Paveldėjimas Lietuvoje: Turtas, Skolos ir Teisinė Informacija

Mirus artimajam, tenka išgyventi ne tik netekties skausmą, bet ir rūpintis mirusiojo palikto turto paveldėjimu ir tvarkymu.

Paveldėjimas yra vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 str. 1 d.). Pagal Civilinio kodekso 5.1 str. paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.

Taigi, paveldimas ne tik turtas, bet ir skolos. Nereikėtų manyti, kad žmogui mirus žemėje lieka tik jo turtai, o skolos iškeliauja į dangų... Su palikėjo turtu paveldima didžioji dalis skolų. Palikimą priimantiems įpėdiniams tenka ne tik pasirūpinti paveldimu turtu, bet ir prisiimti atsakomybę už savininko skolinius įsipareigojimus, jeigu tokių buvo.

Pasak teisininko būtina žinoti, kad mirusiojo asmens turtą, kitaip nei gali manyti dauguma, dažnai sudaro netik materialūs dalykai (tokie kaip automobilis, namas, butas, kilnojamieji daiktai), tačiau ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), kai kurios palikėjo buvusios teisės (turtinės reikalavimo teisės, autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius), palikėjo turtinės prievolės (skolos, kiti įsipareigojimai).

Taigi, po palikėjo mirties įpėdiniams pereina visos palikėjo teisės ir pareigos, todėl palikimas gali būti priimamas tiktai visas, palikimas negali būti priimtas tik iš dalies, pavyzdžiui priimamos tik reikalavimo teisės ir materialūs daiktai, o skolos nepriimamos.

Kada kartu su turtu paveldimos ir skolos?

Įpėdiniams nepereina tik asmeninio pobūdžio prievolės - pavyzdžiui, prievolė periodiškai mokėti alimentus vaikų išlaikymui. Tačiau iš paveldėto turto pagal įstatymus gali būti išieškomos palikėjo vaikų išlaikymui priteistos lėšos arba susikaupusi alimentų skola.

Kartais palikėjo skolos būna didesnės už visą paveldėtą turtą. Tokį palikimą priėmusiam įpėdiniui paveldėtas turtas gali atnešti nuostolių, nes skolas gali tekti dengti net tik iš paveldėto, bet ir iš asmeninio turto.

Daugeliui žmonių nelinkę girtis savo skolomis. Antstolių darbo praktika liudija, kad net ir sutuoktiniai ne visada žino apie antrosios pusės pasirašytus vekselius arba lizingo sutartis. Būna atvejų, kai tik po vieno šeimos nario mirties paaiškėja, kad asmeniniu laikytas automobilis yra lizingo bendrovės nuosavybė ir kad įmokas už jį reikia mokėti dar daug metų.

Kaip apsisaugoti nuo nemalonių staigmenų?

Įstatymai suteikia galimybę įpėdiniams apsisaugoti nuo galimų netikėtumų ir išvengti atsakomybės už paveldimą turtą viršijančias palikėjo skolas. Palikimas įpėdiniui nevirs našta, jeigu bus priimtas pagal paveldimo turto apyrašą. Tačiau šią teisinę procedūrą daugelis dar laiko nereikšminga ir nebūtina, todėl ja naudojamasi retokai.

Civilinio kodekso 5.53 straipsnis įtvirtina sąlygą, kad įpėdiniai už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Kitaip tariant, palikėjo skoloms padengti negali būti naudojamas iki paveldėjimo sukauptas įpėdinio turtas.

Be to, paveldimo turto apyrašus sudarantys antstoliai įpėdinių prašymu gali patikrinti, ar palikėjas neturėjo kokių nors jiems nežinomų skolinių įsipareigojimų bankams, lizingo bendrovėms ir pan.

Sudaryti palikimo apyrašą gali pareikalauti ir palikėjo kreditoriai, kuriems svarbu žinoti tikslią informaciją apie skolininko paliktą turtą.

Dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo reikėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą (iki 2011 m. spalio 1 dienos reikėjo kreiptis į palikimo vietos apylinkės teismą). Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo.

Paveldimo turto apraše antstolis pateikia visų palikimą sudarančių daiktų sąrašą ir išvardija visas žinomas skolines palikėjo teises bei pareigas. Apyrašo pabaigoje įpėdinis paliudija, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos.

Svarbu žinoti, kad priimdamas palikimą pagal apyrašą įpėdinis prisiima ir pareigą rūpintis apyrašo papildymu, jeigu sužinotų apie palikėjo skolines teises ar pareigas, kurios nebuvo įtrauktos į apyrašą. Apie tai privalu pranešti teismui per tris darbo dienas nuo šių aplinkybių sužinojimo dienos, kad antstolis papildytų apyrašą.

Jeigu įpėdinis nuslepia dalį palikėjo turto arba nepapildo apyrašo, už palikėjo skolas jis atsako visu savo turtu. Tokiu reguliavimu įstatymas gina kreditorių interesus - po apyrašo sudarymo kreditoriai turi būti tikri, kad skolų išieškojimą bus galima nukreipti į visą palikėjo turtą.

Antstolių praktikoje pasitaiko atvejų, kai skolininkui mirus skolų išieškojimo procesas toliau vykdomas įprasta tvarka. Taip atsitinka todėl, kad procesiniai vykdymo veiksmai atliekami betarpiškai nedalyvaujant šalims ir antstolis gali nežinoti apie skolininko mirtį, jeigu jam apie tai niekas nepraneša.

Jeigu palikimą priimantys asmenys žino apie palikėjo turėtas skolas, apie mirties faktą reikėtų nedelsiant pranešti išieškojimą vykdančiam antstoliui. To nepadarius, vėliau gali tekti sugaišti daug laiko teismuose, kad visi tuo metu atlikti procesiniai veiksmai būtų grąžinti į pirminę padėtį. Tai gali būti gana sudėtinga, jeigu skolininko turtas jau parduotas iš varžytynių ir įvykdyta nauja šio turto teisinė registracija.

Gavęs pranešimą apie skolininko mirtį, antstolis sustabdo vykdomąją bylą. Kai paaiškėja, kas priėmė palikimą ir perėmė mirusio asmens skolas, antstolis arba kreditoriai kreipiasi į teismą su prašymu pakeisti šalį išieškojimo procese.

Kartais mirusio asmens įpėdiniai, bandydami išvengti atsakomybės už palikėjo skolas, sąmoningai vengia susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Reikėtų žinoti, kad toks elgesys neapsaugo nuo galimų kreditorių reikalavimų. Įstatymai gina kreditorių interesus. Kreditoriai gali kreiptis į teismą, nustatyti skolininko turto paveldėtoją ir įpareigoti jį vykdyti likusias prievoles.

Jeigu skolų turintis žmogus neturi jokio turto (nei būsto, nei žemės sklypo, nei santaupų ar kt.), kurį galėtų paveldėti kiti asmenys arba valstybė perimtų savo nuosavybėn, tai skolų išieškojimas po jo mirties nutraukiamas. Vis dėlto sprendžiant, turi žmogus turto ar ne, reikėtų būti atidiems. Kartais artimųjų požiūriu bevertis statinys ar kitas asmeniui priklausantis daiktas teisiškai laikomas materialaus turto vienetu.

Žmogaus negrąžintos skolos gali viršyti jo turėto turto vertę. Išeitis - antstolio sudaromas paveldimo turto apyrašas.

Civilinio kodekso 5.53 straipsnyje įtvirtinta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą.

Paveldėjimo eiliškumas pagal įstatymą

Paveldėjimas pagal įstatymą įvyksta tada, kai palikėjas nebuvo sudaręs testamento arba testamentas ar jo dalis pripažinta negaliojančiu. Civiliniame kodekse įtvirtintas baigtinis įpėdinių šešių eilių sąrašas, kurie turi teisę paveldėti pagal įstatymą.

Teisininkas atkreipia dėmesį į tai, kad paveldint pagal įstatymą, aukštesnės eilės įpėdiniai turi pirmumą paveldėti palikėjo turtą lygiomis dalimis. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik jeigu aukštesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo arba šių tiesiog nėra.

Mirusiojo sutuoktinis nėra nurodytas nei vienoje eilėje, nes pergyvenęs sutuoktinis nėra laikomas įpėdiniu. Tačiau tai nereiškia, kad sutuoktinis neturi jokios teisės į paliktą turtą, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal specialią teisę kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais.

• Jei sutuoktinis paveldi su pirmos eilės įpėdiniais, jis paveldi 1/4 palikimo su sąlyga jei įpėdinių ne daugiau kaip trys neįskaitant sutuoktinio.
• Jeigu pirmos eilės įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.

Ką daryti, apsisprendus sudaryti apyrašą?

Apsisprendus sudaryti apyrašą, pirmiausia reikėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Jis išduoda vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, kuris vėliau pateikiamas antstoliui.

Paveldimo turto apraše antstolis surašo visus palikimą sudarančius daiktus ir išvardija visas žinomas skolines palikėjo teises bei pareigas. Apyrašo pabaigoje įpėdinis paliudija, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos.

Norėdamas priimti palikimą pagal apyrašą, įpėdinis turi išreikšti tokį norą paduodamame pareiškime dėl palikimo priėmimo. Asmeniui kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo, notaras turėtų išaiškinti palikimo priėmimo formas ir jų teisines pasekmes.

Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti antstoliui.

Turto apyrašą sudaryti gali pareikalauti ir palikėjo kreditoriai.

Ar žmonos skolos gali būti išieškomos iš vyro turto ir - atvirkščiai?

Taip, jeigu sutuoktinių turtas nėra teisiškai padalintas. Prievolės dėl santuokos netampa bendros, tačiau, asmeniui sudarius santuoką, jo turto teisinis režimas gali pasikeisti.

Svarbu, ar asmenys yra nusistatę teisinį savo turto režimą vedybų sutartimi. Jeigu sutuoktiniai nebuvo sudarę vedybų sutarties ir oficialiai dar nėra nutraukę santuokos, turto teisiniam režimui taikomos bendros įstatymų nustatytos taisyklės.

Į kokį šeimos turtą nukreipiamas skolų išieškojimas?

Įstatymai leidžia išieškoti vieno sutuoktinio skolas iš kito sutuoktinio lėšų, jeigu šios lėšos nėra jo asmeninė nuosavybė.

Asmenine nuosavybe pagal Civilinio kodekso 3.89 straipsnį pripažįstamas iki santuokos atskirai įgytas turtas, asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas, piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą bei kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Iš šios rūšies lėšų kito sutuoktinio skolos negali būti išieškomos.

Civilinio kodekso 3.110 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis.

Taigi išieškojimas galimas tik iš Jūsų sutuoktinei asmenine nuosavybe priklausančio turto arba iš bendro turto dalies, priklausančios sutuoktinei.

Tai reiškia, kad nemokaus sutuoktinio skolos atlikus tam tikras teisines procedūras gali būti išieškomos iš bet kokio šeimos turto, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.

Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis - pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Pagal šį principą sutuoktiniui priklauso dalis kito sutuoktinio darbo pajamų ir atvirkščiai.

Pavyzdžiui, antstolis galėtų vykdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio dalies ar kitų pajamų, kuri priklauso Jūsų sutuoktinei (t. y., skolingam asmeniui) po to, kai areštavęs tas lėšas pasiūlytų suinteresuotiems asmenims ir Jums imtis teisme jų padalinimo procedūrų. Šio dalinimo metu atitinkama lėšų dalis lieka areštuota.

Svarbu nedelsti ir kreditoriams Neuždelsti turto padalijimo svarbu ir kreditoriams. Jei sutuoktinių pajamų atidalinimo procedūros per tam tikrą laiką neatliekamos, kreditorius nebegali tikėtis skolos išieškojimo būtent iš šių pajamų.

Skyrybų atveju sutuoktiniai įprastai pasidalija ir prievoles, ir turtą. Teismas patvirtina šalių taikos sutartį arba savo sprendimu išsprendžia ginčą dėl prievolių kilmės ar turimo turto pasidalinimo.

Vieno įpėdinio skolos netampa visų įpėdinių prievole

Palikėjo vaikai pagal Civilinio kodekso 5.11 str. yra pirmos eilės įpėdiniai, paveldintys turtą lygiomis dalimis. Šio kodekso 5.68 str. įtvirtinta, kad paveldėtas turtas yra visų įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė.

Jei vienas iš įpėdinių turi skolų, jam priklausanti turto dalis gali būti areštuojama. Bet tai nėra pagrindas areštuoti kitų įpėdinių turto dalis. Neskolingų įpėdinių turtui jokie apribojimai netaikomi, nes kiekvieno jų dalis bendroje nuosavybėje yra asmeninis turtas, o nuosavybė neliečiama.

Vis dėlto bendraturčiams gali kilti tam tikrų nepatogumų įgyvendinant savo teises, jeigu nėra nustatyta naudojimosi bendru paveldėtu turtu tvarka arba turtas nėra atidalintas iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Bendraturčiai gali tikslinti ir keisti savo nuosavybės teisinį statusą bet kuriuo metu.

Civilinio kodekso 4.81 str. įtvirtinta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis.

Naudojimosi bendru turtu tvarka gali būti nustatoma visiems bendraturčiams sudarant rašytinį susitarimą. Toks susitarimas gali būti sudaromas bet kuriuo metu, vieno ar kelių bendraturčių turimos skolos jam nekliudo.

Susitarimu nustatoma tvarka, kaip bendraturčiai naudosis konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, kurios bendro turto dalys bus naudojamos bendrai, kurios atskirai. Jei tarp bendraturčių nekyla ginčų, tai kreiptis į teismą nereikia. Nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka įregistruojama Nekilnojamojo turto registre.

Dėl to galima kreiptis į bet kurį Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį, pateikiant patį susitarimą ir prašymą atlikti veiksmus Nekilnojamojo turto registre ir (ar) kadastre. Tuo atveju, jeigu vienas iš bendro turto savininkų planuotų savo dalį parduoti kitam savininkui, kuris iki sandorio nėra bendraturtis, susitarimą reikėtų patvirtinti notariškai.

Pagal Civilinio kodekso 4.80 str. kiekvienas bendraturtis taip pat turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tikrai nereikia laukti, kol vienas iš kitų bendraturčių padengs savo skolas.

Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Atidalijimą gali inicijuoti ir bendraturčių kreditoriai, siekdami, kad iš atidalytos dalies būtų galima išieškoti skolas.

Po atidalijimo vienam iš bendraturčių priskirta turto dalis tampa jo asmenine nuosavybe. Atidalintą turto objektą savininkas gali paprasčiau valdyti. Kadangi turimas daiktas ir teisė į jį tampa mažiau suvaržyta, daikto vertė rinkoje paprastai padidėja.

Net ir areštuotą turto dalį skolingas bendraturtis gali parduoti

Jeigu įpėdiniai suinteresuoti išlaikyti paveldėtą turtą kaip šeimos nuosavybę, arba priešingai, jeigu planuojama turtą ar jo dalį parduoti kitiems asmenims, patartina pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 704 str. įtvirtinta galimybe parduoti skolingo brolio turtą skolininko pasiūlytam areštuoto turto pirkėjui.

Pasiūlyti savo turto pirkėją skolininkas turi teisę ir iki to momento, kol specialiajame interneto tinklalapyje evarzytynes.lt nepaskelbiamos antrosios areštuoto turto varžytynės (kai pirmosios neįvyksta dėl to, kad jas laimėjęs dalyvis nesumoka pasiūlytos kainos ar dėl kitos priežasties).

Tokiu būdu įsigyti skolingo šeimos nario turto dalį gali ir šeimos nariai, ir visai pašaliniai žmonės. Jeigu turto dalys bendrojoje nuosavybėje nėra atskirtos, tai parduodamos dalies savininkas pirmiausia turi pasiūlyti šią dalį pirkti kitiems bendraturčiams.

Jiems atsisakius arba per vieną mėnesį nepasinaudojus pirmenybės teise pirkti dalį nekilnojamojo turto, savininkas įgyja teisę parduoti turtą bet kuriam kitam asmeniui.

Praskolinto turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui turi daug privalumų. Išvengiama konfliktų, kurie gali pasitaikyti parduodant turtą priverstine tvarka. Vietoj priverstinio pardavimo procedūros įvyksta abiem pusėms priimtinas sandoris, tik šiuo atveju turto pardavimo aktą tvirtina ne notaras, bet antstolis.

Be to, elektroninėse varžytynėse turtas gali būti parduodamas 20 proc. ar 40 proc. mažesne kaina už rinkos kainą, o skolininko pasiūlytas pirkėjas sumoka visą turto arešto akte nurodytą kainą arba kainą, kurios pakanka skolai ir priverstinio išieškojimo išlaidoms padengti.

Turtą galima parduoti su atpirkimo teise arba susitarti dėl parduoto turto nuomos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai.

Antstolių informacinės sistemos duomenimis, turto pardavimai skolininko pasiūlytam pirkėjui sudaro apie 40 proc. tarp visų turto pardavimų antstoliams vykdant skolų išieškojimą.

tags: #paveldetas #turtas #antstoliai