Viešasis sektorius Lietuvoje vis aktyviau investuoja į energinį efektyvumą. Renovacija šiandien reiškia ne tik mažesnes sąskaitas, bet ir kokybiškesnę aplinką žmonėms. Kai pastatai tampa tvaresni ir patogesni, tai tiesiogiai keičia paslaugų kokybę bei darbo efektyvumą.
Nacionalinis plėtros bankas ILTE 2025 m. suteikė paskolas trylikos viešųjų pastatų atnaujinimui, kurios yra derinamos su Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) dotacija. Iš viso viešųjų pastatų modernizavimui skirta daugiau nei 67 mln. eurų.
Panevėžio Ligoninė: Šiltesnės Palatos ir Mažesnė Infekcijų Plitimo Rizika
Viena iš finansavimu pastatų atnaujinimui pasinaudojusių įstaigų - Respublikinė Panevėžio ligoninė, renovacijai gavusi beveik 838 tūkst. eurų paskolą. Pastatai, pastatyti dar 1970 m., nebeatitiko šiuolaikinių medicinos paslaugų teikimo reikalavimų, o dėl prastos izoliacijos ir pasenusios inžinerinės infrastruktūros buvo energetiškai nebeefektyvūs.
„Modernizacijai pasiryžome, siekdami užtikrinti šiuolaikinius sveikatos priežiūros standartus, pacientų saugumą ir patogumą, pagerinti personalo darbo sąlygas ir mažinti energetines sąnaudas“, - teigia ligoninės direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Mindaugas Čipinys.
Pasak jo, vienas svarbiausių pokyčių - pagerintos pastato mikroklimato sąlygos: apšiltintas fasadas ir pakeisti langai bei durys ženkliai sumažino šilumos nuostolius, todėl patalpose tapo lengviau užtikrinti pastovią temperatūrą ir komfortišką aplinką visais metų laikais.
„Tai ypač svarbu gydymo įstaigose, kur pacientų būklė dažnai priklauso nuo stabilaus šiluminio ir oro kokybės režimo. Rekonstruotos šildymo, vėdinimo ir vėsinimo sistemos taip pat leidžia palaikyti optimalų mikroklimatą, o modernūs vėdinimo sprendimai padeda efektyviau kontroliuoti oro drėgmę bei temperatūrą, sumažina infekcijų plitimo riziką ir pagerina bendrą higieninę aplinką palatose bei bendro naudojimo patalpose“, - komentuoja ligoninės atstovas.
Pašnekovo teigimu, ypač svarbus buvo ir mobilumo aspektas - du seni liftai buvo pakeisti naujais, atitinkančiais šiuolaikinius standartus. „Jie ne tik palengvino pacientų ir personalo judėjimą pastate, bet ir leidžia saugiau transportuoti gulinčius pacientus. Tai itin svarbu kritinių būklių pacientų priežiūroje, kai greitis ir sklandus judėjimas gali turėti įtakos gydymo eigai“, - renovacijos suteiktais privalumais dalinasi M. Čipinys.
Pastatui pasiekus B energetinio efektyvumo klasę ir sumažėjus sąnaudoms, anot jo, atsirado galimybė daugiau lėšų nukreipti į medicinos paslaugų kokybės ir aptarnavimo sąlygų gerinimą, bei naujos įrangos įsigijimą.
Vilniaus Universitetas: Tvarūs Sprendimai Akademinėje Aplinkoje
Poreikis atsinaujinti iškilo ir Vilniaus universiteto (VU) pastatams - Saulėtekio Fizikos fakultetui ir studentų bendrabučiui. Abu pastatai statyti prieš daugiau nei 40 metų, todėl, pasak VU kanclerio Raimundo Balčiūnaičio, modernizacija buvo būtina siekiant mažinti energijos vartojimą, pagerinti darbo ir studentų gyvenimo sąlygas bei prailginti pastatų tarnavimo laiką.
„Vienas svarbiausių tikslų - energijos vartojimo efektyvumas. Siekiame ne tik pagerinti pastatų estetinę bei techninę būklę, bet ir ženkliai sumažinti energijos sąnaudas, mažinti poveikį aplinkai bei prisidėti prie tvarių, klimatui neutralių sprendimų diegimo“, - teigia R. Balčiūnaitis.
Numatyta, kad po modernizacijos Fizikos fakulteto energinio efektyvumo klasė iš F pakils iki A+, o studentų bendrabučio - iš D į B klasę. VU projektų įgyvendinimui skirta 4,3 mln. eurų ILTE paskolos dalis, už kurią numatyta apšiltinti konstrukcijas, atnaujinti šildymo, vėdinimo ir apšvietimo sistemas.
Pokyčiai pagerins šildymo efektyvumą ir oro kokybę auditorijose ir laboratorijose, kuriose vienu metu būna daug žmonių. Visgi universiteto atstovas teigia, kad pačios renovacijos finansavimo procesas vyko sklandžiai, tad planuojama nuosekliai tęsti VU pastatų modernizavimą ir ateityje.
„Šių pastatų atnaujinimas yra tik dalis universiteto infrastruktūros atnaujinimo strategijos, kurios tikslas - sukurti modernią, tvarią ir energiją taupančią akademinę aplinką visiems universiteto padaliniams“, - teigia jis.
Investicijos į Kitų Ligoninių Modernizavimą
Ligoninių modernizacija vyksta ne tik Panevėžyje ir Vilniuje. Štai keletas pavyzdžių:
- Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje vykdomas Priėmimo-skubiosios pagalbos bei Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių modernizavimas.
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninėje artimiausiu metu bus pradėti Skubiosios pagalbos bei Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių modernizavimo darbai.
- Iki 2025 m. Utenos ligoninėje bus modernizuoti Skubiosios medicinos pagalbos bei Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriai: pastatytas dviejų aukštų priestatas ir rekonstruota dalis ligoninės patalpų.
- Druskininkų ligoninėje tęsiami atnaujinimo darbai - po neseniai duris atvėrusio moderniai įrengto Reanimacijos skyriaus, pristatyti Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus rekonstrukcijos planai.
Šie projektai yra finansuojami Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis pagal įvairias programas. Pavyzdžiui, VšĮ Jurbarko ligoninė 2025 m. vasario 3 d. pasirašė projekto „VšĮ Jurbarko ligoninės reanimacijos bei intensyviosios terapijos ir priėmimo skubiosios pagalbos teikimo infrastruktūros modernizavimo“ finansavimo sutartį. Projektui yra skiriamas finansavimas pagal 2022-2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonę Nr.
Investicijos į Kauno Ligoninių Modernizavimą
Kauno ligoninėse taip pat vyksta aktyvus modernizavimas. Siekiant pagerinti paslaugų kokybę ir užtikrinti efektyvų energijos vartojimą, įgyvendinami įvairūs projektai:
- "Energiją tausojančių technologijų įdiegimas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės akušerijos ir ginekologijos klinikoje, teikiančiose sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams".
- Medicininių atliekų nukenksminimo įrenginio įsigijimas.
- Marių ligoninės pastato rekonstravimas, siekiant šiluminės energijos suvartojimo ekonomijos.
- VšĮ Vilniaus m. Respublikinėje Kauno ligoninėje buvo atlikta anketinė darbuotojų apklausa, kurioje dalyvavo 383 darbuotojai.
Projektas „Energiją tausojančių technologijų įdiegimas P. Mažylio gimdymo namuose Kaune, V. Putvinskio g."
Vilniaus Miesto Klinikinės Ligoninės Projektai
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė taip pat aktyviai dalyvauja modernizavimo projektuose. Štai keletas iš jų:
- Projekto įgyvendinimo metu planuojama Antakalnio g. 57, Vilniuje, prie esamo ligoninės pastato pastatyti 5 aukštų su rūsiu operacinių, reanimacijos ir hemodializės bloko priestatą, kuriame būtų įrengtos visus šiuolaikinius reikalavimus atitinkančios operacinės, hemodializės bei reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriai, taip pat planuojama įsigyti būtiną medicininę ir kitą įrangą.
- Įgyvendinant projektą įsigyjama 1158 kW galios nuotolinio saulės parko dalis. Saulės elektrinė bus naudojama ilgą laiko tarpą ir leis pasigaminti dalį reikalingos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės), taip pat leis kontroliuoti bei pasiekti optimalų elektros energijos suvartojimą.
- Ligoninės projekto įgyvendinimo metu planuojama įsigyti autonomines grindų plovimo mašinas-robotus (3 vnt.).
- Karoliniškių sveikatos centro pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti reikiamos infrastruktūros modernizavimas.
- Projekto tikslinė grupė: bet kokio amžiaus asmenys, kuriems yra nustatyta negalia, darbingumo lygis ar nesavarankiškumo lygis, atliktas slaugos paslaugų poreikio vertinimas pagal klausimyną, asmenys, sergantys pavojinga gyvybei liga, kurių sveikatos būklė atitinka paliatyviosios pagalbos indikacijas ir kuriems reikalingos ilgalaikės priežiūros paslaugos, taip pat asmenys, kuriems ilgalaikė priežiūra reikalinga dėl psichikos sveikatos sutrikimų (sergantys senatvine demencija ir Alzheimerio liga).
Viešųjų pastatų modernizaciją skatinti pasitelkiamos Europos Sąjungos fondų lėšos. Pasak Nacionalinio plėtros banko ILTE Klientų finansavimo tarnybos vadovės Giedrės Gečiauskienės, viešųjų pastatų atnaujinimas šiandien reiškia kur kas daugiau nei mažesnes sąskaitas už šildymą.
„Tai investicija, kuri atsiperka ne tik ekonomiškai, bet ir socialiai. Kai pastatai tampa taupesni ir patogesni, juose dirbantys žmonės jaučiasi geriau, o teikiamos paslaugos tampa kokybiškesnės. Tokie pokyčiai formuoja tvaresnį ir pažangesnį viešąjį sektorių“, - teigia G. Gečiauskienė.
tags: #ligonines #renovacija #tikslai