Kiekvienas žemės sklypas turi tam tikrą pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, kuriuos reglamentuoja LR Žemės Ūkio ir LR Aplinkos Ministrų įsakymas dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo. Konkretaus žemės sklypo esama žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas nurodomas V.Į. Registrų Centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše skiltyje daikto pagrindinė naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo būdas. Pagal tai nurodoma ką tame sklype galima daryti, kokią veiklą vystyti ar vykdyti.
Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio sąlygota pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, lemianti šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas.
Labai dažnai, turimame sklype, žmonės nusprendžia užsiimti kita veikla nei tai reglamentuoja esama žemės sklypo paskirtis ar būdas, tad tokiu atveju yra reikalingas žemės sklypo paskirties ir/ar būdo keitimas. Be to pasitaiko atvejų, kuomet žemės sklypo paskirties ar būdo keitimas yra negalimas.
Žemės Sklypo Paskirties ir Būdo Keitimas
Žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas ir keičiamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Valstybinės žemės sklypo, reikalingo karinei infrastruktūrai, naudojimo būdas nustatomas pagal karinės infrastruktūros projektą. Valstybinės žemės sklypo (-ų), reikalingo (-ų) stambiam projektui, Vyriausybės nutarimu pripažintam užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, arba gynybos ir saugumo pramonės projektui, arba gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektui įgyvendinti, naudojimo būdas nustatomas ir (ar) keičiamas pagal specialiosios paskirties projektą. Žemės sklypams nustatomi šio įstatymo 24-28 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Gera žinia ta, kad atskirais atvejais, tam kad pakeisti žemės sklypo paskirtį ir/ar būdą nereikia rengti jokio teritorijų planavimo dokumento. Pavyzdžiui, jei turite sklypą ir norite pakeisti jo paskirtį ir būdą, o būsima žemės sklypo paskirtis ir būdas atitinka savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir šiam keitimui pritars savivaldybės administracijos direktorius pasirašydamas įsakymą, Jums nereikės rengti jokio papildomo teritorijų planavimo dokumento.
Pavyzdžiui: Jūs, Kauno rajone, įsigijote žemės ūkio paskirties sklypą ir nusprendėte pasikeisti jo paskirtį liaudiškai tariant į gyvenamąją, t. y. Kitos paskirties žemė - Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pirmiausia Jūs turite kreiptis į Kauno rajono savivaldybę.
Nuvykę į savivaldybę, dokumentų priėmimo skyriuje užpildote prašymo formą „Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo“. Prašymas yra rašomas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui. Pateiktus dokumentus savivaldybės administracija Jūsų prašymą nagrinėja maždaug 20 darbo dienų ir pateikia sprendimą, ar galimas žemės sklypo paskirties ir/ar būdo keitimas.
Jei sprendimas yra teigiamas, tai Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius parengs įsakymą Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo. Be to, su šiuo įsakymu Jums dar reikia kreiptis į Matininką dėl žemės sklypo kadastro duomenų atnaujinimo atitinkamai pagal numatomą naują žemės sklypo paskirtį ir būdą.
Tam, kad priduoti dokumentus registravimui į V. Į. Registrų Centras turėkite: savivaldybės direktoriaus įsakymas dėl sklypo paskirties keitimo, atnaujintus žemės sklypo kadastro duomenis, seną registro centro išrašą ir asmens dokumentą.
Kitais atvejais norint pakeisti žemės sklypo paskirtį ir/ar būdą arba norint žemės sklypą padalinti ir tuo pačiu pakeisti žemės sklypų paskirtį ir/ar būdą yra rengiamas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas arba detaliojo plano keitimas.
Pavyzdžiui: Turite žemės sklypą Vilniaus rajone, kuris nuosavybės teisių atkūrimo metu suformuotas kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Jį sudaro dalis miško, dalis žemės ūkio veiklai naudojamos žemės ir dalis gyvenamais ir (ar) ūkiniais pastatais užstatytos žemės. Rengiant Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, esamas sklypas padalijamas į tris naujus atskirus žemės sklypus: miškų ūkio paskirties, žemės ūkio paskirties ir kitos paskirties (naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) sklypus.
Būtina žinoti, kad, pakeitus sklypo paskirtį, keisis ir žemės sklypo rinkos vertė bei žemės mokesčio dydis.
Žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka.
Vadovaujantis apskrities viršininko sprendimu pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, taip pat tais atvejais, kai nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pagal teritorijų planavimo dokumentus keičiamas žemės sklypo naudojimo būdas ar pobūdis, perskaičiuojama žemės sklypo vertė ir žemės savininko ar apskrities viršininko, ar jo paskirto apskrities viršininko administracijos darbuotojo prašymu patikslinami Nekilnojamojo turto kadastro duomenys ir įrašai Nekilnojamojo turto registre.
Pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas (-ai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (-ai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o teritorijoje, kuriai detalieji planai ar žemės valdos projektai neparengti, - pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, valstybinės žemės sklypo, reikalingo karinei infrastruktūrai, - pagal karinės infrastruktūros projektą, o valstybinės žemės sklypo (-ų), reikalingo (-ų) stambiam projektui, Vyriausybės nutarimu pripažintam užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, arba gynybos ir saugumo pramonės projektui, arba gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektui įgyvendinti, - pagal specialiosios paskirties projektą.
Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us) priima detalųjį planą ar vietovės lygmens bendrąjį planą, kuriame nustatomas detaliojo plano teritorijos naudojimo reglamentas, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija su sprendimu patvirtinti vieną iš nurodytų dokumentų, o teritorijoje, kuriai detalieji planai ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, priima meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius.
Žemės savininkai naudoti žemę kitai paskirčiai, negu buvo nustatyta žemę įsigyjant nuosavybėn, gali tik apskrities viršininkui priėmus sprendimą pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Prašymų pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato Vyriausybė.
Šiuo metu Vyriausybė iš dalies pakeitė ankstesnį savo nutarimą dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo, supaprastindama prašymų pakeisti tikslinę žemės paskirtį pardavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo procedūras.
Dabar privačios žemės savininkas, valstybinės žemės valdytojas, valstybinės žemės nuomininkas ar kitas valstybinės žemės naudotojas galės naudoti žemę kitai paskirčiai, negu buvo numatyta žemę įsigyjant nuosavybėn, išnuomojant ar gavus naudotis, apskrities viršininkui priėmus sprendimą leisti pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį.
Anksčiau, norint pakeisti tikslinę žemės paskirtį, reikėjo Vyriausybės sprendimo, kai žemės sklypas buvo didesnis kaip 10 hektarų kaimo vietovėje ir 1 hektaras mieste.
Vyriausybės nutarimo pakeitimais taip pat atsisakoma mokesčio, kurį buvo privalu mokėti, norint pakeisti tikslinę žemės paskirtį.
Jeigu Jūs matote, kad vadovaujantis Vilniaus rajono bendrojo plano sprendiniais sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją (bendrajame plane pažymėta atitinkama spalva ir indeksu), tai reiškia, kad žemės sklypo naudojimo paskirtį galėsite pakeisti į kitos paskirties žemę, kitu atveju - ne. Šiaip ar taip, gali būti, kad be teritorijų planavimo specialistų neišsiversite.
Kai žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas per vienus kalendorinius metus viršija vieną procentą bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijos kaimo gyvenamojoje vietovėje (išskyrus miestelius) esančios žemės ūkio paskirties žemės plotą, asmenys, inicijuojantys žemės ūkio paskirties žemės keitimą, privalo į valstybės biudžetą ir savivaldybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurios dydis lygus keičiamos žemės ūkio paskirties žemės sklypo vidutinei rinkos vertei, apskaičiuotai atliekant žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka ir (arba) individualiu vertinimo būdu.
Norėdami gauti daugiau informacijos ir profesionalią konsultaciją, galite kreiptis į GEOMETRA specialistus.
| Žemės naudojimo būdo grupė | Apibūdinimas |
|---|---|
| Žemės ūkio paskirties | Skirta žemės ūkio veiklai, įskaitant augalininkystę, gyvulininkystę ir kt. |
| Miškų ūkio paskirties | Skirta miškų auginimui ir tvarkymui. |
| Kitos paskirties | Skirta gyvenamajai statybai, pramoninei veiklai, komerciniams objektams ir kt. |
Statybos Reikalavimai Žemės Ūkio Paskirties Žemėje
Žemės ūkio paskirties žemėje laikomasi šių nuostatų:
- Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įregistruoto ūkininko ūkio savininkai gali statyti naują ūkininko ūkio sodybą su jų ūkinei veiklai reikalingais pastatais tik toje vietoje, kuri yra numatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte. Žemės reformos žemėtvarkos projektas (su ūkininkų ūkių sodybų išdėstymu) turi būti suderintas su suinteresuotomis institucijomis, kaip ir detalieji planai. Tokia pat tvarka ūkininko ūkio sodybą gali statyti nuomininkas išnuomotoje ūkininko žemėje ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui bei asmuo naudojamoje ūkininko žemėje pagal panaudos sutartį ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu tai leidžiama žemės nuomos (panaudos) sutartimi.
- Kai žemės reformos žemėtvarkos projekte formuojant ūkininko ūkio žemėnaudą nenumatyta sodybos vieta, ūkininkui pageidaujant, sodybos vietą nustato savivaldos vykdomosios institucijos architektūros tarnybos, apskrities valdytojo administracijos rajonų žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos ir Aplinkos apsaugos ministerijos regiono departamento specialistai. Jeigu prie būsimosios sodybos reikia nutiesti kelią ar elektros liniją per kitų fizinių ir juridinių asmenų naudojamas žemėnaudas, nustatant ūkininko ūkio sodybos vietą, dalyvauja ir žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančio instituto (įmonės) specialistas. Nustatyta ūkininko ūkio sodybos vieta pažymima žemės reformos žemėtvarkos projekte ir ūkininkui išduotame žemėnaudos plane. Ūkininkas dėl ūkio sodybos vietos nustatymo kreipiasi į savivaldos vykdomosios institucijos architektūros tarnybą.
- Statant pastatus ūkininko ūkyje, būtina laikytis nustatytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties.
- Privačios žemės ūkininkų ūkiai gali būti skaidomi į du ar daugiau sklypų (išskyrus įstatymų numatytus atvejus). Kai atidalytas žemės sklypas nustatytąja tvarka įregistruojamas kaip ūkininko ūkio žemėnauda, jame nustatytąja tvarka gali būti kuriama nauja ūkininko ūkio sodyba.
- Vykdyti statybą kituose privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galima tik pagal patvirtintus detaliuosius planus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 776 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos patvirtinimo” (Žin., 1994, Nr. 66-1276) nustatyta tvarka pakeitus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.
- Asmeninio ūkio žemėje, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, gali būti statomi ūkiniai pastatai, kurių reikia asmeninio ūkio žemei naudoti. Tokių pastatų statybos vieta suderinama su savivaldos vykdomųjų institucijų architektūros tarnybomis ir Aplinkos apsaugos ministerijos regiono departamentu.
- Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama pagal parengtus detaliuosius planus šių miškų savininkams, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai.
- Žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus.
Nuostatos Dėl Kitos Paskirties Žemės Sklypų
Kitos paskirties žemės sklypuose (privačioms namų valdoms išdėstyti, įvairios paskirties gyvenamiesiems, socialiniams ir pramoniniams objektams statyti ir eksploatuoti) laikomasi šių nuostatų:
- Žemės sklypų savininkai gali statyti savo žemės sklypuose gyvenamuosius namus ir ūkinius bei pagalbinius pastatus, kai tokia statyba yra numatyta patvirtintuose detaliuosiuose planuose. Tokia pat tvarka gali statyti šiuos pastatus nuomininkai ir asmenys, naudojantys žemę pagal panaudos sutartis, jeigu tai leidžiama žemės nuomos (panaudos) sutartimi.
- Esamų privačių namų valdų žemės savininkai ir nuomininkai naudojamuose žemės sklypuose gali statyti naujus gyvenamuosius namus (vietoj buvusiųjų), perstatyti ar išplėsti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius bei pagalbinius pastatus. Esamoje namų valdoje statyti kitą gyvenamąjį namą ar ūkinės-komercinės paskirties pastatą galima tik pagal detalųjį planą atidalijus žemės sklypą ir įregistravus Valstybinio žemės kadastro duomenų registre naują žemės sklypą. Žemės sklypo padalijimo planą, parengtą Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka, derina savivaldos vykdomosios institucijos architektūros tarnybos ir tvirtina apskrities valdytojas.
- Privačios žemės sklypas gali būti skaidomas į du ar daugiau sklypų (išskyrus įstatymų numatytus atvejus), kuriuose numatyta statyti gyvenamuosius namus, visuomeninės ir ūkinės - komercinės paskirties pastatus, tik tuo atveju, jeigu ši statyba nustatyta teritorijų planavimo dokumentuose ir išlieka nustatytasis sklypo dydis, taip pat užstatymo tankumas bei pobūdis.
Teritorijų detaliuosius planus nustatytąja tvarka rengia savivaldybės iš savo biudžetų lėšų arba susitarimą su savivaldybe - žemės naudotojai.
Visuose žemės sklypuose, nurodytuose šiame reglamente, statybą galima pradėti tik pagal nustatytąja tvarka parengtus projektus ir gavus atitinkamą leidimą.
Žemės sklypai, skirti specializuotiems ūkiams tam tikros rūšies augalininkystės ar gyvulininkystės produkcijos gamybai, kurių ne mažiau kaip 50 proc.
Kiti žemės sklypai, nepriskirti 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytiems žemės naudojimo būdams, kuriuose galima žemės ūkio veikla: žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimas ir geros agrarinės bei aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas.