Patalpų Triukšmo Šaltinių Sertifikavimo Reikalavimai

Aplinkos problemomis, susijusiomis su transporto, pramonės, statybos ar įvairios pramoginės veiklos keliamu triukšmu, susidomėta gana neseniai. Vis tik daugelis gamtosaugininkų sutiktų, kad triukšmo keliamoms problemoms nėra skiriamas pakankamas dėmesys, kadangi naujos aplinkos apsaugos programos dažnai yra pirmiausia orientuotos į oro, dirvožemio ar vandens taršą bei galimus būdus šioms problemoms spręsti.

Triukšmas, jo fizikinės charakteristikos, sklidimas aplinkoje - visa tai sudaro tam tikrus sunkumus teisingai vertinant triukšmo šaltinius, jų parametrus, matavimo vienetus ir metodikas. Tikslu suvienodinti triukšmo tyrėjų gautus rezultatus atitikimą faktiniams dydžiams, pasaulyje, žemynų regionuose bei valstybėse yra sudaromi įvairūs standartai, metodikos, direktyvos ir kiti triukšmo reglamentavimo aktai.

Apie triukšmo daromą žalą rimtai pradėta kalbėti tik apie 1970-uosius metus, kuomet buvo imtasi pirmųjų prevencinių priemonių jo mažinimui miestuose. Pagal Lietuvos aplinkos apsaugos strategijos veiksmų programą triukšmas yra priskiriamas prie fizikinės taršos, taip pat kaip ir radiacija, virpesiai, elektromagnetiniai laukai ir šiluminė tarša. Pagrindiniais triukšmo šaltiniais miestuose yra laikoma transportas (t.y. automobiliai, traukiniai, lėktuvai ir pan.), pramonės įmonės ir statybos įrengimai.

Nuolat būnant triukšmingoje aplinkoje yra neigiamai veikiama žmogaus nervų sistema, dirginama pasąmonė, pablogėja miegas, sutrinka judesių koordinacija, silpsta dėmesys, o tai dažnai įtakoja stresinę žmogaus būklę ir mažina jo darbo našumą. Visa tai yra pirminiai intensyvaus triukšmo daromos žalos požymiai, o ilgainiui gali būti neatitaisomai paveikiama ir žmogaus klausa.

Dėl to yra taikomi dideli apribojimai aplinkoje keliamam triukšmui tose vietose, kur žmogaus organizmas yra jautrus per dideliam garsui, pavyzdžiui, ligoninėse, sanatorijose, mokyklose ir pan. Ligos, kurioms turi įtakos didelis triukšmas, turėtų įrodyti, kad Europinio lygio kalbos dėl triukšmo prevencijos yra pagrįstos. Dėl to būtina trumpai apžvelgti triukšmo mažinimo politiką, vykdomą Europos Sąjungoje ir Lietuvoje.

Per daugelį metų buvo pasiektas aukšto lygio tarptautinis susitarimas dėl nepriimtino triukšmo lygio ir didžiausių leidžiamų tam tikrose situacijose triukšmo lygių. PSO kartu su OECD yra pagrindinės tarptautinio masto organizacijos, kurios surinko duomenis ir sukūrė savus aplinkos triukšmo lygio pasekmių įvertinimus.

1993 m. akcentuota triukšmo įtaka žmonių sveikatai bei triukšmo mažinimas. Buvo teigiama, jog triukšmo mažinimui bus skirtas ypatingas dėmesys, visuomenė bus visapusiškai informuojama apie bendrus triukšmo lygio rodiklius, gaminių kokybę ir jų spinduliuojamo triukšmo lygius.

Ribinės kelių eismo triukšmo vertės taikomos naujiems keliams ir iš esmės pertvarkytiems nacionalinio kelių tinklo magistraliniams keliams. Bendro naudojimo ir miesto keliams ribinės vertės taikomos retai, tai priklauso nuo vietinės valdžios. Spinduliavimo ribos paprastai taikomos dienos ir nakties laiko periodams, nors dienos ir nakties apibrėžimai skiriasi.

Triukšmo ribos turi būti nustatytos lėktuvų triukšmui, norint įsitikinti, ar nepažeidžiamos normos statant naujus namus ir kitas triukšmui jautrias struktūras netoli oro uostų, taip pat atsižvelgiant į galimą oro uosto plėtrą. Skirtingai nuo kelių ir geležinkelio triukšmo, šiuo atveju egzistuoja daug kitų triukšmo rodiklių.

Šiuosius ir kitus gyventojus įvairiose vietose nuo kenksmingo triukšmo poveikio. Lietuvoje triukšmo normavimas šiek tiek skiriasi nuo ES. Priešingai negu ES, kurioje ribojamas triukšmo sklidimas į aplinką, Lietuvoje triukšmo norma nustato, koks yra didžiausias leidžiamas triukšmas gyvenamojoje ar darbo aplinkoje. Leistinus triukšmo lygius gyvenamose patalpose reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 33:2003. Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje.

2005 m. birželio 1 d. įsigaliojus Triukšmo valdymo įstatymui turi būti nustatomi Ldienos ir Lnakties rodikliai. Dienos triukšmo rodiklis (Ldienos) - dienos metu (nuo 6 val. iki 18 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t. y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vieneris metus dienos laikotarpiui. Dienos pradžios (ir, atitinkamai, vakaro ir nakties pradžios) laiką pasirenka valstybė narė (tas laikas yra vienodas viss šaltinis skleidžiamam triukšmui); standartinis laikas yra toks: nuo 07.00 val. iki 19.00 val., nuo 19.00 val. iki 23.00 val. ir nuo 23.00 val. iki 07.00 val.

Vakaro triukšmo rodiklis (Lvakaro) - vakaro metu (nuo 18 val. iki 22 val.) triukšmo poveikio sukelto dirginimo rodiklis, t.y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vieneris metus vakaro laikotarpiui. Nakties triukšmo rodiklis (Lnakties) - nakties metu (nuo 22 val. iki 6val.) triukšmo poveikio sukelto dirginimo rodiklis, t.y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vieneris metus nakties laikotarpiui. Triukšmo naktį indikatorius Lnakties rodo trikdžius miego metu.

Metai yra atitinkami garso sklidimo metai, o vidutinė metų trukmė yra nustatoma pagal meteorologines sąlygas. Atsižvelgiama tik į laisvai sklindantį garsą ir įvertinimo taškas yra tas pats, kaip ir vertinant Ldienos.

Šiais laikais dažniausiai taikomi imitacinio modeliavimo metodai. Tam gali būti naudojamos specialios programos - EKOL (VGTU), LAERM (Karlsruhes technikos universitetas). Šios programos, modeliuoja triukšmo plitimą teritorijoje bei triukšmo lygį analizuojamuose taškuose.

Patariama, kad Lietuvoje būtų vartojami  Nordtest triukšmo matavimo standartai.  Nordtest standartai vartojami Šiaurės šalyse tiesiogiai arba jais grindžiami nacionaliniai standartai. Kaip LKAM projekto dalis, šie metodai jau įdiegti Lietuvoje t.y. ekvivalentiniu garso slėgio lygiu, koreguotu pagal A dažninę charakteristiką ir matuojamu decibelais (dB). Šiuo dydžiu apibūdinantis labai sudėtingą fizikinį reiškinį - garsą.

Vidutinis triukšmo lygio sumažėjimas dėl atstumo priklauso nuo triukšmo spektrinės sudėties ir siekia 2.5 - 3.0 dBA/100 m. Atsispindėjusio triukšmo galia priklauso nuo teritorijos ir kelio paviršiaus tipo. Jei teritorijos paviršius yra absorbuojantis, t.y. minkštas (pvz. pieva, daržas, laukas, sniegas), atsispindėjęs triukšmas bus mažesnės galios, nei tuo atveju, kai paviršius yra atspindintis (asfaltas, betonas, vanduo).

Transporto priemonės eismo sudėtis, intensyvumas, greitis taip pat sąlygoja triukšmo lygį.

Garso galios lygis išreiškiamas decibelais, tai yra pagrindinė triukšmo šaltinio charakteristika. Triukšmo lygis užstatytose teritorijose priklauso nuo daugybės faktorių. Pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra autotransporto srautai gatvėse, kurie tam tikrais atvejais duoda iki 80-82 % bendrojo triukšmo lygio miestų teritorijose.

Pramonės, orlaivių, kelių ir geležinkelis transporto priemonės keliamas triukšmas miestų gyvenamuosiuose rajonuose yra vienas pagrindinis aplinkos veiksnys, nepalankiai veikiantis gyventojų sveikatą. Užstatomoms arba rekonstruojamoms teritorijoms šalia gyvenamsjų namų akustinį įvertinimą, efektyviausias ir ekonomiausias architektūrinis planavimas, statybinis akustinis ir organizacinis administracinis priemonis, skirtas mažinti pramonės, orlaivių, kelių ir geležinkelis transporto keliamą triukšmą, parinkimą reikia atlikti vadovaujantis triukšmo žemėlapiais, kurie turi įeiti į projektinės dokumentacijos sudėtį rengiant techninius ir ekonominius miestų plėtros pagrindus, detaliuosius jų rajonų planus.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba 2002 m. birželio 25 d. priėmė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo, kurios tikslas - apibrėžti bendras procedūras, kuriomis siekiama atitinkamai pagal numatytus prioritetus išvengti, sumažinti ar apsaugoti nuo aplinkos triukšmo kenksmingo poveikio pasekmių, įskaitant ir dirginimą.

Tuo tikslu į daugelį nacionalinių metodikų reikia įtraukti vakaro laikotarpį kaip atskirą paros laikotarpį ir metinį vidurkį. Be to, kai kurias esamas metodikas reikia pakoreguoti taip, kad nebūtų vertinamas triukšmo atspindys nuo fasadų, kad būtų įtrauktas nakties laikotarpis ir (arba) pakoreguotos įvertinimo vietos koordinatės.

Visos šios metodikos turi būti adaptuotos pagal Ldienos ir Lnakties apibrėžimus. Įvertinimai gali būti atliekami vadovaujantis ir Šiaurės šalių kelių transporto skleidžiamo triukšmo prognozavimo modeliu (angl. Nordic Prediction Model for Road Traffic Noise, 1996, TemaNord 1996:525) .

Šios metodikos, peržiūra. Į kelių ir geležinkelio transporte, papildomi duomenys turi būti gaunami matavimais.

Europos Sąjungos lygmeniu yra reguliuojama tik triukšmas, keliamas viešose vietose (pavyzdžiui, parkuose, atvirose teritorijose prie mokyklų ar ligoninių), mašinų, žemės ūkio technikos, statybos įrenginių, buitinės technikos skleidžiamas garsas ir pan. Taip pat nėra reguliuojamas triukšmo lygis karinėse teritorijose.

Žemiau pateikta lentelė atspindi Europos Sąjungos triukšmo kontrolę, kuri skirstoma į keturis pagrindinius sektorius, t.y. autotransporto, mechanizmų, lėktuvų ir statybos įrangos keliamą triukšmą.

Pastatuose dažniausiai fiksuojamas dviejų tipų triukšmas: sklindantis oru ir smūgio garsas. Oru sklindantis garsas - toks garsas, kuris sukuriamas tiesiogiai ore, pvz., kalbėjimas, barnis, televizoriaus ar radijo garsai, buitinių prietaisų ūžimas ir pan. Tokio garso izoliavimo sprendimų efektyvumas yra matuojamas ore sklindančio garso rodikliu R‘w ir jo dydis išreiškiamas decibelais (dB). Šis rodiklis parodo statinio atitvaros galėjimą silpninti oru sklindantį garsą.

Smūgio garsas - tai garsas, sklindantis per perdangas. Praktiškai dažniausiai tai pasireiškia girdimu virš gyvenančių kaimynų vaikščiojimu, vaikų bėgiojimu ir pan. Smūgio garso izoliacijos rodiklis žymimas L‘n,w ir yra matuojamas taip pat decibelais (dB).

Šiandien dažniausiai įrengiamos karkasinės pertvaros su gipskartonio apdaila. Tai yra sudedamoji konstrukcija, ją sudaro karkasas, akmens vatos užpildas bei iš abiejų pusių pritvirtintos gipskartonio plokštės. Montuojant tokias pertvaras, itin svarbu kruopščiai atlikti visus darbus ir ypatingą dėmesį skirti visų siūlių, pereigų bei jungčių sandarinimui. Norint efektyviai izoliuoti pertvaras, naudojama speciali medžiaga.

Perdangos tarp aukštų patalpose, kuriose dirba ar gyvena žmonės, turi užtikrinti veiksmingą smūgio garso ir oru sklindančio garso slopinimą.

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. I. Šis statybos techninis reglamentas (toliau - Reglamentas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu. Pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybė yra išreiškiama penkių (A, B, C, D ir E) garso klasių (akustinio komforto) sistema.

Naujai projektuojamų dvibučių, daugiabučių, blokuotų gyvenamųjų pastatų, kai kurių triukšmui jautrių negyvenamųjų pastatų, pateikiamų Reglamente, vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Vienbučių gyvenamųjų pastatų garso klasė projektuojama statytojo (užsakovo) pageidavimu, tačiau ne žemesnė kaip E.

Pastato išorės aplinkos garso klasė yra informacinio pobūdžio. Jei pastato išorės aplinkos triukšmo rodiklis neįvertinamas, pastato išorės aplinka turi būti pažymėta „Neklasifikuota". Pastatą projektuojant, reikia vadovautis akustikos skaičiavimais Reglamento II skyriuje nurodytais atitinkamais darniaisiais standartais, numatant jo (jo dalių) būsimą garso klasę. Numatomos pastato (jo dalies) garso klasės visų rodiklių reikalavimai turi būti įvykdyti.

Šiame Reglamente vartojamų pagrindinių sąvokų apibrėžimai yra pateikti Statybos įstatyme, Turizmo įstatyme, statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2002, statybos techniniame reglamente STR 1.14.01:1999, Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikoje, direktyvoje 2002/49/EB, higienos normose.

Akustinis komfortas - subjektyvusis „apsaugos nuo triukšmo" kokybės apibrėžimas. Aplinkos triukšmas - nepageidaujami arba žalingi žmogui išoriniai garsai, kuriuos sukelia žmonių veikla, įskaitant transporto priemonių, kelių eismo, geležinkelių eismo, oro eismo spinduliuojamą triukšmą ir triukšmą iš pramonės veiklos zonų, kaip apibrėžta 1996 m. rugsėjo 24 d.

Ore sklindančio garso izoliavimo rodiklis - apsaugos nuo triukšmo vienparametris įvertis, kuris parodo statinio atitvaros sugebėjimą silpninti ore sklindantį garsą. Šių rodiklių atitiktis tikrinama natūriniais akustiniais matavimais trečdalio oktavos dažnių juostose arba oktavos dažnių juostose, jų rezultatus įvertinus vienparametrėmis vertėmis.

Triukšmo lygis - vienparametris garso slėgio lygių įvertis, gautas naudojant 1-os tikslumo klasės garso lygio matuoklį su dažniniais svertiniais filtrais. Reglamentuojami įvertinamo laikotarpio T dydžiai: ekvivalentinis A svertinis garso slėgio lygis LpA,eq,T ir didžiausiasis A svertinis garso slėgio lygis LpA,max, kai laiko pastovioji (laikinė svertis) F (Fast).

Vidaus aplinkoje, vadovaujantis atitinkamais Lietuvos standartais, išmatuojami vidutiniai erdviniai ir laikiniai garso slėgio lygiai. Pastato išorės teritorijoje, vadinamojo laisvojo garso lauko sąlygomis, kaip triukšmo rodikliais nustatomi vidutiniai nustatyti dydžiai. Paros laikotarpio garso slėgio lygiai. Matavimo trukmė t bei kitos sąlygos priklauso nuo garso šaltinio (-ių) ir yra nurodomos matavimo metoduose arba standartuose. Matuojant triukšmo lygius patalpos viduje, patalpa turi būti su uždarytais langais bei durimis. Kai matuojamas išorės šaltinių triukšmas, oro vėdinimo kanalų įėjimo bei išėjimo angos turi būti atidarytos.

Rreglamentas nustato tokių pastatų atitvarinių konstrukcijų pagrindinių akustinių charakteristikų rodiklių vertes. Reglamentas nustato tokių pastatų atitvarinių konstrukcijų pagrindinių akustinių charakteristikų rekomenduojamas rodiklių vertės. Triukšmo lygį šių pastatų aplinkoje reglamentuoja kiti normatyviniai dokumentai. Pagal pagrindinių akustinių charakteristikų vertes gali būti projektuojamos vidinės atitvarinės konstrukcijos tarp vadovų kabinetų bei ir kitų patalpų, taip pat tarp patalpų, kuriose siekiamiems keliami konfidencialumo reikalavimai,ai ir bendrųjų erdvių (koridorių, vestibiulių, ),sekretoriatų bei kitų darbo patalpų.

Transporto, statinio inžinierinių sistemų ir kitų ilgalaikio veikimo triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo lygiai statinio pastato išorės aplinkoje klasifikuojami visiems pastatams vienodai nepriklausomai nuo jų paskirties (gyvenamiesiems, gydymo, trumpalaikio apgyvendinimo, mokslo ir kitiems). Ribinės išorės aplinkos triukšmo klasifikavimo vertės pateiktos 15 ir 16 lentelėse. Išorės aplinkos akustinio komforto sąlygos gali būti nenustatomos, tokiu atveju klasifikuojant pastatą jo išorės aplinkos triukšmas (garso klasė) turi būti nurodytas kaip „Neklasifikuota".

Langų ir durų garso izoliavimo klasės nustatomos laboratoriniais matavimais pagal LST EN ISO 140-3 ir įvertinamos pagal LST EN ISO 717-1.

Statinio/pastato išorės garsoakustinė klasė (kai yra nustatoma).

tags: #patalpu #triuksmo #saltinio #sertifikavimas