Pastaruoju metu Lietuvoje, ypač kurortiniuose miestuose, tokiuose kaip Palanga, iškilo nemažai klausimų dėl statybų teisėtumo ir gyventojų teisėtų lūkesčių paisymo. Situacijos, kai individualių namų kvartaluose atsiranda daugiabučiai, užmaskuoti kaip sublokuoti vienbučiai, kelia gyventojų nepasitenkinimą ir verčia ieškoti teisybės teismuose.
Palangos Vanagupės rajone gyvenantys Valdas Mickus ir Vida Dargienė susidūrė su situacija, kai šalia jų namų išdygo daugiabučiai, užstoję vaizdą į pušyną ir sukėlę techninių problemų dėl padidėjusio vandens slėgio vandentiekyje. Nors Palangos savivaldybė tvirtino, kad teritorijos detalusis planas nedraudžia statyti daugiabučių, gyventojams pradėjus aiškintis, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) ėmė tvirtinti, kad jokių pažeidimų nepadaryta.
Ginčas dėl sublokuotų namų: Ar tai daugiabutis?
V.Mickus suabejojo kaimynų statybos teisėtumu ir kreipėsi į teismą. Ginčas kilo dėl to, ar sublokuoti penki namai nėra penkiabutis pastatas. Teismo ekspertas Gintautas Tiškus nustatė, kad laikančiosios vienbučių gyvenamųjų namų konstrukcijos buvo projektuojamos kaip bendros vieno pastato konstrukcijos, o atitvarai tarp atskirų būstų - tarpbutinėmis pertvaromis. Ekspertas konstatavo, kad bendrą pamatą ir stogą turintis pastatas turi daugiabučio gyvenamojo namo požymių.
Nepriklausoma ekspertizė, kurią atliko statybos teisės specialistė Daiva Veličkaitė-Matusevičė, taip pat patvirtino, kad penki sublokuoti individualūs namai yra daugiabutis. Ji pritarė, kad pagal to meto teisės aktus viename sklype buvo leidžiama statyti tik vieną individualų gyvenamąjį namą su priklausiniais. Anot abiejų ekspertų, tokia statyba būtų galima atlikus detaliojo plano pakeitimą, bet tokiu atveju statytojų sumanymus galėjo užginčyti ir kaimynai.
Tačiau Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė nusprendė, kad "teismo ekspertės išvada nėra kategoriškai vienareikšmė, todėl vien tik ja vadovaujantis negalima teigti, kad suprojektuoti ir pastatyti 5 vienbučiai sublokuoti pastatai yra daugiabutis". Teismas nusprendė, kad neįrodyta, kokius konkrečiai neigiamus padarinius ieškovams sukelia ekspertų nurodomi pažeidimai. Nesutikdami su tokiu sprendimu V.Mickus ir V.Dargienė šį ginčą tęsia apeliacinėje instancijoje.
Advokato komentaras
Advokatas Dominykas Varnas teigia: „Keista, kai kaimynystėje vietoj vieno gyvenamojo namo atsiradus 9 butams teismas neįžvelgia patiriamų neigiamų padarinių. Žala ieškovams padaryta jau vien dėl to, kad buvo pažeisti jų teisėti lūkesčiai, o teisinio saugumo principas yra vienas esminių Konstitucijoje įtvirtintos teisinės valstybės sampratos elementų.“
Aplinkiniai gyventojai piktinosi, kad Vanagupės individualių gyvenamųjų namų kvartale yra iškilę ir daugiau sublokuotais namais užmaskuotų daugiabučių. Prieš penkerius metus čia pradėjo kilti net trys neva 6 sublokuotų trijų aukštų namų eilės. Vienoje tokioje namų eilėje buvo pardavinėjama net 18 butų, nors statybos dokumentuose buvo nurodoma, kad čia yra sublokuoti trys dvibučiai ir trys vienbučiai.
Šiame kvartale išaugus vandens poreikiui padidėjo slėgis vandentiekio trasose, kurios nebuvo apskaičiuotos tokiam vartotojų skaičiui. V.Mickaus name jau buvo įvykusi vandentiekio avarija, kai trūko padidėjusio spaudimo neatlaikę vamzdžiai.
Situacija Vilniuje: Statybos vandenviečių apsaugos zonoje
Panaši situacija susiklostė ir Vilniuje, kur prokuratūra vertino R. Žemaitaičio ir J. Imbraso namų statybas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2015 m. ir 2018 m. statyba vyko į vandenviečių apsaugos zoną patenkančiuose sklypuose (Laurų g.).
Vilniaus miesto savivaldybė atkreipė dėmesį, kad R. Žemaitaičio ir J. Imbraso namų statybų atveju trijų mėnesių laikotarpio terminas ištaisyti pažeidimus suėjo sausio 19 d., o mėnesio laikotarpis kreiptis į teismą sueis vasario 19 d. Anot G. Grubinsko, Vilniaus miesto savivaldybę pernai spalį pasiekė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) raštai, kuriuose konstatuota, kad R. Žemaitaičio ir J. Imbraso namų statybose yra pažeidimų.
ELTA primena, kad praėjusių metų lapkritį Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė nutarė netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių dėl R. Žemaitaičio ir J. Imbraso namų sostinėje statybų. Nutarime nepradėti taikyti viešojo intereso gynimo priemonių nurodoma, kad nenustatytas pagrindas taikyti minėtas procedūras. Kartu nurodoma, kad statybą leidžiančių dokumentų neatitikimą Vilniaus miesto Bendrojo plano sprendiniams iš esmės nulėmė pačios savivaldybės veiksmai ir institucijų, kompetentingų spręsti vandenvietės ribų pakeitimo klausimą, neveikimas.
„Savivaldybė, įvertinusi prokuratūros pateiktus dokumentus ir išanalizavusi sprendimuose nurodytus argumentus bei su jais nesutikdama, nusprendė skųsti sprendimą netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių, t. y. Generalinės prokuratūros sausio 12 d. nutarimą palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės praėjusių metų lapkričio 10 d.
Pasak G. Grubinsko, „Manome, kad VTPSI kaip statybos valstybinės priežiūros funkciją atliekančios institucijos kreipimasis į teismą įstatyme numatyta tvarka būtų teisingas ir kompetentingas kelias tolimesniame procese. Eltai susisiekus su VTPSI, inspekcijos atstovė spaudai Rasa Kėkštienė teigė, kad sprendimas dėl kreipimosi į teismą dėl R. Žemaitaičio ir J. Imbraso namų statybų dar sprendžiamas.