Patalpos Apyvokos Daiktai: Svarbus Sąrašas Nuomojant Ar Perkant Būstą

Nė vieno iš mūsų nevilioja ilga remonto perspektyva, vien dėl to dažnai jį atidėliojame. Šį darbą galima atlikti daug greičiau ir paprasčiau, kai remontuojama patalpa - tuščia. Štai kodėl verta pasinaudoti trumpalaike savitarnos daiktų saugojimo paslauga. Jokio vargo nebus - BOX INN pervežimų skyriaus darbuotojai išneš, sukraus ir perveš ne tik daiktus, bet ir stambiagabaričius baldus.

Lietuvoje vis labiau populiarėjančios daiktų saugojimo paslaugos tiekėjai BOX INN kauniečiams siūlo išsirinkti nuo 1 iki 70 kv. m pločio saugomas ir lengvai bet kuriuo metu pasiekiamas patalpas. Specialiai įrengtose patalpose daiktai yra saugūs, nedulka, esant reikalui, jų savininkui pasiekiami bet kuriuo paros metu, kiekvieną dieną. BOX INN saugojimo paslaugomis galima naudotis tiek ištisus metus, tiek dieną ar dvi - kai reikia pasidėti daiktus kraustantis, atliekant remontą ar tiesiog taupant namų erdvę ir nenorint apsikrauti rečiau naudojamais daiktais.

Sode ir kieme netrukus prasidės darbymetis. Naudinga jį planuoti ir iš anksto ir sudaryti pirkinių sąrašą: žoliapjovė, šiltnamis, trąšos, įrankiai - ar viską turite? Įsigijus vėl galvosūkis - kur laikyti? Pasinaudokite daiktų sandėliavimo paslauga ne tik tada, kai remontuosite namus, bet ir tada, kai atitarnavę šie daiktai turės laukti kito sezono.

Artėjantį rugsėjį greičiausiai pajunta pirmakursiai, kuriems tenka pakankamai greitai apsispręsti - gyvens bendrabutyje ar nuomosis butą. Kiekvienas ruduo pasižymi itin padidėjusiu gyvenamųjų patalpų nuomos poreikiu tiek Vilniuje, tiek kituose studentų miestuose. Pasirinkus pastarąjį variantą iššūkiu tampa rasti būstą, kurio kaina neišsprogdintų ir taip nedidelio studento biudžeto.

Vilniuje, vieno kambario buto kaina svyruoja maždaug nuo 200 iki 430 eurų, dviejų kambarių - 250 - 600 eurų. Aruodas.lt statistika rodo, kad susidomėjimas butų nuomos skelbimais įprastai išauga liepos-rugsėjo mėnesiais. Šiuo metu vidutinė skelbimuose siūloma buto kaina yra apie 300 Eur už vieno kambario butą, 450 už dviejų kambarių, ir apie 100-130 Eur mėnesiui už kambario nuomą.

Nekilnojamojo turto nuomos etapai

Susipažinkite su nekilnojamojo turto nuomos etapais:

• Būsto apžiūra ir nuomos kainos nustatymas, konsultacija. Susitikimo metu apžiūrimas būstas ir nustatoma jo galima nuomos kaina. Aptariama kokie paruošiamieji dabai turėtų būti padaryti, norint gauti didžiausią kainą, pageidaujami nuomininkai, naudojimo ypatybės, galimi oficialūs nuomos būdai ir kt. einamieji klausimai.
• Profesionalus numojamo buto dekoravimas ir fotografavimas. Kiekvienas NT objektas yra profesionaliai dekoruojamas ir fotografuojamas. Išsryškinami svarbiausi būsto privalumai, taip pritraukiant didesnį nuomininkų dėmesį.
• Pristatymo paruošimas potencialiems nuomininkams ir skelbimų publikavimas didžiuosiuose portaluose.
• Profesionaliai parengiama nuomos sutartis, sudaromas paliekamų daiktų sąrašas. Ši dokumetacija nėra “Google” rasta nuomos sutartis, o išgryninta ilgametės praktikos dirbant su butų nuoma rezultatas.
• Suderintu laiku perduodamas būstas nuomininkui, nurašomi skaitikliai ir atliekama faktinė buto fotofiksacija. Papildomai parengiama svarbi informacija - atmintinė nuomininkui.
• Suderintu laiku piimamas atgal butas iš nuomininko. Jei tikslas toliau yra nuomoti NT - tuomet jau prieš priimant paraleliai ieškomi nauji nuomininkai, siekiant išvengti negautų pajamų.

Svarbūs klausimai nuomojantis būstą

Nors dabar - karšta vasara, vienas pirmųjų klausimų ieškant būsto turėtų būti, kokio tipo šildymas yra įrengtas būste: centrinis ar dujinis, reguliuojamas, kolektorinis, o gal grindinis? Galbūt nedrąsu to klausti, tačiau reikėtų įsitikinti, kad žmogus, su kuriuo bendraujate, tikrai yra šio būsto savininkas. Lengviausiai tai įrodytų „Registrų centro“ išrašas. To reikia, kad išvengtumėte subnuomuotojų, kitaip tariant, žmonių, kurie brangiau pernuomoja paties išsinuomotą būstą. Tokie asmenys gali iš jūsų paprašyti užstato ir vėliau jį be priežasties pasilikti sau.

Taip pat patarčiau pasirašyti nuomos sutartį. Jos nebuvimas, sakyčiau, labiau naudingas netgi nuomininkui, ne savininkui. Nes iškrapštyti nuomininką iš buto, jei neturite jo parašo ant sutarties - labai sudėtinga.

Būstų savininkams rekomenduojama pažymėti sutartyje įvairią būste esančią techniką ir trumpai aprašyti jos būklę. Nuomininkai taip pat turi akcentuoti (geriausia - netgi nuomos sutartyje), kur pastebi ką nors įtrūkusį, palūžusį, atsilupusį - vėliau tokie daiktai tampa ginčų, kas tai padarė, objektais.

Sutartyje turėtų būti aptariamas ir gyvūnų klausimas - ypač, jei šeimininkai yra kategoriškai prieš jų laikymą. Šeimininkas gali paklausti apie jūsų preliminarias pajamas ir - vėlgi, tai nieko blogo. Jis nori būti tikras, kad pajėgsite susimokėti už nuomą.

Užstato dažniausiai prašoma lygaus vieno mėnesio nuomos mokesčiui, tačiau dažnėja atvejų, kai prašoma susimokėti ir už du mėnesius į priekį. Todėl ieškančiam (o ir norinčiam išnuomoti) pravartu žinoti, patikrinti kitas panašaus ploto, panašioje vietoje esančių objektų kainas.

Nuomos Sutartis ir Daiktų Sąrašas

Pasirašydami nuomos sutartį tiek nuomotojas, tiek nuomininkas įgyja teises ir pareigas, todėl sutarties nevykdymas arba netinkamas vykdymas gali sukelti ginčą, kuris vėliau gali persikelti net į teismą. Pirma, Civilinis Kodeksas reikalauja rašytinės sutarties tada, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo. Nuomos sutartis tarp fizinių asmenų gali būti sudaryta žodžiu, išskyrus atvejus, kai nuomos sutartis yra terminuota. Tada rašytinė forma yra privaloma.

Antra, sutartyje svarbu aiškiai apibrėžti nuomos terminą ir objektą. Sutartis gali būti terminuota arba neterminuota. Trečia, svarbu tinkamai ir aiškiai įtvirtinti nuomos mokesčio dydį, jo mokėjimo terminus, periodiškumą, nuomos mokesčio keitimo bei atsiskaitymo už komunalinius patarnavimus tvarkas. Civilinis Kodeksas numato, kad nuomos mokestis gali būti perskaičiuojamas, tačiau ne daugiau kaip vieną kartą per metus.

Ketvirta, sudarant sutartį verta sudaryti gyvenamųjų patalpų perdavimo/priėmimo aktą. Jame turėtų būti užfiksuoti buto defektai, bute esantys kilnojamieji daiktai: baldai, buitinė ir kita technika, daiktai. Patalpų vaizdą ir skaitliukų rodmenis bei kitą svarbią informaciją patariama užfiksuoti nuotraukose. Penkta, sudarant terminuotą sutartį, verta aptarti sutarties nutraukimo nepasibaigus terminui pasekmes. Svarbu, jog nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Neįvykdžius šio reikalavimo, nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą.

Šešta, Civiliniame Kodekse įtvirtintas negaliojančių sutarties sąlygų sąrašas. Tai sąlygos, kurios numato nuomininko civilinę atsakomybę be kaltės, nustatančios didesnę nuomininko civilinę atsakomybę nei faktiškai padarytos žalos dydis, suteikiančios teisę nuomotojui vienašališkai keisti nuomos sutarties sąlygas ir kt. Tinkamai parengta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis išsamiai ir aiškiai aptaria abipuses šalių teises ir pareigas.

Problemos su nuomos sutartimis ir daiktų sąrašais

Dokumente sutariama už 130 eurų per mėnesį išnuomoti 30 proc. buto dalį. Jame dėmesį labiausiai patraukia paskutinis puslapis - „Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nuomininkui teikiamų naudoti baldų ir kitų namų apyvokos daiktų sąrašas“. Jame: lova (90 proc.), knygų sekcija (90 proc.), indai virtuvėje (90 proc.), staliukas prieškambaryje (90 proc.), rašomas stalas (90 proc.), kilimas (50 proc.), komoda su 4 stalčiais (90 proc.), skalbimo mašina (80 proc.), virtuvės baldų komplektas (90 proc.), šaldytuvas (90 proc.), virtuvės baldai, stalas ir minkštasuolis (80 proc.), mikrobangų krosnelė (80 proc.), langai (100 proc.), minkšto komplekto 2 dalys (dvivietė ir vienvietė) (90 proc.), šviesi kėdė (80 proc.), drabužių spinta (90 proc.), dulkių siurblys (100 proc.).

Kritiškai vertintinas sąrašas, kai jame nuomotojo nuomininkui perduodami daiktai matuojami tik procentais, nenurodant jų vertės pinigais. Nesant aiškumo, atsiranda erdvės ginčui.

Advokatė pastebėjo, kad Civilinis kodeksas aiškiai numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygos, panaikinančios arba apribojančios nuomotojo atsakomybę nuomininkui, arba nustatančios nuomininko atsakomybę be kaltės, negalioja.

Iš paminėtos nuomos sutarties sąlygos matyti, kad nuomininko atsakomybei nustatyti pakanka fakto, jog daiktas ar daiktai buvo prarasti ar sugadinti nuomos sutarties galiojimo metu, nepriklausomai nuo to ar yra nuomininko kaltė, ar ne. Tokia sutarties nuostata yra netiksli, kadangi nuomininkas gali būti atsakingas tik už tokią žalą, dėl kurios gyvenamojoje patalpoje esantys daiktai buvo sugadinti ar prarasti dėl nuomininko kaltės.

Civilinis kodeksas numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygos, nustatančios nuomininkui netesybas, viršijančias nuomotojui padarytų realių nuostolių dydį negalioja. Taigi, gyvenamųjų patalpų sutartyje gali būti numatyta tik realiai nuomotojo patirtą žalą padengiančios netesybos, tačiau ne neprotingai didelės. Pavyzdžiui, jeigu nuomininko kaltais veiksmais padaryti nuostoliai nuomotojui yra įmokėto depozito dydžio arba didesni, tada sutarties sąlyga yra teisėta, be to, nuomotojas turi teisę reikalauti realiai patirtų nuostolių atlyginimo iš nuomininko, t.y. didesnių nei depozito suma. Tačiau, jeigu nuomotojo nuostoliai nesiekia depozite esančios sumos, skirtumas turėtų būti grąžinamas nuomininkui. Tos pačios nuostatos galioja ir kalbant apie delspinigius.

Nuomininkui būtina žinoti, kad tuo atveju, jeigu jis, pavyzdžiui, neatliks einamojo gyvenamosios patalpos remonto, nors tai yra jo pareiga pagal sutartį, ir dėl to kils žala nuomotojo turtui ar kitiems asmenims, nuomotojui įrodžius, kad žala kilo dėl nuomininko neteisėtų veiksmų/neveikimo, nuomininkas bus atsakingas už tokią žalą ir ją privalės atlyginti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuomininkui atlyginus žalą nuomotojui, kuri kilo dėl, pavyzdžiui, nuomininko lankytojų veiksmų/neveikimo ar nuomininko šeimos narių, nuomininkas turės teisę nukreipti tokios žalos išieškojimą į asmenį, dėl kurio veiksmų/neveikimo kilo žala.

Apibendrinant, nuomojantis butą svarbu atidžiai peržiūrėti nuomos sutartį, užtikrinti, kad daiktų sąrašas būtų aiškus ir išsamus, bei žinoti savo teises ir pareigas.

Preliminarioji sutartis

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę (notarinę) - sutartį. Kodėl apžiūrėjus turtą nebūtinai iškart pasirašoma notarinė sutartis, o dar patartina sudaryti ir preliminariąją? Preliminariąja sutartimi pirkėjas ir pardavėjas gali operatyviai fiksuoti savo įsipareigojimus ir susitarimo sąlygas, tai svarbu tam, kad viena iš šalių nepersigalvotų iki tol, kol yra ruošiama notarinė sutartis, gaunami įvairūs leidimai, sutikimai ir kt. dokumentai būtini notarinei sutarčiai sudaryti. Taip pat preliminarioji sutartis yra ypatingai svarbi norint įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuris dar nėra baigtas statyti arba išsirinkus pirkti turtą, kurio finansavimui bus imama paskola.

Įsigyjant būstą, ypač be specialisto pagalbos, labai svarbu teisingai ir atidžiai sudaryti preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį bei nepamiršti esminių aspektų.

Pagrindiniai preliminariosios sutarties aspektai:

1. Tikslumas: Visoms sutartims ypatingai svarbus tikslumas. Todėl sudarant sutartį būtinai nurodykite jos sudarymo datą, vietą ir tiksliai identifikuokite parduodamą turtą ir sandorio šalis: nurodykite vardus, pavardes, asmens kodus arba gimimo datas, turto adresą, unikalų (unikalius) numerį, tikslų plotą, kambarių skaičių, pastato statybos metus ir kt. Sutartyje įtvirtintos tikslios, atvirai aptartos sąlygos visuomet leis objektyviai vertinti pačią sutartį ir atsiriboti nuo bet kokių interpretacijų.
2. Esminės sąlygos.
3. Kaina ir mokėjimo terminai: Sutartyje tiksliai įvardinkite bendrą turto pardavimo kainą ir jei jos mokėjimas terminas bus išskaidytas atskirais mokėjimais - tikslius terminus ir šių mokėjimų dydžius.
4. Trečiosios šalys: Sutartyje būtina nurodyti ir visus apsunkinimus, suvaržymus, apribojimus ar trečiųjų asmenų teises, interesus į turtą (pvz., sudaryta nuomos sutartis, turtas yra įkeistas kreditoriui, o galbūt turtas yra ginčo objektas teisme).
5. Šalių pareiškimai ir garantijos: Sutartyje nusimatykite, kad iki sudarant šią sutartį Šalys atliko visus būtinus teisinius veiksmus, reikalingus sudaryti ir tinkamai vykdyti Preliminariąją sutartį, taip pat numatykite papildomą sąlygą, jog kiekviena Šalis, sudarant preliminariąją sutartį, nepažeis jokių ją saistančių įsipareigojimų, susitarimų su bet kokiomis trečiosiomis šalimis.
6. Baldai ir daiktai: Dažnai būstas parduodamas su baldais, buitine technika ar kitais apyvokos daiktais. Tokiu atveju būtina šalia preliminariosios, rezervacinės ar kitos panašaus pobūdžio sutarties pridėti ir paliekamų daiktų sąrašą, ir jei jie įtraukti bendrą turto pardavimo kainą - turtėtų būti nurodyta sąlyga, jog šie daiktai perleidžiami neatlygintinai. Kitų atveju, priklausomai nuo jų vertės ir kitų aplinkybių, turto pardavėjui gali atsirasti prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį viršijus neapmokestinamąsias pajamas (šiuo atveju atkreipiame dėmesį ir į pirkėjus, perkančius turtą su kreditu - tokios aplinkybės gali turėti įtakos jų paskolos sąlygoms). Toks sąrašas turėtų būti kuo išsamesnis, derėtų nurodyti netgi buitinės technikos gamintoją ir modelio numerį.
7. Patalpų fotofiksacijos: Atskiru priedu galima pridėti ir patalpų bei tų pačių paliekamų daiktų fotofiksacijas. Tokie priedai turėtų būti įvardinti ir sutartyje ir turėtų būti neatskiriama sutarties dalimi. Jas atlikti reiktų du kartus: vieną - prieš pasirašant preliminariąją sutartį, antrą - perduodant pirkėjui patalpas. Šios fotofiksacijos turėtų apimti tiek bendrą patalpų būklę, tiek, jei tokių yra, defektus.
8. Notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas: Gerai apgalvokite, koks terminas turėtų būti numatytas notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Paprastai jo trukmė yra 2-8 savaitės nuo preliminariosios sutarties sudarymo, priklausomai nuo to, ar Šalims arba Šaliai reikia atlikti kokius nors papildomus veiksmus, gauti sutikimus, leidimus ir kt. dokumentus (banko leidimas parduoti turtą, kadastrinių matavimų atnaujinimas ir įregistravimas Registrų centre, santuokinio sutikimas parduoti turtą, teismo leidimas parduoti turtą ir kt.). Kiekviena iš prieš tai nurodytų aplinkybių turi skirtingus įgyvendinimo terminus, todėl sudarant sutartį kiekvieną jų būtina gerai įvertinti. Svarbu yra tai, kad per numatytą laiką nesudarius notarinės pirkimo-pardavimo sutarties, kaltoji Šalis kitai Šaliai turi atlyginti nuostolius ir sumokėti baudą, kurios dydis paprastai sutampa su rankpinigiais. Nusimatykite tikslų terminą, iki kurio pardavėjas privalo perduoti turtą pirkėjui. Jis nebūtinai privalo sutapti su notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo diena.
9. Pirmasis mokėjimas arba avansas: Jų dydis nėra apibrėžtas ir dažnai varijuoja nuo kelių šimtų eurų iki keliasdešimties tūkstančių, itin brangių sandorių atvejais - šimtų tūkstančių eurų. Preliminariosios sutarties sąlygų vykdymo užtikrinimui tarp pirkėjo ir pardavėjo sutartas rankpinigių dydis turėtų būti toks, kuris iš tiesų įpareigotų pardavėją parduoti, pirkėją - pirkti, o visas šalis apskritai - laikytis susitarimo sąlygų. Dažniausiai jų dydis yra 5-10% perkamo turto kainos, o jei ji iš tiesų nedidelė - pirmasis mokėjimas gali sudaryti 30% ar netgi daugiau perkamo turto kainos. Šis pirmasis mokėjimas įskaitomas į bendrą turto pardavimo kainą ir jo tikslas yra užfiksuoti, jog pirkėjas neatsitrauks ir nepersigalvos turtą pirkti, o pardavėjas neieškos kito pirkėjo ir parduos turtą pirkėjui už sutartą kainą.
10. Notarinės išlaidos: Preliminariojoje sutartyje numatykite, kokiomis dalimis (pirkėjas ir pardavėjas) dengsite notarines išlaidas. Pagal Civilinį kodeksą jas turėtų dengti pirkėjas, tačiau antrinės rinkos būsto pardavimo praktikoje dažniausiai Šalys jas pasidalina pusiau.
11. Preliminariosios sutarties pakeitimai privalo būti derinami raštu. Jei nėra galimybių to formalizuoti atskirame dokumente, pakeitimus galite atlikti ir el.
12. Sutarties galiojimas: Paprastai preliminarioji sutartis turi terminuotą galiojimą iki Šalių numatytos dienos arba galioja iki notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento.
13. Turto perdavimas: Jį atlikti visuomet rekomenduojame tik po to, kai pirkėjas pilnai atsiskaito su pardavėju. Perduodant turtą rekomenduojame atskirai užfiksuoti elektros, karšto ir šalto vandens, dujų ir kt. skaitiklių rodmenis. Dažniausiai būtent nuo šių rodmenų atsiranda prievolė pirkėjui mokėti komunalinius mokesčius. Perduodant turtą rekomenduojame atlikti ir patalpų bei baldų ar daiktų, jei tokie buvo perduodami kartu, fotofiksacijas ir jas, kaip atitinkančias anksčiau sudarytą susitarimą, pasitvirtinti tarpusavyje.

Be abejo, savarankiškai parengti sutartį taip, jog joje įtvirtintos sąlygos būtų maksimaliai aiškios, plačios, bet kartu ir tikslios, apimančios daugelį skirtingų situacijų, nėra paprasta. Pvz., kaip elgtis, jei sutartyje buvo numatytas terminas perduoti turtą pirkėjui, bet jis vis dar nėra pilnai atsiskaitęs - ar jam reikia perduoti ar ne? O jei bet kuri iš Šalių vėluoja gauti reikalingus leidimus, tačiau savo ketinimų pirkti arba parduoti nekeičia, priešingai - atvirai juos deklaruoja? Ar sutartį kita Šalis gali nutraukti? O jei pirkėjas vėluoja sumokėti rankpinigius, tačiau preliminariąją sutartį yra pasirašęs - ar jis privalo mokėti baudą?

tags: #patalpos #apyvokos #daiktai