Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ir (arba) įpėdiniams pagal testamentą.
Įpėdiniai Pagal Įstatymą
Pagal įstatymą paveldima tada, jei mirusysis nebuvo surašęs testamento. Tuomet įstatyminiais įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties dieną, jo vaikai pradėti gyvam esant, tačiau gimę po jo mirties. Įstatyminiu įpėdiniu gali būti ir valstybė.
Įpėdiniams nustatyti svarbios Civilinio kodekso 5.11 str. 1 d. nustatytos įpėdinių eilės, pagal kurias yra skiriama pirmumo teisė paveldėti.
Įpėdinių Eilės Pagal Įstatymą:
- Pirmos eilės įpėdiniai: palikėjo vaikai, įvaikiai, kurie buvo gyvi jo mirties dieną, o taip pat ir jo vaikai, gimę po jo mirties.
- Antros eilės įpėdiniai: tai palikėjo tėvai, įtėviai ir vaikaičiai. Šie įpėdiniai įgyja teisę paveldėti po palikėjo mirties tik tada, jeigu palikėjas neturi vaikų (įvaikių), jei jie palikimo nepriėmė per nustatytą trijų mėnesių laikotarpį arba nuo palikimo atsisakė.
- Trečios eilės įstatyminiai įpėdiniai: palikėjo seneliai iš tėvo ir motinos pusės, palikėjo provaikaičiai.
- Ketvirtoje eilėje yra šie įstatyminiai įpėdiniai: palikėjo broliai ir seserys, proseneliai iš tėvo ir motinos pusės.
- Penktos eilės įpėdiniai: palikėjo brolių ir seserų vaikai, taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai bei seserys (dėdės, tetos).
- Šeštos eilės įpėdiniai: tolimiausi giminaičiai - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai, pusseserės).
Jeigu palikėjas neturėjo savo mirties dieną nė vieno iš išvardytų įpėdinių arba jie palikimo nepriėmė per įstatymo numatytą terminą, arba nuo jo atsisakė, o palikėjas nebuvo surašęs testamento, mirusiojo turtą paveldi valstybė.
Sutuoktinio Paveldėjimas
Pagal CK 5.13 str. palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos (palikėjo vaikai ir įvaikiai) arba antros (palikėjo tėvai, įtėviai, vaikaičiai) eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).
Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi 1/4 palikimo, jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Tačiau jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.
Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, likęs gyvas sutuoktinis paveldi visą palikėjo palikimą.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog nesant sudarytos vedybų sutarties, preziumuojama, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d.), o vieno iš sutuoktinių mirtis yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindas (CK 3.100 str. 1 p.). Paprastai yra taikoma prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), dėl to mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis įgyja nuosavybės teisę į pusę sutuoktinių bendro turto, o kita pusė, t. y.
Pagal anksčiau išvardytas taisykles yra dalijama bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau ne mažiau aktualios yra ir asmenine nuosavybės teise priklausančio turto dalybos.
Mirusiojo sutuoktinio asmenine nuosavybe gali būti pripažįstamas, pavyzdžiui, vienam sutuoktiniui asmeniškai dovanotas ar jo paveldėtas turtas; išmokos, išimtinai susijusios su jas gavusio sutuoktinio asmeniu ir kt. Svarbu tai, kad darbo užmokestis, įgytas po santuokos sudarymo yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.
Pinigų Paveldėjimas
Praktikoje dažnai kyla klausimų, kaip dalijami pinigai, likę mirusiojo sutuoktinio sąskaitoje.
Tokiu atveju, jeigu įmanoma įrodyti, jog sąskaitoje buvo laikomi ir pergyvenusio sutuoktinio asmenine nuosavybe priklausę pinigai, tai jam pirmiausiai atidalijama jo dalis, tuomet dalijama pusiau (kaip bendroji nuosavybė) ir tada likusi mirusiojo dalis dalijama tarp visų įpėdinių, tame tarpe ir sutuoktinio.
Jeigu, pavyzdžiui, banko sąskaitoje esančios lėšos būtų pripažįstamos tik bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tai vėlgi ½ turto tampa asmenine pergyvenusio sutuoktinio nuosavybe, o likusi lėšų dalis dalijama pagal minėtas proporcijas.
Testamentas
Testamentas yra suprantamas kaip vienašališkas, asmeninio pobūdžio sandoris, leidžiantis pačiam palikėjui sureguliuoti po jo mirties palikimu tapsiančių vertybių paskirstymą savo įpėdiniams.
Testatorius gali sudaryti testamentą tik pats, jei jis yra veiksnus asmuo ir sudaro testamentą laisva valia. Testatorius gali palikti visą savo turtą ar jo dalį kam nori, gali atimti paveldėjimo teisę iš įpėdinių.
Testamentas yra vienašalis asmeninis teisės aktų nustatyta tvarka sudarytas sandoris, kuriame išreiškiama tik testatoriaus valia. Taigi testamentą gali sudaryti tik pats testatorius, jis negali būti sudaromas per atstovą.
Naujojo Testamento laiškai: istorinis kontekstas
Testamento Formos:
- Asmeninis testamentas
- Oficialusis testamentas
- Bendrasis sutuoktinių testamentas
Asmeninis testamentas - tai testatoriaus ranka surašytas ir pasirašytas testamentas, kuriame nurodytas testamentą surašiusio asmens vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo ir diena) ir vieta, išvardijamas paliekamas turtas ir įpėdiniai. Jis gali būti surašytas bet kokia kalba.
Oficialusis testamentas - tai testamentas, kuris yra sudarytas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtintas notaro. Oficialiajame testamente nurodoma jo sudarymo vieta ir laikas (metai, mėnuo, diena, valandos ir minutės), sudarytojas, išvardijamas paliekamas turtas ir įpėdiniai.
Bendrasis sutuoktinių testamentas - šiuo testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį. Bendrąjį sutuoktinių testamentą gali sudaryti tik susituokę asmenys.
Palikimo Priėmimas Ir Atsisakymas
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Negalima palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba, kai padavė vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Šie išvardinti veiksmai turi būti atlikti per tris mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos. Notaras ar teismas per tris darbo dienas nuo palikimo priėmimo dienos privalo pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie palikimo priėmimą.
Asmuo, pageidaujantis priimti palikimą, pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti tam notarui, kurio veiklos teritorijoje buvo paskutinė mirusiojo (palikėjo) nuolatinė gyvenamoji vieta. Svarbu įsiminti, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo reikia pateikti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties.
Įpėdinis pagal įstatymą arba testamentą turi teisę per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlyga ar dalies palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.
Įpėdinių Atsakomybė Už Palikėjo Skolas
Įpėdinis, priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako ne tik paveldėtu, bet ir savo turtu. Siekdamas apriboti savo atsakomybę už palikėjo skolas, įpėdinis gali pareiškime apie palikimo priėmimą nurodyti, kad jis palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą - tokiu atveju už palikėjo skolas jis atsako tik paveldėtu turtu.
Paveldimo Turto Mokestis
Įpėdiniui ne tik tenka pareiga įvykdyti neįvykdytus palikėjo įsipareigojimus, bet ir gali atsirasti pareiga mokėti paveldimo turto mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės. Šio mokesčio tarifas sudaro 5 proc., jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų, ir 10 proc., jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė viršija 150 tūkst. eurų.
Praktikoje įpėdiniams šio mokesčio dažniausiai nereikia mokėti, nes paveldėjimas paprastai vyksta tarp artimųjų giminaičių ir/ar sutuoktinių. Visais atvejais, nepriklausomai nuo ryšio su mirusiuoju, šiuo mokesčiu pagal įstatymą yra neapmokestinama paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst.