Paulavos respublika (arba Pavlovo respublika) buvo nedidelė valstiečių savivaldos bendruomenė palei Merkį, dabartiniame Merkinės kaime Šalčininkų rajone su aplinkinėmis žemėmis. Paulavos respublika gyvavo nuo 1769 iki 1795 metų, kuomet ją savo dvare įkūrė Povilas Ksaveras Bžostovskis. Ją sudarė Merkinės dvaras (34 valstiečių ūkiai), sujungtas su Turgelių palivarku (iš viso 78 valakai, apie 1640 ha). Valdė prezidentas (pats dvaro savininkas) ir valstiečių seimas.
Paulavos respublika nuo Vilniaus pasiekiama ranka - vos keliasdešimt kilometrų Šalčininkų rajono link, šalia Merkio upės. Čia rymoja kadaise buvusių didingų rūmų, arklidžių ir kitų pastatų liekanos. Visą respublikos teritoriją sudarė apie 3 tūkst. ha plotas. Tai buvo savotiška valstybė valstybėje, turėjusi savo įstatymus, pinigus, herbą bei vėliavą. Vis dėlto, Paulavai teko atlaikyti nemažai išbandymų - nuo susirėmimų, užpuolimų iki gaisro.
Šalčininkų rajono žemėlapis, kuriame įsikūrusi Paulavos respublika
Paulavos respublikos įkūrimas ir gyvavimas
1767 m. dvarą įsigijo Vilniaus kanauninkas Povilas Bžostovskis. Jis įvykdė ypatingas reformas. Nupirkus dvarą čia buvo apleista žemė, apylinkėse gyveno nedaug žmonių, pusiau sulaukėjusių, sunkiai išnaudojamų baudžiavos. 1770 m. italų architektas Karlas Spampanis pastatė čia ankstyvojo italų klasicizmo stiliaus rūmus. Tuo pat metu dvarininkas pradėjo valstiečius šviesti, atitraukė nuo girtavimo. Iš 4 rimtesnių ūkininkų sudarė tarybą, davė kaimiečiams statutą ir savivaldą, įsteigė Paulavos respubliką. Tokia unikalia patirtimi domėjosi ponai, vyskupai, kunigaikščiai, dvasiškiai, užsieniečiai. Čia net atvykdavo VU profesoriai.
Respubliką 1769 m. savo dvare įkūrė neįtikėtinai šviesus žmogus - kunigas Povilas Ksaveras Bžostovskis. Ją sudarė Merkinės dvaras su 34 valstiečių ūkiais ir Turgelių palivarku. 1770 m. italų architektas Karlas Spampanis pastatė ankstyvojo italų klasicizmo stiliaus rūmus.
Povilas Bžostovskis pamažu likvidavo dvaro arimus ir lažą, atodirbio rentą pakeitė (galutinai nuo 1786 metų) pinigine. Valstiečiams leido laisvai tvarkyti savo turtą, iš dalies ir žemę, verstis prekyba ir amatais, suteikė asmens laisvę. Įsteigė mokyklą, stengėsi valstiečiams versti knygas. Dvaro pajamos iki 1784 metais padidėjo daugiau kaip du kartus. Valstybę vėliau pripažino Stanislovas Augustas Poniatovskis, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius.
Žemė valstiečiams buvo išdalinta už darbą ir iš dalies už mokestį (pinigais ir medaus duokle). Kaimiečiai buvo mokomi skaityti, rašyti, skaičiuoti, įvairių amatų. Iš karo tarnybai tinkamų vyrų sudaryti informuoti kariniai vienetai, kurie kasdien atlikdavo pratybas, o prireikus buvo įpareigoti ginti tėvynę. Iš pačių valstiečių sudarytas teismas, paskirti girininkai ir dešimtininkai lauko darbams prižiūrėti. Valdininkai, kurių sąžiningumą sekė pats savininkas, rašė smulkią atskaitomybę. Per keletą metų ši respublika pražydo - gražiai įdirbti laukai ėmė duoti didesnį derlių, apsišvietę ir padoriai apsirengę valstiečiai noriai ėjo į darbą ir aptvarkė savo sodybas.
Respublikos žlugimas ir dvaro likimas
Respublika žlugo, kai jos įkūrėjas, suprasdamas, kad Rusija valdas greitai užims (per Lenkijos-Lietuvos padalijimus), pasitraukė į Saksoniją ir išmainė Paulavos respubliką į dvarą tenai. Naujas vadovas vis dėlto nebandė tęsti respublikos veiklos, vėl grąžino lažą ir nusavino žemę, o vėliau valdas išties okupavo Rusija. Paulavos respublika buvo viena radikaliausių XVIII a. 2-osios pusės valstiečių reformų Abiejų Tautų Respublikoje.
Po karo kunigas Bžostovskis grįžo atgal į Turgelius, nusipirko namą ir toliau klebonavo Turgelių bažnyčioje. Keisdamas savininkus ir perstatytas dvaras gyvavo iki pat 1939 metų. Karo metais čia įsikūrė vienuolės, nuo kurių paliktos degančios žvakės, tikėtina, ir užsidegė rūmai.
Po karo dvarvietė atiteko Turgelių tarybiniam ūkiui. 1989 m. Paulavos dvaro griuvėsiai buvo perduoti Martyno Mažvydo bibliotekai, planuota čia įrengti 1,11 mln. vienetų knygų saugyklas, skaityklas, atstatyti sales, įrengti kambarius poilsiui, butus. 1992-1993 metais biblioteka restauravo koplytėlę, kiti pastatai buvo palikti likimo valiai. Nuo 2010 metų griuvėsiai priklauso Šalčininkų rajono savivaldybei. Per pastaruosius metus pradėta tvarkyti buvusio dvaro teritorija: išpjauti nereikalingi medžiai, įrengti takeliai, pastatytas paminklinis akmuo P. K.
Paulavos respublika šiandien
Dabar Paulava tapo smalsuolių ir turistų lankytina vieta. Teritorija sutvarkyta, joje vis dar stūkso buvusių pastatų fragmentai.
Paulavos respublikos griuvėsiai
Dar pirmaisiais metais po II pasaulinio karo rūmai buvo sveiki. Juose buvo įsikūręs tarybinis ūkis, rūmuose buvo laikomi grūdai.
Netoli Vilniaus, prie Turgelių XVIII-jame amžiuje (nuo 1769 iki 1795 metų) gyvavo unikali Paulavos (Pavlovo) Respublika. Respubliką savo dvare įkūrė social-fantazuotojas Povilas Ksaveras Bžostovskis. Ją sudarė Merkinės dvaras (34 valstiečių ūkiai), sujungtas su Turgelių palivarku (iš viso 78 valakai, apie 1640 ha).
Povilo Ksavero Bžostovskio Gyvenimas ir veikla
K. Bžostovskis (1739-1827) buvo Turgelių parapijos klebonas, mokslo mylėtojas, literatas, vertėjas, filantropas ir nacionalinio meno mecenatas, rašytojas. Buvo puikiai išsilavinęs humanistas, širdimi pasirinkęs dvasininko kelią ir tęsęs jį iki paskutiniųjų Gyvenimo dienų. Jo filosofinės pažiūros remiasi XVIII a. antrojoje pusėje iškilusiu ir besivysčiusiu prancūziškuoju fiziokratizmu. Priklausė Balno kilpos giminės herbui, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų atstovas. Giminystės ryšiai P. K. Bžostovskį jungė su žymiausiomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dinastijomis: Radvilais, Pliateriais, Sapiegomis, Oginskiais, Chreptovičiais.
Merkinės dvaro šeimininkas buvo iškilus Lietuvos rašytojas ir Vilniaus tribunolo deputatas, pasaulietinės ir teologinės literatūros mecenatas (finansavo keletą pijaro Kazimiero Narbuto Logikos leidinių bei kelis Lenkijos istorijos, filosofijos, teologijos ir bažnyčios kodekso veikalus). Jis taip pat buvo kelių dešimčių genealoginių, teologinių, istorinių ir politinių Darbų vertimų autorius.
Po tėvo mirties P. K. Bžostovskis atsisakė dalies savo turtų ir iš Korsakų 1767 m. nusipirko Merkinės dvarą (Stary Merecz), jį pavadino Pavlovu. Įsigytų Žemių plotas buvo 40,3 lietuviškų valakų (3040 ha), 13 jo sudarė Merkinės Giria, tačiau tai nebuvo tokio visuomeninio statuso didikams įprasti turtai. Dvaro didžioji dauguma valstiečių ūkių buvo tušti, palivarkai sugriuvę, todėl abejotinos vertės Merkinės dvaro turtų įsigijimas didžiai nustebino vietinius žemvaldžius. Apie ūkininkavimo pradžią šiose valdose P. K. Bžostovskis rašė savo veikale Pavlovo istorija (1811 m.): „1767 metais radau Mišku apaugusią, negausiai Žmonių gyvenamą Žemę, per kurią tekėjo į Nemuną įtekanti Merkio upė.
Paulavos respublikos įstatymai
1769 m. kunigas P. K. Bžostovskis išleido įstatymą, kuriuo remiantis turėjo būti organizuojamas Gyvenimas Pavlovo valdose savivaldos pagrindais. 8 paragrafų įstatymas apėmė: katalikų pareigas, teisingumą, teismo pranešimus, žemvaldžių policiją, Mokyklas ir gydytojus, valstiečių mokesčius. Remiantis šiuo įstatymu buvo paskelbta savivaldos Respublika, kurią sudarė mokesčius mokantys piliečiai, bajorai, nuolatiniai gyventojai ir kampininkai. Pavlovas, kuriam buvo suteiktas administracinio ir politinio centro statusas, turėjo vykdyti šios miniatiūrinės Valstybės Valstybėje sostinės funkcijas. Remiantis A. Vojevodskaitės, paminklų restauravimo projektavimo instituto specialistės, tyrimais, Pavlove buvo Rotušė, Povilo ir Petro bažnyčia, karčiama, 12 namų. Iki 1786 m. Pavlovas išaugo iki 170 namų gyvenvietės. P. K. Bžostovskis isteigė kaimus laisviems piliečiams: Bžostovo, Ksaverov, Zamojscė, Pavlov. Rotušėje nuo 1769 m. veikė Mokykla piliečių Vaikams. Čia vykdavo piliečių susirinkimai-sesijos. Remdamasis įstatymu P. K. Bžostovskis įsteigė administraciją. Vyriausias šioje Respublikoje buvo gubernatorius, turtų savininko įgaliotas, toliau jo pavaduotojas-vietininkas.
Švietimas Paulavos respublikoje
1770 m. Pavlovo Respublikoje valstiečiams įsteigtos Žemės ūkio Mokyklos. Jose mokyta iš specialiai tam užsakomų ir redaguojamų fakultatyvinių vadovėlių. P. K. Bžostovskio darbas „Apie žemdirbystę Pavlove gyvenančių ūkininkų patogumui“ (Vilnius, 1770 m.) buvo skirtas valstiečių žemdirbystės klausimams. Šis vadovėlis ir veikusi pradžios Mokykla tapo valstiečių Vaikų bei Žemės ūkio Mokyklų pamatu. Progresyviomis pažiūromis išsiskiriantis Respublikos prezidentas nurodė mokymuose dalyvauti ir Moterims.
XVIII a. 1784 m. kartu su Petro Svitkovskio redaguojamu „Istoriniu Politiniu Dienoraščiu“ P. K. Bžostovskis pradėjo savo lėšomis leisti priedą: ciklinį žemdirbystės vadovėlį valstiečiams pavadinimu „Ūkininkų knyga“. ,,Verta pažymėti, kad Pavlovo Respublikos švietimo sistema buvo pirmasis Europoje ir Pasaulyje nuolatinio ugdymosi sistemos taikymo pavyzdys“ , teigia lenkų tyrinėtojas, profesorius Z. Pszychodzen. Ją jungė tokios grandys: pradžios Mokykla, Žemės ūkio Mokykla su žemdirbystės apskaitos specializacija, kitaip vadinamos akademinės dienos, organizuojamos žiemą, kiekvieną antradienį, skirtos abiejų lyčių suaugusiems bei žemdirbystės patarimai. Praktika parodė, kad toks mokyklinis mokymas kartu su akademinėmis konsultacijomis buvo geras kaimo verslo plėtros veiksnys, iki šiol nematytas Europoje, bei nuosavybės formų transformavimo švelninimo veiksnys (XVIII a. žemės ūkio „privatizavimas“), kai panaikinus baudžiavą valstiečiai tapdavo laisvais, apsišvietusiais ir turtingais piliečiais, rašo savo knygoje Z.
Gyvenimas Paulavos respublikoje
Pavlovo Respublika sėkmingai vystėsi, jos gyventojai gyveno gana pasiturinčiai. Apsilankantys svečiai rašė, kad mato linksmus Žmones, gyvenančius balintuose namuose su langais, su koklinėmis krosnimis ir dūmtraukiais. Aplink namą Tvarka ir švara, kiekvienas šeimininkas turi daržą ir sodą, kelias bičių Šeimas. Vaikai lanko Mokyklą, veikia teatras. Taigi Pavlovo Respublikos Žmonių buitis yra išskirtinė lyginant ją su kitų Turgeliuose bei artimuose kaimuose gyvenančių Žmonių buitimi.
Didėjo ir P. K. Bžostovskio šalininkų skaičius: Joakimas Chreptavičius, Juzefas Vybickis (tautinės giesmės kūrėjas), Laurynas Svinarskis, Petras Svitkovskis, Andžejus Zamoiskis, Stanislavas Malachovskis, Ščensnas Potockis. Vyskupas Ignas Masalskis, kunigaikštis Adomas Čartoriskis, kunigaikštiene Ona Jablonovska teigiamai vertino P. K. Daugelis užsieniečių, tais laikais keliavusių po Lenkiją, aplankė Pavlovo Respubliką. Italų keliauninkas Karosis apsilankęs Pavlove rašė: ,,ši istorija labiau panaši į pasaką, bet tai tikrovė, kurioje gyvena kultūringi, darbštūs, mokantys skaityti ir rašyti, blaivūs ir Gyvenimu patenkinti Žmonės“.
Dvarą aplankę garbingi Svečiai nustebę konstatuoja, kad P. K. Bžostovskio sumanyta mažytė Respublika funkcionuoja kaip tikra Valstybė, kurią 1777 m. Tvarkomas ūkis, funkcionuoja Mokykla, teikiama medicininė pagalba, saugų Gyvenimą užtikrina Respublikos policija. Materialinę pagalbą teikia pagalbos kasa. Veikia priešgaisrinė komanda. Gyventojai laikosi priešgaisrinės saugos taisyklių: prie namų būtini tvarkingi dūmtraukiai. K. Bžostovskis rūpinasi gyventojų Sveikata ir sveika gyvensena. Apmoka felčerio darbą, išleidžia higienos taisyklių knygeles, skaitomos paskaitos. Gyventojų Žemėje auginami agrastai, juodieji ir raudonieji serbentai, slyvos, obelys. Žmonės paįvairina mitybą daržovėmis ir uogomis, medumi. Už gerą ūkininkavimą P. K. Bžostovskis Šv. Kalėdų metu apdovanoja pinigine premija ar derliumi, sumažina mokesčius. Labai svarbus tikslas - girtuokliavimo mažinimas. Už sveiką Gyvenimo būdą piliečiai taip pat būtinai apdovanojami. Ūkininkų pelnas siekia 3000 zlotų. Sekmadienį, po mišių, Respublikos piliečiai renkasi dvare, aplanko biblioteką, vyksta paskaitos, organizuojami žaidimai ir šokiai, teatro spektakliai.
Lietuvoje Pavlovo Respublika vadinama Lietuvos Akademija. P. K. Bžostovskis išsiskyrė organizaciniais, išradėjo, administraciniais, teisiniais, raštininko, mediatoriaus, žinių ir pažangos platintojo gabumais. Būdamas radikaliųjų pažiūrų smogė skaudų smūgį feodalizmo pagrindams kaime. Smerkė baudžiavinį priklausymą bei visą samdomąją baudžiavinę santvarką. Iškėlė postulatus, suteikiančius valstiečiams pilietines Laisves, pavyzdžiui, galimybę eiti valstybinę tarnybą, rinkti Valstybės valdžią bei tarnauti nacionalinėje armijoje.
K. Bžostovskio reformos „peraugo eilinio dvarininko Sąmonę. Tuo metu jos nebuvo ir jos negalėjo būti visuotinai priimtinos. Baudžiavos panaikinimas ir valstiečių asmeninės Laisvės pripažinimas. Valstiečių ir jų turtų apsauga ir teisinių garantijų suteikimas, paremtas ginkluotosiomis pajėgomis. Žemės perdavimas amžinam naudojimui su palikuonių teise ją paveldėti. Darbo kulto, kaip aukščiausios asmeninės ir pilietinės vertės, įvedimas. Draudimas žeminti ir betarpiškumo įvedimas valstiečių kontaktuose su Bžostovskiu ir jo valdininkais. Įstatyminis investicijų ir produkcijos priklausymo vienam tikslui - stiprinti ir plėsti valstiečių savivaldą nustatymas. Visiškas valstiečių mokesčių atidėjimas, jiems palaipsniui apsigyvenant apleistuose ūkiuose. Dvejų rumų savivaldybės, dalyvaujant visiems valstiečiams, dvarų valdininkams ir Bžostovskiui kaip Pavlovo Žečpospolitos vadovui įkūrimas ir veikla. Sėkminga kova su girtuokliavimu, vagiliavimu, lupikavimu, avantiūrizmu ir apsileidimu. Stiprios valstiečių Šeimos apsauga. Privalomojo valstiečių Vaikų pradinio ir profesinio mokymo įvedimas. Teorinis žemdirbystės mokymas ir ūkininkų pilietinis auklėjimas sueigų ir akademinių dienų metu, valstiečius supažindinant su didžiaisiais dvaro bibliotekos fondais bei Gamtos mokslų kabineto kolekcija. Valstiečių armijos taip vadinamos dvarininkų policijos įkūrimas, su tikslu kariškai ir pilietiškai auklėti valstiečius, Pavlovo Respublikos ir Valstybės gynėjus. Pagalba ir Šeimų auklėjančių Vaikus našlaičius skatinimas. Žemdirbystės ir pirmosios medicininės pagalbos vadovėlių specialiai Pavlovo valstiečiams paruošimas ir spausdinimas. Valstiečių vaistinės įkūrimas ir nuolatinio felčerio išlaikymas. Įvedimas laisvos prekybos visais žemdirbystės produktais, skerstiniais galvijais, Miško žvėriena ir medumi. Suteikimas valstiečiams didelių (4-6 ha) ūkių su pievomis ir ganyklomis, derlingoje sujungtoje dirvoje. Karvių, arklių, jaučių, kiaulių ir avių auginimo vystymas. Priteklius aprangos, apavo, baldų, stiklo ir virtuvės indų ir 1.1. Gausus valstietiški pasilinksminimai bealkoholiniai, su dainavimu, dievirpa bei naudingų leidinių skaitymas. Kaloringas ir įvairus maistas įtraukiant importinius maisto produktus ir skoninius produktus. Žemas nuomos mokestis, neviršijantis 9-11 procentų kiekvieno ūkio vidutiniojo grynojo pelno. Kaimo savivalda vykdė valstiečių darbštumo ir kaimo ūkio intensifikavimo kontrolę. Paskatinimai: apdovanojimai, piniginės premijos, žodiniai pagyrimai. Valstietis gaunantis didžiausiąjį derlių nusipelno apdovanojimų. Gėrėjimosi ir Pagarbos įvedimas kvietė valstiečius intensyviai ūkininkauti. Pareiga teikti žodines ataskaitas apie ūkio būklę, produkcijos rezultatus, sunkumus ir pasisekimus. Gamybinių konsultacijų organizavimas teisminių bei ūkinių sueigų metu. Piniginių nuobaudų ir įspėjimų sistemos (net iki iškėlimo iš nuomojamojo ūkio) taikymas ir jų naudojimas, kai valstietis girtuokliauja ir neprižiūri savo ūkio.
Povilas Bžostovskis likvidavo dvaro arimus ir lažą, atodirbio rentą pakeitė pinigine. Valstiečiams leido laisvai tvarkyti savo turtą, iš dalies ir Žemę, verstis prekyba ir amatais, suteikė asmens Laisvę. Įsteigė Mokyklą, stengėsi valstiečiams versti Knygas. Svarbiausias rezultatas - Dvaro pajamos padidėjo daugiau kaip du kartus. Nes valstiečiai dirbo sau - Savai Respublikai. Respubliką pripažino Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis, patvirtindamas Respublikos Konstituciją.
Slapukai
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje. prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. reklamą.
„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje. Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el.
tags: #paulavos #respublika #zemelapis #merkines #dvaro #sodyba