Turto Disponavimo Teisės Apribojimai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami turto disponavimo teisių apribojimai Lietuvoje, įskaitant nuosavybės teisės apribojimus, turto areštą ir savivaldybių bei valstybės turto disponavimo ypatumus.

Nuosavybės Teisės Apribojimai

Pusiausvyros tarp nuosavybės teisės apsaugos ir jos apribojimų ieškojimas yra viena didžiausių nuosavybės teisės apsaugos problemų. Teisė būti apsaugotam nuo savavališko nuosavybės teisės ribojimo yra tapusi klasikiniu nuosavybės teisės apsaugos principu, taikomu tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu lygiu. Nacionaliniu lygiu ši teisė buvo įtvirtinta 1215 m. Magna Carta 39 straipsnyje. 1789 m. Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija 17 straipsnyje įtvirtino, kad nuosavybė yra neliečiama teisė, iš kurios niekas negali būti atimtas, nebent to reikalauja visuomenės poreikis, patvirtintas įstatymu, ir su sąlyga, kad bus teisingai ir iš anksto atlyginta.

Nuosavybės teisės garantijas taip pat analizavo T.Allen, D.Hart, J.Howell, J.Kingston, P.Panel, D.Rook. Nuosavybės teisės objektai, be materialių daiktų, yra nematerialūs objektai - turtinės teisės, reikalavimo teisės ir turtiniai įsipareigojimai, informacija ir pagal tai, iš kokios pozicijos vertintina, netgi asmeninės neturtinės teisės. Nuosavybės teisės objektų specifika ta, kad jie ne visada yra tik materialūs arba ne. Kartais jie lengvai pereina iš vienos būsenos į kitą.

Žmogaus nuosavybės teisės apribojimas yra vadinamoji negatyvioji šios teisės apsaugos ir gynimo pusė. Galiojantys įstatymai nuosavybės teisės apribojimus įtvirtina kaip procesines prievartos priemones (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 151 str.) arba kaip baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 72 str.). Būtent šias aplinkybes, teismas taiko privalomai arba savo nuožiūra.

Atsižvelgiant į ypatingą žmogaus teisių instituto svarbą kiekvienoje demokratinėje valstybėje, bet koks įsibrovimas į žmogaus teisių sferą turi būti preciziškai reglamentuotas. Siekiant užkirsti kelią tokiems pažeidimams atsiradimui, būtina detaliai išanalizuoti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo procedūras baudžiamajame procese, visų pirma siekiant nustatyti ir apibrėžti su tuo susijusias problemas bei suformuluoti pasiūlymus šios problemos šalinimui.

Turto Areštas

Turto areštas - įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Areštuojant nekilnojamąjį turtą, paprastai yra taikomas turto areštas su disponavimo teisės apribojimu.
Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str., turto disponavimo teisės apribojimas yra teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas.

Taigi tuo atveju, jeigu skaitytojos norimam išsinuomoti butui yra nustatytas turto areštas su disponavimo teisės apribojimu, jo išnuomojimas nėra galimas, nebent areštą nustatęs teismas būtų išaiškinęs kitaip. Jeigu nuomos santykiai atsiranda pirmiau nei nekilnojamojo turto areštas, tuomet aktualus yra CPK 686 str. Jame yra numatyta, kad išnuomoto nekilnojamojo turto nuomos (panaudos) sutarties šio turto areštas nekeičia, tačiau antstolis gali reikalauti nutraukti nuomos (panaudos) sutartį Civiliniame kodekse numatytais pagrindais.

Vadovaujantis a šiuo straipsniu, vadovaujantis aia procesinis prievartos priemonis samprata kaip procesin prievartos priemon s taip pat buvo traktuojamos tik skyriaus Bendrieji nuostatai 8 skirsnyje reglamentuotos kardomosios priemon s. Dabartiniame LR BPK Kitomis procesin mis prievartos priemon mis įvardyti procesiniai veiksmai, vadovaujantis sovietine baudžiamojo proceso prievartos priemonis samprata reglamentuoti skyriuje Kvota ir parengtinis tardymas .

Skaitytojai, prieš nuomojantis butą, rekomenduotina išsiaiškinti, kokio pobūdžio turto areštas yra nustatytas, taip pat įvertinti buto arešto galimas pasekmes, t.y. priverstinį turto pardavimą iš varžytynių.

Priežiūros institucijos sprendimas laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose, ir kitu Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto aktu. Jis teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas Turto arešto aktų registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys, kurių reikia priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti Turto arešto aktų registre.

Asmeniui, kurio turtas areštuotas, teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybių paskelbti, - nuo turto arešto akto registravimo Informacinėje sistemoje momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

Turto arešto aktas registruojamas Informacinėje sistemoje nedelsiant, ne vėliau kaip per 8 darbo valandas nuo turto arešto akto duomenų gavimo Informacinėje sistemoje dienos, išskyrus atvejus, kai šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atsisakoma registruoti turto arešto aktą.

Pranešimas apie turto arešto akto registravimą, pakeitimą Informacinėje sistemoje ar išregistravimą iš jos ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo turto arešto akto, jo pakeitimo registravimo ar išregistravimo dienos pateikiamas institucijai ar pareigūnui, priėmusiam turto arešto aktą.

Savivaldybių Turto Disponavimo Ypatumai

Savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

Savivaldybių turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybių institucijos, įstaigos ir organizacijos, savivaldybių įmonės pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka.

Kitiems, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytiems, juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba.

Tokiame sprendime turi būti nurodyta savivaldybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį, juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti savivaldybių funkcijas, sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Kiti juridiniai asmenys, kuriems savivaldybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu. Šis turtas gali būti naudojamas tik savivaldybių funkcijoms įgyvendinti.

Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyti ir kiti, šioje dalyje nenurodyti, savivaldybės tarybos sprendime nustatyti patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) teisių dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimai.

Savivaldybės institucija ar įstaiga, sudariusi turto patikėjimo sutartį, privalo prižiūrėti, kad turto patikėjimo sutartis būtų tinkamai vykdoma. Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Civilinio kodekso nustatytais atvejais.

Turto patikėjimo sutartį sudariusi savivaldybės institucija ar įstaiga privalo atsisakyti patikėjimo sutarties vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jeigu juridinis asmuo (patikėtinis) nebegali (ar atsisako) įgyvendinti savivaldybių funkcijų, kurioms įgyvendinti pagal turto patikėjimo sutartį buvo perduotas savivaldybės turtas.

Valstybės Turto Disponavimo Ypatumai

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.

Kitiems, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytiems, juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį ir tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė.

Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį, juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti valstybines funkcijas, sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai kitų juridinių asmenų patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas valstybės turtas gali būti perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudotis kitiems asmenims. Šis turtas gali būti naudojamas tik įstatymų jiems priskirtoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti.

Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyti ir kiti, šioje dalyje nenurodyti, Vyriausybės sprendime nustatyti patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) teisių dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimai.

Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais.

tags: #pazyma #del #turto #disponavimo #teises #apribojimas