Daržovių auginimas bute: patarimai ir gudrybės

„Pasaulinė „užsiaugink pats“ mada sparčiai ateina ir į Lietuvą. Jau kelerius metus labai ryškiai matome - vis daugiau lietuvių atsigręžia į sodininkystę ir daržininkystę“, - sako G. Kitovė. Namie užsiauginti sultingų pomidorų, traškių agurkų ar spalvingų paprikų trokšta ir tie, kurie neturi noro patys daiginti sėklų ar gyvena bute be savo sklypo, teigiama prekybos tinklo „Iki“ pranešime žiniasklaidai. Sėklos kasmet sulaukia daug pirkėjų dėmesio, tačiau augimas ypač didelis kalbant apie daržovių sodinukus“, - pasakoja prekybos tinklo komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Daigų populiarumą lemia tai, kad žmonės ieško patogumo. Ne visi nori skirti laiko ar turi resursų sėklas daiginti patys, mat tai lėtas ir pasiruošimo reikalaujantis procesas.

Viskas, ko jums reikia, tai noro auginti ir ragauti savo užaugintų gėrybių, tinkamai parinktų sodinukų ir šiek tiek vietos vazonams. Susigundžiusiems įsilieti į daržininkų gretas, šviežių gėlių ir augalų kategorijos vadybininkė Vesta Paukštelo negaili patarimų, kaip namus paversti maža žalia oaze.

„Daržovių auginimas balkone ar terasoje yra puikus būdas pagyvinti kasdienybę mieste ir mėgautis šviežiais, namuose užaugintais produktais. Tačiau norint sėkmingai auginti augalus miesto sąlygomis, reikia išvengti kelių dažniausiai pasitaikančių klaidų. Daržovių auginimas vazonuose reikalauja kiek kitokios priežiūros ir dėmesio, nes sąlygos skiriasi nuo esančių sode“, - pažymi augalų žinovė.

Taigi, kaip paversti savo butą žaliuojančiu daržu? Šiame straipsnyje rasite visus reikalingus patarimus ir gudrybes, kad galėtumėte mėgautis šviežiomis daržovėmis tiesiai iš savo namų.

Kokias daržoves galima auginti bute?

V. Paukštelo pasakoja, kad balkonui geriausiai tinka daržovės, kurioms nereikia daug vietos ir kurios gerai auga vazonuose. Štai keletas puikių pasirinkimų:

• Vyšniniai ir kitų žemaūgių veislių pomidorai: Jie lengvai auginami, jų daigus nesunku prižiūrėti. Įsigytas paaugintas sodinukas netruks duoti vaisių. Pomidorai mėgsta saulę, todėl vazonus pastatykite saulėtoje vietoje, reguliariai laistykite ir laukite derliaus.
• Salotos: Tai viena iš lengviausiai vazonuose auginamų daržovių. Salotos auga greitai, ir pirmuosius lapus galite nuimti jau po kelių savaičių. Šiuo atveju net nebūtini daigeliai - galite į vazonus tiesiog pasėti sėklų. Svarbu nepamiršti reguliariai laistyti, nes vazonai išdžiūsta greičiau nei dirvožemis sode.
• Paprikos: Dar viena daržovė, kuri gerai auga vazonuose. Joms reikia daug saulės ir reguliaraus laistymo - jei sudarysite tinkamas sąlygas, jos atsilygins jums gausiais, spalvingais vaisiais. Verta išbandyti įvairias veisles - nuo saldžių iki aitriųjų paprikų, taip įnešite įvairovės ir į kasdienį meniu.
• Agurkai: Nors jie atrodo kaip tipiški didelio daržo augalai, yra veislių, kurios puikiai tinka auginti vazonuose. Rinkitės veisles su trumpesniais ūgliais ir atminkite, kad agurkai mėgsta lipti ant atramų, todėl verta investuoti į mažas groteles ar tinklelį. Tai suteiks jūsų agurkams vietos lipti, o jūs sutaupysite vietos balkone.
• Žolelės: Klasikų klasika - įvairios žolelės. Bazilikas, mėta, raudonėlis ar čiobrelis - visi šie augalai puikiai auga vazonuose. Žolelės yra ne tik gražios, bet ir labai praktiškos. Jas galite pasisėti į mažus indelius ir visą sezoną mėgautis jų aromatu. Tiesiog pastatykite juos ant palangės arba saulėtoje balkono vietoje.

Taip pat galite auginti pupeles, morkas, agurkus, baklažanus ar porus. Svarbu pasirinkti tinkamas veisles ir užtikrinti tinkamas sąlygas.

Daržovių pasirinkimas turguje bei parduotuvėje yra gausus, tačiau jeigu skaitote šį straipsnį Jums jau kilo noras pasidomėti, kaip tos daržovės buvo užaugintos… Turbūt jau žinote, kad kuo iš tolimesnės šalies atvežtos daržovės ar vaisiai, tuo daugiau chemikalų bus ant jų, siekiant išlaikyti šviežumą. Ar kada kilo idėja užsiauginti nors ir mažą, tačiau SAVO derlių be jokių organizmui pavojingų trąšų bei kitų chemikalų?

Kaip paruošti balkoną daržovių auginimui?

Prieš kimbant į sodinimą, verta paruošti balkoną, pažymi V. Paukštelo. Pirmiausia įsitikinkite, kad vazonai yra tinkamo dydžio ir turi pakankamą drenažą. Daržovės, ypač tos, kurių šaknų sistema didesnė, pavyzdžiui, pomidorai ir paprikos, reikalauja daug vietos šaknims augti. Rinkitės vazonus, kurių gylis ne mažesnis kaip 30 cm.

„Kitas žingsnis - tinkama dirva. Geriausia - daržovėms skirtas substratas, turtingas naudingų medžiagų. Pavyzdžiui, šiuo metu sodinami pomidorai mėgsta purią, šiek tiek rūgščią dirvą. Juos patogu auginti specialiame substrate, kuris tinka sodinant į vazonus arba netgi be jų - tereikia išpjauti skylę ir daigus sodinti tiesiai į maišą. Taip pat nepamirškite reguliariai tręšti - daržovės vazonuose reikalauja daugiau maistinių medžiagų nei augančios žemėje“, - atkreipia dėmesį žinovė.

Balkono daržovėms reikia ne tik saulės, bet ir reguliaraus laistymo. Kadangi vazonai greičiau išdžiūsta, geriausia laistyti augalus ryte arba vakare, vengiant intensyvios saulės spindulių. Dirvožemis turi būti drėgnas, bet neperlaistytas - per daug vandens gali pakenkti šaknims. Tačiau neleiskite jam perdžiūti - kartais gali tekti palaistyti ir ryte, ir vakare.

Kaip prižiūrėti daržoves balkone?

„Taip pat verta stebėti augalų būklę ir reguliariai pašalinti nuvytusius lapus. Tai padės jūsų daržovėms duoti geresnį derlių ir ilgiau džiuginti akį bei gomurį, - pasakoja V. Paukštelo. - O ir apskritai daržovių auginimas yra ir puiki atsipalaidavimo forma, leidžianti atsiriboti nuo kasdienių pareigų. Balkonas taps gražesnis ir žalesnis, o tai įvertins tiek kaimynai, tiek ir šviežiu derliu besimėgaujantys namiškiai.“

Svarbiausi priežiūros aspektai:

• Laistymas: Užtikrinkite, kad dirvožemis būtų nuolat drėgnas, bet ne permirkęs. Laistykite ryte arba vakare, vengdami tiesioginių saulės spindulių.
• Apšvietimas: Dauguma daržovių mėgsta saulę, todėl parinkite saulėčiausią vietą balkone. Jei trūksta natūralios šviesos, galite naudoti dirbtinį apšvietimą.
• Tręšimas: Reguliariai tręškite daržoves, kad jos gautų pakankamai maistinių medžiagų. Galite naudoti specialias trąšas daržovėms arba natūralias trąšas, pavyzdžiui, kompostą.
• Apsauga nuo kenkėjų ir ligų: Stebėkite augalus ir laiku imkitės priemonių, jei pastebėjote kenkėjų ar ligų požymių.

Kaip užsiauginti braškes bute?

Norite, kad vasariška nuotaika ir ką tik nuskintų braškių kvapas būtų Jūsų namuose ištisus metus? O gal atsibodo parduotuvėse parduodamos beskonės užsienietiškos braškės? Ar žinojote, kad net ir bute arba daugiabučio namo balkone galima užsiauginti braškes ir jomis mėgautis ištisus metus?

Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti:

1. Tinkama auginimui vieta: Braškėms auginti idealiai tinka saulėta vieta be šešėlio, tačiau augs ir erdvėje su šešėliu. Geriausia auginti atviroje vietoje, kurią lengvai gali pasiekti vabzdžiai, apdulkinantys žiedus, tokie kaip bitės.
2. Temperatūra: Tinkamiausia braškių auginimo temperatūra, atsižvelgiant į fotosintezės efektyvumą yra 20 oC. Optimali temperatūra yra tarp 16-25 oC. Saugokite braškes nuo šalnų, nes šalnos numarins žiedus ir sumažins derlių.
3. Apšvietimas: Braškės mėgsta šviesą, todėl rekomenduojame, kad braškės gautų šviesą bent 14 val. per parą. Jeigu dienos trumpos arba pernelyg debesuotos tam gali padėti dirbtinis apšvietimas.
4. Drėgmės lygis: Braškėms patinka drėgnesnė auginimo aplinka, kurios drėgmės lygis 60-75%. Žemas drėgmės lygis gali įtakoti prastą kalcio įsisavinimą bei prastą uogų kokybę.
5. Tręšimas: Braškių aprūpinimo maistinėmis medžiagomis procesą galima suskirstyti į 3 svarbius punktus: tinkamas mikroelementų kiekis vandenyje, tinkamas makroelementų kiekis vandenyje ir tinkamas vandens pH lygis.
6. Dirbtinis apdulkinimas: Ar žinojote, kad braškes galima apdulkinti ir rankiniu būdu? Taip galima auginti braškes uždaroje patalpoje ištisus metus.
7. Kokybiškos sėklos: Atkreipkite dėmesį, kad net jeigu sodinsite sėklas, kurias pirkote metai iš metų, jos gali nesudygti dėl šių priežasčių: sėklų galiojimo laikas pasibaigęs, sėklos dygimo metu negauna pakankamai drėgmės, sėklos dygimo metu gauna per daug drėgmės, sėklos pasodintos per giliai, temperatūra augimo aplinkoje per žema.

Daržovių auginimas naudojant LED apšvietimą

Augalų sėklas naudojome tik savidulkes, nes prisikviesti bitutę ar kitą gerąjį vabzdį labai sudėtinga. Trąšas naudojome ekologiškas, nes kaip minėjome anksčiau - tikslas užsiauginti derlių be organizmui pavojingų trąšų.

Visas sėklas (ta pačia seka) sodinome į 3 atskirus vazonus, kurie tarpusavyje buvo atskirti kartono plokštėmis:

• 1-as vazonas (kairėje) - jame auginami augalai be LED augalams skirto papildomo apšvietimo.
• 2-as vazonas (viduryje) - jame auginami augalai naudojant 2 vnt. x 28W LED augalams skirtas lemputes.
• 3-ias vazonas (dešinėje) - jame auginami naudojant 1 vnt. x 100W LED augalams skirtą lemputę.

Lemputes pakabinome 26 cm aukštyje virš vazonų.

Laiko intervalai:

Ką verta auginti savo bute ankstyvą pavasarį?

Ar šiemet planuojate auginti pomidorus, paprikas, agurkus, baklažanus ar porus? Patarsime, kokias daržoves verta auginti savo bute ankstyvą pavasarį. Salierus ir paprikas reikėtų skubėti sėti vasario mėnesį, o baklažanams, pomidorams ir melionams idealus sėjos mėnuo yra kovas. Pavasarį sėklų į dirvą iš karto nesėkite, bet paruoškite jas į šakniavaisius kalendorinių metų pradžioje. Daugeliui daržovių svarbu auginti daigus iš sėklų. Paprikų ir pomidorų vegetacijos periodas ilgas , todėl jie nesudygtų, jei būtų pasodinti palaidi į dirvą per anksti.

Profesionalų patarimas: ar bandėte auginti mikrožalumynus? Mikrožalumynai - tai jauni augalai, išauginti iš įvairių sėklų ir valgomi labai ankstyvoje augimo stadijoje, kai jie turi tik kelis lapelius. Jie labai populiarūs dėl didelės maistinių medžiagų koncentracijos, intensyvaus skonio ir paprasto auginimo. Jie dažnai naudojami patiekalams gardinti arba kaip salotų, sumuštinių ar kokteilių ingredientas. Tinkamu laiku siekiama auginti daigus, kai jie yra pakankamai dideli, kad būtų galima sodinti į lysves. Apie tai daug ką sužinosite iš sėklų pakuočių. Paprastai tai būna vasaris arba kovo pradžia. Tačiau viskas priklauso nuo daržovių rūšies ir pačios veislės. Be šakniavaisių, pomidorams, paprikoms ar salierams auginti pakaks jogurto indelio, plastikinių puodelių ar kiaušinių dėžučių.

Vienas populiariausių Forestina Profík sėjos ir dauginimo substratų yra praturtintas mikroelementinėmis trąšomis, kurios teigiamai veikia sklandų auginių įsišaknijimą ir daigų dygimą. Augindami daigus, nepamirškite subalansuoto maisto medžiagų santykio. Pačiame substrate paprastai jų būna pakankamai. Todėl be reikalo neeksperimentuokite su trąšomis. Jei ketinate auginti paprikų ir pomidorų daigus, labai svarbu, kad būtų pakankamai šviesos ir palaikoma maždaug 18-22 °C temperatūra. Salotoms ir kopūstinėms daržovėms reikia maždaug 10-15 °Ctemperatūros , o šilumą mėgstančioms daržovėms reikia daugiau. Tačiau kuo aukštesnė temperatūra, tuo daugiau šviesos reikia augalams. Pomidorų ir paprikų augalams reikia daug šviesos. Jei juos statote ant palangės, reguliariai juos apverskite. Sėkite pomidorus kovo pirmoje pusėje. Pripildykite indą dviem sluoksniais. Prieš išpakuodami sėklas, patikrinkite kiekvienos sėklos reikalavimus. Sėkite plačiai arba eilėmis. Įsitikinkite, kad sėklos nesiliečia. Nesėkite per giliai. Substratą laistykite purkštuvu arba buteliu su mažomis skylutėmis dangtelyje. Neperlaistykite jų. Kai augalai išleis dygstančius lapelius, galite pradėti pikuoti. Daigus sudėkite į sodinukus arba jogurto indelius. Neskubėkite sodinti daigų , kad neliktų peraugusių ar nepakankamai išsivysčiusių augalų. Auginant daigus iš sėklų, tinkamo substrato pasirinkimas yra viena svarbiausių užduočių. Jame turi būti pakankamai maistinių medžiagų ir jis turi apsaugoti dygstantį augalą.

Kaip atauginti daržoves iš šaknų likučių arba žaliųjų auginių?

Iš šaknų likučių arba žaliųjų auginių Judita Jansonė, sodininkystės konsultantė, „Aistringa sodininkė“ tinklaraštininkė, sako, kad daugumą daržovių galima atauginti iš šaknų likučių arba iš žaliųjų auginių.

„Tikriausiai pati populiariausia auginimo ant palangės daržovių rūšis - svogūnai. Jais dar mūsų močiutės apstatydavo palanges. Aš irgi kiekvieną pavasarį pasimerkiu kelis svogūnus, pasižiūriu, kuris jau leidžia lapus, - toks per kelias dienas paprasčiausiam vandenyje stipriai sužaliuoja. Viskas, ko jam reikia, - saulė ir šiek tiek vandens. Svarbiausia dažnai keisti vandenį, ir ne tiek dėl svogūno, kiek dėl savęs, mat priešingu atveju, atsiranda nemalonus kvapas“, - sako J.Jansonė.

Anot jos, svogūno brolis - česnakas - nors ir ne toks populiarus ant mūsų palangių, tokiomis pačiomis sąlygomis taip pat puikiai auga, o maistinėmis ir kvapiosiomis savybėmis nenusileidžia svogūnui!

„Tiek svogūnus, tiek česnakus galima būtų sodinti ir tiesiai į žemę, bet jėgos ir maistinių medžiagų laiškams užtenka iš paties svogūnėlio, o jam sunykus, susitraukus, reikia pakeisti naujais svogūnėliais“, - priduria pašnekovė.

Jeigu norite būti išradingesni, žalumą galite atsiauginti ir iš įvairių salotų bei kopūstų „atliekų“.

„Suvalgę romanines ar kitokias salotas, kininį ar net paprastą kopūstą, imkite stiebkotį ir pamerkite į vandenį. Svarbu - ne aukštyn kojomis, ir pastatykite į kuo šviesesnę vietą. Po kelių dienų ima lysti nauji lapeliai. Dar po kiek laiko pastebėsite ir naujas šakneles. Tada, tikintis ilgesnio efekto, galima kišti augaliuką į žemę, ir po truputį mėgautis šviežiais žalumynais. Tokiu būdu galite atželdinti ir lapinius salierus, ir porus“, - patikina sodininkystės konsultantė.

Ne visų šakniavaisių lapai valgomi, bet...

„Antram gyvenimui galima prikelti ir daugelį šakniavaisių, tik ne visų lapai valgomi. Bet štai burokėliai jau keleri metai sukasi madingiausių augalų „topuose“. Prieš gamindami burokėlį, tą vietą, kur auga lapai, dažniausiai nupjauname ir išmetame. O ją galime pamerkti ir laukti naujų ataugančių lapų! Jie puikiai tiks tiek garnyrams, tiek salotoms, o maistinėmis savybėmis nenusileidžia gumbams“, - sako J.Jansonė.

Jei burokėlių lapus jau ragavome daugelis, kad morkų jie valgomi ir naudingi, dar mažai kas žino.

„Ar žinojote, kad kadaise morkos buvo auginamos būtent dėl lapų, ir tik vėliau imtos valgyti šaknys. Taigi, drąsiai merkite morkigalį į vandenį ir laukite lapų. Nors pastarieji savito skonio, tikrai yra valgomi“, - šypsosi pašnekovė.

Auginkite ir prieskonines žoleles

„Prieskoninės žolės reikalingos kiekvienoje virtuvėje, bet parduotuvėje žiemos metu jos brangios. Turint noro, jų galima pasidauginti iš žaliųjų auginių, t. y. nuskinkite stiebelį ir įmerkite į vandenį. Kai stiebelis išleis šaknis, persodinkite jį į žemę - tegu sau kerojasi. Taip galima pasidauginti kalendrų, bazilikų, rozmarinų, mėtų, melisų, petražolių“, - sako J.Jansonė.

Kaip auginti

Tokiems augalams svarbiausia yra saulės šviesa. Prieskoninės žolės toleruos ir visišką kaitrą, tačiau lapinėms nereikia tiek daug saulės. Bet jei auginsime ne vasarą, o šaltuoju sezonu, drąsiai galime tai daryti ir ant pietinės palangės. Vasaros metu perkelti jas ant rytinės ar vakarinės palangės.

Tokius žalumynus galite auginti ištisus metus, bet jei norite, kad augalas ilgiau „tarnautų“, teks jį pasodinti į žemę. Kita vertus, nereikia tikėtis labai ilgo tokio augaliuko gyvavimo, ypač jei jis turi tik šaknies likutį (morka, burokėlis, poras, ridikas). Tuo tarpu prieskoniai, jei nesuvalgysim augalo viso iš karto, gali žaliuoti nuolatos.

Laistykite pagal poreikį. Žinokite, kad prieskoniai ilgiau tveria sausrą, o štai kopūstai, salotos reikalauja daugiau drėgmės. Svarbu ir nesupūdyti, - jei laikote vandenyje, dažnai jį keiskite.

Trumpalaikiam auginimui (o atželiantys lapai ir yra tokie), galite vazone kombinuoti augalus kaip tik norite, t. y. darykite kompozicijas nors ir pagal grožį. Svogūnus ir kitus prieskonius galite sustatyti į gražius vazonus, indus, bet nei atželiantys salotų, nei burokėlių lapeliai neatrodo labai įspūdingai.

Augalas - gyvas organizmas, tad nors ir koks gyvybingas, jam bus didelis stresas, jei iš karto nupjausite visus lapus. Nebeliks kam maitinti šaknų ir jis gali žūti. Tad geriau skinkite po kelis lapelius.

tags: #darzoves #uzaugintos #bute