Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (iki 2023 m. KLASCO, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, AB) keičiasi iš esmės - čia griaunami pastatai ir rengiamasi naujos veiklos etapui.
Lietuvai rengiantis Baltijos jūroje statyti pirmąjį vėjo jėgainių parką, Klaipėdos jūrų uostas aktyviai ruošiasi būti pagrindine platforma vėjo jėgainių gamybos pramonei bei jų priežiūros baze.
1986 m. veiklą pradėjusi jūrų perkėla keltų terminalo funkcijos nebeatlieka nuo 2017 m.
Anot A. Latako, tai diktuoja šių dienų laikmetis ir poreikis. Pirmiausia, poreikis Lietuvos jūrinių vėjo parkų įrengimui ir uosto rolės kuriant šalies energetinę nepriklausomybę.
„Viskas turi savo pradžią ir pabaigą. Kad ir kokie ilgalaikiai bei svarbūs tikslai bebūtų, veikiant laikui, aplinkybėms, sąlygoms - jie pasiekti ar ne - tam tikru metu jie tampa beverčiais ir ateina laikas siekti naujų. Vienas iš geriausiai tai iliustruojančių pavyzdžių yra Smeltės pusiasalis Klaipėdos uoste.
„Tai diktuoja šių dienų laikmetis ir poreikis. Pirmiausia, poreikis Lietuvos jūrinių vėjo parkų įrengimui ir uosto rolės kuriant šalies energetinę nepriklausomybę. Tikiuosi, kad daugelis klaipėdiečių ir šalies gyventojų sukurtose naujose darbo vietose ras puikią savo profesinę ateitį“, - teigia A. Latakas.
Smeltės pusiasalyje bus rekonstruotos krantinės pritaikant jas vėjo jėgainių elektrinių krovai ir surinkimui. Šiai veiklai bus pritaikyta apie 20 ha teritorija.
Investicijos į Smeltės pusiasalio infrastruktūrą gali siekti daugiau kaip 30 mln. eurų.
„Klasco“ savo ruožtu yra įsipareigojusi įrengti atitinkamą suprastruktūrą, įsigyti specialią krovos techniką.
Bendrovės generalinis direktorius Vitalijus Muštuk pasidžiaugė, kad Klaipėdos uostas geba prisitaikyti prie dinamiškos šių dienų geopolitinės situacijos ir laiku priimti svarbius, toli į ateitį nukreiptus sprendimus.
„Dar 2022 m. gruodžio mėn. Klaipėdos uosto nebuvo jūrinio vėjo pramonės žemėlapyje, tuo tarpu šiandien „Klasco“ jau yra asociacijos „Wind Europe“, vienijančios daugiau nei 500 šiame sektoriuje veikiančių organizacijų iš 35 skirtingų pasaulio šalių, narė. Apie mus kalba ir mumis domisi pasaulinio lygio vėjo pramonės milžinės, patenkančios į TOP 10 šio sektoriaus atstovų sąrašą.
Tiek pačių jėgainių gamintojai, tiek parkų vystytojai, specialios įrangos nuomos kompanijos ir kiti šios pramonės atstovai - visi jie jau ne kartą lankėsi šiame terminale ir akylai stebi mūsų pažangą“, - cituojamas „Klasco“ vadovas V. Muštuk.
V. Muštuk teigimu, ne tik „Klasco“ kaip terminalas, bet ir visas Klaipėdos uostas turi puikias galimybes tapti Baltijos jūros jūrinio vėjo centru, tam itin palanki ir strategiškai patogi mūsų geografinė padėtis.
Iki 2030 m. Lietuva planuoja Baltijos jūroje išvystyti du bendros 1,4 GW galios jūrinio vėjo parkus, kurie užtikrins pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos suvartojimo.
Ši transformacija ne tik atveria naujas galimybes Klaipėdos uostui, bet ir skatina diskusijas bei atsiliepimus apie šiuos pokyčius. Klaipėdos uosto pritaikymas prie jūrinio vėjo energetikos poreikių yra svarbus žingsnis siekiant energetinės nepriklausomybės ir regioninio lyderystės.
Neminint istorijos, ro-ro keltai į Vokietiją, Daniją, Švediją rado naują savo buveinę kitame, labiau tokiems modernesniems poreikiams pritaikytame terminale, o šis, vadintas Tarptautinės jūrų perkėlos vardu, transformuojamas iš esmės tiek savo išvaizda, tiek funkcijomis“, - AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pranešine cituojamas generalinis direktorius Algis Latakas.
Klaipėdos uosto vaizdas. Šaltinis: www.portofklaipeda.lt
Klaipėdos uosto teritorijoje yra ir neišnuomotų, ir išnuomotų, bet pagal paskirtį nenaudojamų sklypų, nors uostininkai nevengia paaimanuoti, kaip jiems trūksta erdvių verslams plėtoti.
Uosto direkcija šiuo metu turi du neišnuomotus sklypus Strėvos / Mituvos g., kurių bendras plotas 5,36 ha . Ji siekia „sklypą pasiūlyti rinkai, sukuriant didžiausią pridėtinę vertę, įskaitant ir neapsiribojant galimą statinių pastatymą sklype ir perleidimą rinkai”.
„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama byla, kurioje bandoma išsiaiškinti, kas uostamiestyje, direkcijos valdomame sklype Strėvos g. 4, dar 2020-aisiais be leidimo iškirto 33 saugotinus medžius. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) mano, kad taip buvo padaryta daugiau nei 12 tūkst. eurų žala, kurią turėtų solidariai atlyginti trys įmonės, tarp kurių yra ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
O klaipėdiečius ir miesto svečius stebina ir tai, kad jau bene du dešimtmečius Uosto direkcijos Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai („Klasco”) išnuomotas sklypas prie krantinės tarp šiaurinio molo ir „Klaipėdos naftos” terminalo iš esmės yra nenaudojamas pagal paskirtį, dirvonuoja.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sudarė sutartį su AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) dėl ledų uosto akvatorijoje laužymo.
Pagrindiniai faktai apie Klaipėdos uosto transformaciją:
| Faktas | Aprašymas |
|---|---|
| Transformacija | Klaipėdos jūrų uostas keičiasi, pritaikant infrastruktūrą vėjo jėgainių pramonei. |
| Investicijos | Investicijos į Smeltės pusiasalio infrastruktūrą siekia daugiau kaip 30 mln. eurų. |
| Energetinė nepriklausomybė | Lietuva planuoja Baltijos jūroje išvystyti du bendros 1,4 GW galios jūrinio vėjo parkus iki 2030 m. |
| KLASCO | KLASCO yra asociacijos „Wind Europe“ narė, vienijanti daugiau nei 500 organizacijų. |
| Vizija | Klaipėdos uostas siekia tapti Baltijos jūros jūrinio vėjo centru. |