Rąstinių namų statybos technologija: nuo tradicijų iki šiuolaikinių sprendimų

Rąstiniai namai - tai būsto tipas, kokį žmonės statė ne vieną šimtmetį. Statyba iš rąstų buvo pats populiariausias statybos būdas Suomijoje, Švedijoje, Rusijoje, Norvegijoje ir Baltijos šalyse. Taip pat rąstinius namus mėgo kai kurių šaltesnių pietryčių Europos regionų gyventojai, tokius būstus statė Alpių kalnuose, Balkanuose ir kai kuriose Azijos vietovėse. Tuo metu šiltesnio klimato Vakarų Europos šalyse dažniau statyti karkasiniai namai.

Rąstinis namas - tai toks būsto tipas, kai rąstai guldomi vienas ant kito horizontaliai arba sustatomi vienas šalia kito vertikaliai, o kampuose jų vainikai sujungiami tam tikros formos iškirtimais.

Mūsų protėviai ilgus metus tobulino šių namų statybos technologiją. Iki maždaug XVIII amžiaus įvairių Europos ir Amerikos šalių gyventojai rąstinių namų statybai naudojo tik kirvį. Lietuvoje buvo statomi įvairaus dydžio rąstiniai namai, kaimo gyventojai juos statydavo ant apvalios medienos ritinių (vietoje pamato), kartais aplink pastatą įrengdavo papildomą medinį rėmą, į tarpą tarp jo ir sienos pripildavo žemių - tai tarnavo kaip šilumos izoliacija.

Gyvenamieji namai statyti iš 15-20 centimetrų apipjautų ar tašytų rąstų. Tarp rąstų dėdavo kiminus, samanas, plyšelius užtaisydavo moliu, kad būtų kiek šilčiau. Stogas būdavo šiaudinis arba iš medžio lentų. Vėliau stogai pradėti kloti iš skiedrų, beržo tošies. Iš rąstų mūsų protėviai sėkmingai rentė bokštus, pilis, gynybinius įtvirtinimus.

Rąstinių namų statybos technologijos ypatumai

Renčiant natūralius rąstus vieną ant kito buvo padaroma išilginė išdroža. Tai suteikia būstui stabilumo, tačiau reikalauja daug rankų darbo - kiekviena išdroža turi atitikti apačioje esančio rąsto nelygumus. Medžiai neauga taisyklingos ritinio formos, todėl rąstai turėjo storgalį ir plongalį. Ilgainiui rąstai buvo pradėti tekinti arba pjauti staklėmis, kad būtų lygūs ir nereikėtų ilgai vargti, ieškant, kaip panaikinti aukščių skirtumus. Jei namas buvo statomas iš apvalių rąstų, juos užtekdavo nužievinti.

Kampuose rąstai buvo suneriami, šis sunėrimas vadinamas spyna arba rąstų sukirtimu. Rąstų sunėrimo būdų per ilgus metus atrasta daugybė: tai tradiciniai - balninis, kanadietiškas, rusiškas; skandinaviškas; trapecinis, dažniausiai vadinamas „kregždės uodega“.

Šiuolaikinės technologijos

Šiandien tam rekomenduojama naudoti specialiai rąstiniams namams pagal naujausias technologijas Suomijoje sukurtą sandarinimo juostą, kuri yra atspari drėgmei. Pasitelkus į pagalbą galingus įrenginius gaunami kelių tipų rąstai: frezuoti, tekinti ir klijuoto tašo.

• Frezuojant rąstai apipjaunami iš 4 pusių, padaromos išdrožos, išpjaunamos dalys galuose, reikalingos spynoms (kampų susikirtimui).
• Išpjauti arba ištekinti rąstai (tai pradėta daryti XX amžiaus pradžioje) gali būti kelių pagrindinių formų: apvalūs, D raidės formos, kvadratiniai arba vadinamojo švediško tipo (apvalūs su „iškąsta“ apačia, į kurią įstatomas apatinis rąstas).

Vadinamajame „žaliame“ rąste yra nuo 20 iki 90 proc. drėgmės. Džiūdamas jis atiduoda šią drėgmę ir traukiasi, medienoje atsiranda mažyčių įtrūkimų, be to, būsto sienos sėda iki 7-10 centimetrų. Anksčiau rąstai buvo džiovinami tiesiog lauke, sudėti į rietuves. Tačiau medžiui visiškai išdžiūti reikia maždaug ketverių metų. Vietovėse, kur vyrauja drėgnas klimatas, rąstą reikia maždaug metus laikyti gryname ore, kol jis tampa tinkamas namo statybai. Todėl atsirado ir kitas būdas, pagreitinantis procesą - tai džiovinimas specialiose kamerose, kurios vadinamos medienos džiovyklomis.

Siekiant dar patobulinti medienos džiūvimo procesą, buvo atrasta klijuoto tašo rąstų statybos technologija (kaimo statybos vadovuose rašoma, jog tokiu atveju rąstų sėdimą galima sumažinti iki minimumo). Gaminant klijuoto tašo rąstus, jie supjaunami nedidelėmis lentelėmis. Tokiu būdu juos buvo lengviau išdžiovinti. Rąstai iš tašų atgal į rąsto formą suklijuojami vandeniui atspariais klijais, suspaudžiami presais. Kad tai klijuoto tašo rąstas, dažnai galėtumėte suprasti tik pažvelgę į rąstą iš galo.

Mediniai tašai yra kelis kartus lengvesni už betoną bei plieną, o jiems pagaminti reikia mažiau energijos. Grįžtant prie teksto pradžioje įvardytos problemos - klijuoto tašo rąstai iš dalies ją išsprendžia, nes galima suklijuoti ir 20 centimetrų storio rąstus, kuriuose nėra jokių tarpų, ertmių. Dažniausiai šiltam ir komfortiškam gyvenimui tokio storio sienų visiškai pakanka.

Analizuojant šiuolaikinės ir maždaug XX amžiaus pradžios statybos iš rąstų technologijas, galima padaryti išvadą, jog statybos būdas daugiau mažiau išliko toks pats - kinta tik sienų ir stogo dangos storis.

Rąstinių namų tipai

Jei nusprendę statytis rąstinį namą kreipsitės į gamintojus, jūsų greičiausiai paklaus - kokio tipo rąstinio namo norite? Rąstiniais namais vadinami bent kelių tipų mediniai statiniai. Namų sienos iš rąstų pasaulyje statomos jau ne vieną tūkstantį metų. Tiesa, pirmieji rąstiniai pastatai buvo daug paprastesni nei šiuolaikiniai.

Nužievinti rąstai buvo dedami vienas ant kito ir sukertami kampuose, o tarp jų likę dideli plyšiai užkamšomi samanomis, vilna ir moliu. Pradėta daryti išilginę išdrožą - per visą rąsto ilgį einantį išskobtą lovelį, kuriuo viršutinis rąstas apvožia apatinį. Išrandama vis naujų tobulesnių sąsparų arba kampų (vieta, kur du rąstai sukertami stačiu kampu) variantų.

Pirmieji kampai buvo gana primityvūs, panašūs į iki šiol naudojamus tradicinį ir balninį sukirtimo kampus. Jei tokie kampai buvo iškertami bent kiek netiksliai, pro juos švilpdavo vėjas. Naudojant kampą, vadinamą „kregždės uodega“, atsirado galimybė sutaupyti medienos, nes rąstų galų nebereikėjo iškišti į namo išorę. Iki šiol rąstinėje statyboje itin vertinamas vadinamasis „norvegiškas“ kampas, pritaikytas atlaikyti stiprius vėjus ir lietų. Laikui bėgant rąstinės konstrukcijos ir įrankiai tapo vis sudėtingesni, o namų sienos sandaresnės.

Medienos pasirinkimas ir apdirbimas

Norintieji statytis rąstinį namą pirmiausia turėtų apsispręsti, iš kokių rąstų jis bus - natūralių ar mašininio apdirbimo. Natūralių rąstų namai gali būti tiek iš apvalių rąstų, tiek iš apipjautų. Pagrindinė jų išskirtinė ypatybė - iš natūralių rąstų suręstoje sienoje kiekvienas rąstas originalus: storesnis, plonesnis, kreivesnis. Vis dėlto ne tiek svarbu, ar meistras apdirba rąstus rankomis, ar sudėtingomis kompiuterinėmis staklėmis, - svarbiausia, kad jis gerai išmanytų esminius rąstinės statybos principus bei fizikines medienos ypatybes.

Rankų darbo rąstiniai namai

Statant rankų darbo rąstinius namus, sąsparos ir išilginė išdroža padaromos rankiniais įrankiais. Pagrindinis šios technologijos principas toks: rankiniu brėžtuku nukopijuojama ir ant viršutinio rąsto pažymima apatinio rąsto forma. Tada užbrėžtos linijos išpjaunamos grandininiu pjūklu, o pašalinė mediena išskaptuojama kirvuku. Rąstai kelis kartus nuimant ir vėl uždedant derinami vienas prie kito tol, kol tarp jų nelieka nė mažiausių plyšių.

Dažniausiai naudojami lafetai: 180-240 mm storio ir 6-9 metrų ilgio. Paprastai medinio namo rentinys gaminamas įmonės statybos aikštelėje. Taip geriau kontroliuojami visi namo statybos etapai. Pastačius namą, sienojai sužymimi, sudaromas surinkimo žemėlapis (pridedamas prie pagrindinės dokumentacijos), tada rentinys išrenkamas ir pervežamas į surinkimo vietą, kur montuojamas ant pamatų. Pagrindinė naudojama mediena - pušys ir eglės.

Vienas svarbiausių rankų darbo rąstinių namų technologijos ypatumų - nebrangus įrankių komplektas, tačiau itin brangus meistro darbas, nes gerus rankų darbo rąstinius namus renčia tik pačios aukščiausios kvalifikacijos meistrai. Vidutinio dydžio namo rąstinei daliai pagaminti ir pastatyti užtrunka apie 3 mėnesius.

Frezuoti rąstiniai namai

Frezuotus rąstinius namus galima statyti iš medžio masyvo arba klijuotos medienos. Frezuotus rąstinius namus gaminant naudojami šiuolaikiniai įrenginiai, kurie iš dalies pakeičia rankų darbą. Tai programinio valdymo staklės, pagaminančios pusfabrikatį. Mašinos leidžia išvengti daug žmogiškojo veiksnio lemiamų gamybos klaidų.

Dėl savo gamybos technologijos galima naudoti tik brandžią medieną, t. y. žaliavos rąstų plonojo galo storis mažiausiai turi būti 30-32 centimetrai. Ypatingą dėmesį skiriame medienos džiovinimui, šis procesas trunka apie 6-7 savaites. Džiovinimą kontroliuoja kompiuteris. Jis džiovyklas išjungia tik tada, kai medienos drėgmė lieka 18-20 procentų. Sienojus gamina mašina, naudojanti vienodų matmenų, taisyklingos formos rąstus.

Frezuotų rąstų namai iš medžio masyvo medienos su „norvegiška“ kerte išsiskiria natūralumu, ekologiškumu, tvirtumu, ilgalaikiškumu. Statant rąstinį namą šiuo būdu galima per visą kertės ilgį naudoti sandarinimo medžiagas. Vidutinio dydžio (120-200 m2 grindų ploto) namo rąstinės sienos mūsų ceche surenčiamos per mėnesį. Ant užsakovo pamatų rąstinė namo dalis surenkama per 3-4 dienas.

Klijuoto tašo rąstiniai namai

Tai pati naujausia rąstinių namų statybos technologija, leidžianti sumažinti jau pastatyto namo sėdimą apie 10 kartų. Gaminant klijuoto tašo rąstinius namus rąstai iš pradžių supjaustomi į tašus, o šie gerai išdžiovinami džiovyklose. Tada rinktiniai tašai vienas su kitu suklijuojami specialiais vandeniui atspariais klijais ir suspaudžiami hidrauliniais presais. Kurį laiką ruošiniai brandinami, paskui obliuojami ir frezuojami, kol gaunami klijuoti tašai, iš kurių frezavimo staklėmis gaminamos būsimo namo detalės.

Rąstinei statybai naudojant klijuoto tašo technologiją pašalinami natūralūs medžio defektai. Išpjaustomos šakos, susibangavusios vietos, įvijos. Naudojamoje medienoje nepasitaiko šerdžių, kurios sudarytos iš trapesnio audinio ir džiūdamos supleišėja. Tokia mediena tvirtesnė, atsparesnė tempimui ir lenkimui, lengvai apdirbama. Frezuojant tašus naudojamos kompiuterizuotos staklės, galinčios gaminti net sudėtingiausias stogo konstrukcijas, sienų jungtis, o elektros instaliacijos ertmės paslepiamos tašo viduje.

Tokių namų privalumai: minimalus sėdimas, mediena puikiai išlaiko savo geometriją (tašai prieš klijuojant išdžiovinami iki 10 proc. Suderinti su klientu projektą užtrunka maždaug 1-2 savaites, namo gamyba - apie vieną savaitę. Pastatyti vidutinio dydžio namo medinę dalį ant pamatų užtrunka taip pat apie vieną savaitę.

Tekintos medienos namai

UAB „Tekmega“ gamina ir stato rąstinius namus iš tekintos medienos. Rąstai tekinami taip: tekinant žalios medienos rąstus padaromi cilindro formos vienodo skersmens ruošiniai. Gaminant tekintus rąstus labai svarbu tinkamai atrinkti žaliavą, t. y. mediena turi būti ypač tiesi. Tekinant tiesų rąstą pažeidžiama mažiau apsauginių medienos rievių, todėl vėliau medis mažiau sukasi ir skilinėja.

Džiūdama tekinta mediena deformuojasi minimaliai, todėl statinius galima statyti iš nedžiovintos medienos. Tekintų rąstų pranašumai: tekinant nuimamas mažiausias įmanomas skaičius apsauginių medienos rievių, todėl mediena išlieka stabili. Vienas pagrindinių pranašumų - tekinant išlaikoma apvali, natūrali medžio forma. Tai aktualu norint pabrėžti statinio išskirtinumą ir parodyti, kad jis rąstinis, o ne karkasinis ar plytinis.

Ko gero, pagrindinis tekintų rąstų namų trūkumas tas, kad išdrožos vieta siauresnė nei frezuotų rąstų ir tai šiek tiek turi įtakos sienos šiluminei varžai. Sienų gamyba, atsižvelgiant į projekto sudėtingumą, užtrunka maždaug 12-15 dienų. O suręsti tokį namą ant užsakovo pamatų reikia dar apie 15-os dienų.

Rąstinių namų privalumai ir trūkumai

Rąstinis namas “kvėpuodamas” natūraliai ventiliuojasi per sienas, rąstinės sienos greitai įšyla ir lėtai vėsta, o vasarą nepraleidžia karščio į vidų bei optimaliai sureguliuoja drėgmę patalpose. Nuo užsakymo pateikimo medinis namas gali stovėti per vieną sezoną. Konstruktyvas sukertamas per mėnesį, surenkamas per dvi - tris savaites. Ilgiau užtrunka inžinierinės įrangos montavimo darbai, stogo statyba, gerbūvio tvarkymas. Tad darbus pradėję pavasarį, svajones gyventi nuosavame name realizuosite dar prieš Kalėdas.

Rimčiausia problema galima įvardinti rąstų "vaikščiojimą". Džiovinto rąsto siena per metus gali sukristi iki 5 cm. Judėjimas vyksta ir sukantis rąstui horizontalia kryptimi. Klijuoti rąstai "vaikšto" žymiai mažiau, yra stabilesni. Mediena yra degi, tačiau rąstai nesudega taip greitai, degantis rąstinis namas ilgai išsaugo savo konstrukciją stabilią ir nesugriūva tiek sienų, tiek stogo konstrukcijose esančių rąstų junginiai.

Šiltinimas

Sienos iš 18 cm storio rąstų namui gali būti nešiltinamos, tačiau nuo 2016 metų lapkričio 1 dienos įvedus A energetinės klasės reikalavimus naujiems statiniams, rąstinio gyvenamojo namo be papildomo apšiltinimo pastatyti praktiškai neįmanoma. "Aprengti" sienas iš vidaus ar iš išorės nesudaro jokių problemų. Šilumos izoliacijos bendrovės kartu su rąstinių namų gamintojais yra parengę tokio šiltinimo mazgus ir instrukcijas.

Bendrovė "Mediniai namai" naudoja kitokią pažangią technologiją - dvigubo tašo sienas. Namo sienos statomos iš dviejų plonesnių rąstelių, tarp jų paliekant (20cm ir daugiau) oro tarpą, kuris užpildomas biria medžio ar celiuliozine vata. Tokiu būdu Užsakovai gauna itin šiltą namą nepakeisdami rąstinio namo koncepsijos - rąsteliai lieka tiek namo viduje, tiek ir išorėje.

Tokiu būdu šiltinant rąstinį namą prie viengubos rąstinės sienos statomas medinis karkasas, prie kurio tvirtinama vidinės ar išorinės sienos plokštė su apdaila, o tarpas tarp plokštės ir rąsto užpildomas izoliacine medžiaga. Taip apšiltintas rąstinis namas atitinka visus gyvenamiesiems namams keliamus šiluminės varžos reikalavimus. Šis būdas yra dažniausias ir praktiškiausias norint išsaugoti gyvenamojo ploto kvadratūrą.

tags: #rastiniu #namu #statybos #technologija