, kurių administravimas brangesnis, nei surenkamos sumos, kaip pavyzdžiui, prabangaus turto ar brangesnio nei X suma nekilnojamojo turto apmokestinimas.

Prezidentės spaudos tarnyba informuoja, kad Lietuvos vadovės nuomone, šis mokestis užtikrins skaidresnius santykius Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje ir formuos solidaresnę mokesčių sistemą. Naujas mokestis, D.Grybauskaitės teigimu, taip pat užkirs kelią spekuliacijoms nekilnojamo turto kainomis ir padės išvengti nekilnojamo turto burbulų susidarymo, kai būsto kaina nepagrįstai viršija tikrąją jo vertę.

Fizinių asmenų nekilnojamo turto mokestis egzistuoja daugelyje užsienio valstybių. Jį moka beveik visų Europos Sąjungos šalių gyventojai.

NTM Tarifai ir Apmokestinimas 2024 m.

Šiuo metu gyventojų nekilnojamasis turtas apmokestinamas progresiniu 0,5-2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės.

Apmokestinant NT siūloma iki 200 tūkst. eurų vertės turtui taikyti 0,1 proc. tarifą, daliai nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų - 0,2 proc., iki 600 tūkst. eurų - 2 proc. tarifą. Tačiau pirmajam būstui, socialiai remtiniems žmonėms, oficialiai nuomojantiems būstą, būtų taikomas 50 proc. Tačiau dar svarstoma, ar nustatyti ir žemiausią NT mokesčio ribą, iki kurios gyventojai jo nemokėtų, be to, svarstoma ir didesnė nei 50 proc.

Gyventojų, turinčių 3 ir daugiau vaikų ar neįgalų vaiką, nekomercinės paskirties NT siūloma apmokestinti, nustatant tokius pačius mokesčio tarifus, tačiau didesnes jų taikymo ribas. Tokiems gyventojams neapmokestinama būtų turto vertė iki 50 tūkst. eurų. O didžiausią 1 proc. tarifą siūlo taikyti vertei, viršijančiai 750 tūkst.

Neretai lengvata pirmam būstui taikoma ir kitose pasaulio šalyse. Lengvatos skirtingose valstybėse yra gana įvairios, jos siekia nuo 30 proc. iki 70 proc.

NTM tarifų palyginimas: Lietuva ir Danija

Dvi iš 30 Europos šalių - Lichtenšteinas ir Malta - iš viso netaiko jokių mokesčių už turtą. Estija yra vienintelė šalis, apmokestinanti tik žemę, o tai reiškia, kad jos nekilnojamojo turto mokestis yra efektyviausias. Pavyzdžiui, itin netoli geografiškai nuo Lietuvos nutolusioje Danijoje nuosavą NT turi vos apie 60 proc. gyventojų, o Lietuvoje šis rodiklis nuolat viršija 90 proc.

Danijoje yra du NT mokesčiai. Vienas apskaičiuojamas pagal turto vertės mokestį. Mažiausias šio mokesčio tarifas yra 3 proc. ir vėliau progresyviai didėja, priklausomai nuo turto vertės, tačiau mokestis negali būti mažesnis nei 500 eurų per metus. Antrasis mokestis mokamas komunai (savivaldybei), t.y. žemės ir infrastruktūros mokestis, kurį nustato savivaldybė pagal NT zonas. Vidutiniškai trijų kambarių buto mokestis nedideliame Jutlandijos regiono miestelyje kas mėnesį siekia apie 2000 kronų, o tai yra apie 268 eurai.

O lietuvių taip pamėgtoje Ispanijoje NT mokestis, kurį jo savininkas moka kiekvienais metais, nepriklauso nuo to, ar savininkas yra nuolatinis Ispanijos gyventojas, ar ne. Šis mokestis nustatomas pagal rotušės pateiktą kadastrinę turto vertę, NT mokesčio tarifas svyruoja nuo 0,4 proc. iki 1,1 proc. turto vertės ir skiriasi pagal Ispanijos regioną.

tags: #prabangaus #nekilnojamo #turto #mokestis #delfi #2011