Nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje nuolat kinta, todėl svarbu turėti patikimą informaciją, ypač planuojant nuomoti patalpas verslui gyvenamajame pastate. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbius aspektus, susijusius su patalpų nuoma verslui gyvenamajame pastate, įskaitant reikalavimus, teisės aktus ir kitus svarbius niuansus.
Nekilnojamojo turto paskirtis ir jos svarba
Nekilnojamojo turto paskirtis yra vienas iš pagrindinių dalykų, kurį būtina žinoti tiek turto savininkams, tiek nuomininkams, norint užtikrinti teisėtą ir efektyvų turto naudojimą. Pastato (patalpų) paskirtis rodo jo naudojimo tikslą (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai vykdyti). Skirtingų paskirčių rūšims yra taikomi skirtingi sveikatos, apsaugos nuo triukšmo, gaisrinės saugos, automobilių stovėjimo vietų skaičiaus ir kiti reikalavimai.
Gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties apibrėžimai
- Gyvenamosios paskirties pastatai (patalpos): Tai pastatai (patalpos), kurie skirti žmonių gyvenimui.
- Negyvenamosios paskirties pastatai (patalpos): Tai pastatai (patalpos), kurie nėra skirti nuolatiniam gyvenimui, o kitoms veikloms, tokioms kaip komercinė, administracinė, gamybinė, pramoninė ar visuomeninė.
Pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Pastatas (patalpa) priskiriamas prie tam tikros paskirties pogrupio, jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Pastato (patalpų) paskirtis yra reikšminga ne tik dėl jų atitikties skirtingiems saugos, sveikatos ir kt. reikalavimams, tačiau gali lemti ir kitas svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, mokesčius.
Jeigu fizinio asmens disponuojamas nekilnojamasis turtas yra mokslo, poilsio, ūkio, garažų, fermų ir kt. Tačiau yra taikomos išimtys. Tam tikrais atvejais teisės aktai leidžia naudoti pastatą (patalpas) nepakeitus paskirties. Pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties name ar jo patalpose galima vykdyti fotografavimo, meninės kūrybos, švietimo paslaugų, sveikatos priežiūros, odontologinės praktikos veiklas. Pastato paskirtis yra svarbus aspektas, lemiantis tiek jo naudojimo galimybes, tiek savininkų teises ir pareigas.
Veiklos rūšies pasirinkimas: nuoma ar apgyvendinimas?
Renkantis veiklos rūšį, svarbu atsižvelgti į kelis aspektus. Žemiau pateikiama informacija apie skirtingus verslo liudijimus, susijusius su apgyvendinimu ir nuoma:
| Veiklos rūšies kodas ir pavadinimas | EVRK | Svarbu žinoti |
|---|---|---|
| 010 Apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas | 55.20 | Kaimo turizmo paslauga - tai savarankiška, už užmokestį turistams kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3 000 gyventojų, teikiama apgyvendinimo paslauga, kai kartu sudaromos sąlygos tenkinti maitinimo, poilsio, pramogų ar renginių organizavimo poreikius. Gali būti bet kurios rūšies (poilsio, viešbučių ir pan.). |
| 043 Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimas | 55.20; 55.90 | Su šiuo verslo liudijimu galite teikti trumpam, paprastai, dienai arba savaitės, kelių savaičių ir pan. laikotarpiui apsistojusių svečių apgyvendinimo (nakvynės ir pusryčių) paslaugas, neteikiant kitų papildomų paslaugų. |
| 051 Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma už vieną objektą | 68.20 | Su šiuo verslo liudijimu galite nuomoti (tiek ilgalaikei, tiek trumpalaikei nuomai) tik gyvenamosios paskirties patalpas ir tik gyventojams, neteikiant maitinimo, patalpų valymo, poilsio poreikių tenkinimo paslaugų. Turi būti „gyvenamoji“. |
*Nuomos tarpininkavimo ir/ar nuomos administravimo paslaugas teikiančios įmonės - tai įmonės, kurios už turtą nuomojantį savininką atlieka visus aktyvius veiksmus: savininko vardu sukuria konkrečiose užsienio platformose (tokiose kaip Booking.com, Airbnb ir pan.) paskyras, kurias patalpų savininkų vardu administruoja, prižiūri bei tvarko, priima bei tvarko rezervacijas, nustato nuomos kainas ir t.t.
Kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos turizmo įstatymu, kaimo turizmo paslaugos teikimui yra keliami tam tikri reikalavimai:
- Kaimo turizmo paslauga yra ūkininko sodyboje ar individualiame gyvenamajame name teikiama specialaus apgyvendinimo turizmo paslauga, kurią sudaro turistų apgyvendinimo, maitinimo, pramogų (poilsio) ir kitų poreikių tenkinimas.
- Teikiant kaimo turizmo paslaugą svečių apgyvendinimui gali būti skirta ne daugiau kaip 20 kambarių (numerių).
- Teikiant kaimo turizmo paslaugą turi būti laikomasi šių reikalavimų, taip pat priešgaisrinės saugos, patalpų eksploatavimo normų bei savivaldybės reikalavimų, susijusių su geriamojo vandens tiekimu, nuotekų surinkimu ir valymu bei atliekų tvarkymu.
Taip pat būtina laikytis būsto aplinkos, kambarių, bendro naudojimo bei higienos patalpos reikalavimų, nustatytų higienos normoje HN 118: 2002 „Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai“; maitinimo patalpos (valgomojo, svetainės, patalpos maitinimui - pobūviams), virtuvės patalpos ir joje esančios įrangos reikalavimus, nustatytus Maisto tvarkymo kaimo turizmo sodyboje reikalavimuose; pirties patalpos reikalavimus, nustatytus higienos normoje HN 39: 2005 „Pirtys: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“.
Visi kaimo turizmo sodybai priklausantys pastatai pagal poreikius gali būti pritaikyti kaimo turizmo veiklai. Aktyvaus poilsio (pramogų) tikslais gali būti įrengiamos sportinių žaidimų aikštelės ir suteikiama naudotis atitinkama įranga ir priemonės (valtys, baidarės, dviračiai, karietos, žvejybos įrankiai, jodinėjimo ir kitas laisvalaikio ir sportinis inventorius).
Teikiant aktyvaus poilsio pramogas (jodinėjimas, plaukymas, žvejyba ir pan.), kurioms yra reikalingos specialios saugumo priemonėmis, svečiai turi būti supažindinami su saugos reikalavimais ir atitinkamų saugos priemonių naudojimu. Kaimo turizmo paslaugos teikėjai turi sudaryti kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus atitinkančias sąlygas ir turėti pažymėjimą apie šių reikalavimų įvykdymą.
Statybos techniniai reglamentai
Svarbu atsižvelgti į statybos techninius reglamentus, kurie nustato reikalavimus pastatų projektavimui ir naudojimui. Štai keletas svarbių punktų:
- STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2 straipsnio 6.10 papunktis nustato pastato bendro ploto apibrėžimą.
- STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.11 punkte nustatytas būsto apibrėžimas.
Šie reglamentai padeda užtikrinti, kad pastatai būtų tinkami gyventi ir vykdyti verslą, atsižvelgiant į saugos, sveikatos ir kitus svarbius aspektus.
Būsto pritaikymas neįgaliesiems
Negalią turintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo ir pasinaudoti valstybės bei savivaldybės parama. Neįgaliajam pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei. Savivaldybių atsakingi specialistai įvertina būsto pritaikymo poreikį, tai yra kiek ir kokius darbus reikia atlikti (būsto įėjimo pritaikymas, keltuvų įrengimas, sanitarinių mazgų pritaikymas, vidinių durų platinimas, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas ir taip toliau). Rekomendacijas dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems savivaldybei teikia sudaryta Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija.
Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. asmenims, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. dirbantiems asmenims, išskyrus dirbančiuosius pagal savanoriškos veiklos sutartis.
Pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam asmeniui su negalia, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei. Jei būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, jis turi būti asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas (baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.). Kai negalią turinčiam asmeniui yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą.
Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustato būsto pritaikymo poreikį. Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, galima pateikti prašymą savivaldybei ir darbus atlikti savarankiškai (būtina, kad būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustatytų būsto pritaikymo poreikį). būsto savininkui nėra apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką. jei būsto statyba nebaigta (baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų), jis turi nuosavybės teise priklausyti asmeniui, kuriam prašoma pritaikyti būstą, ar atstovui.
Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas. Tokiu atveju skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies. galiojantį išrašą iš medicininių dokumentų (Forma Nr.
Savivaldybių atsakingiems specialistams įvertinus ir nustačius būsto pritaikymo poreikį, būsto pritaikymo darbus organizuoja savivaldybės arba patys pareiškėjai.
Atsižvelgiant į šiuos aspektus, prieš nuomojant patalpas verslui gyvenamajame pastate, svarbu atidžiai išnagrinėti visus teisinius ir techninius reikalavimus, kad būtų užtikrintas sklandus ir teisėtas verslo vykdymas.
tags: #patalpu #nuoma #verslui #gyvenamajame #pastate