Neteisėtas Pravažiavimas per Sklypą: Ką Svarbu Žinoti?

Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis. Aplinkos apsaugos departamentas įvardijo ir kitas taisykles, kurias gyventojai dažnai pažeidinėja: kas gresia už šiukšlinimą, taip pat laužus, stovyklavimą, nakvojimą ar automobilių statymą neleistinose vietose?

Pakrantės apsaugos juosta užtikrina priėjimą prie vandens telkinių. Šaltinis: am.lt

Prie kiekvienos pakrantės - 5 metrų priėjimas

Departamentas gyventojams primena, kad riboti patekimą prie vandens telkinių, net jei jų žemės sklypas su jais ribojasi, yra draudžiama. Įstatymai tokius žemės sklypų savininkus (naudotojus) įpareigoja leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinių nustatytomis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis pakrantės apsaugos juostomis/zonomis. Jose, anot departamento, turi būti užtikrinamas laisvas 5 metrų pločio priėjimas prie bet kokio natūralaus vandens telkinio.

Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), nurodytas užtvėrimų draudimas taikomas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent 1 metro pločio žemės juosta būtų tinkama asmenims praeiti vandens telkinio pakrante. „Tai galioja visuose valstybiniuose ir privačiuose vandens telkiniuose. Manytina, kad negalioja privačiuose dirbtiniuose vandens telkiniuose“, - nurodė aplinkosaugininkai.

Vis tik jie paminėjo, kad aptvertose privačiose teritorijose apsaugine juosta galima tik prieiti prie vandens telkinio, t. y. praeiti vandens telkinio krantu. Tačiau ten negalima apsistoti, degintis ar poilsiauti.

Priėjimas prie vandens telkinio turi būti užtikrintas. Šaltinis: vstt.lt

Kada galima degintis ir poilsiauti be savininko žinios

Aplinkos apsaugos departamentas paminėjo, kad dažniausiai žemės savininkai savo valdas pažymi ženklu „Privati valda“. Tačiau, jeigu toks sklypas nėra aptvertas, žmonės gali savarankiškai apsistoti pakrantėje be savininko žinios (t .y. degintis, poilsiauti ir pan.). Tačiau tą jie gali daryti tik šviesiu paros metu: ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus.

Žemės savininkas turi teisę paprašyti asmenų išeiti, jeigu jie jo žemėje būna tamsiu paros metu be jo sutikimo. Taip pat savininkas poilsiautojus gali išvaryti, jeigu jo žemėje yra šiukšlinama: „Asmenys turi užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išvežtos (išneštos).“

Departamentas įvardijo, kad, nors poilsiautojai gali naudotis vandens telkiniais, besiribojančiais su kitų asmenų teritorija, jie turi ir tam tikrų pareigų. Pvz., jiems negalima:

• Eiti per privatų kiemą ar sklypą;
• Naudotis žmonių teisėtai įrengtais lieptais ir kita privačia infrastruktūra;
• Pažeidinėti viešąją tvarką;
• Šiukšlinti;
• Ir pan.

Kur kreiptis ir kokios baudos?

Aplinkos apsaugos departamento aiškinimu, asmenys prie vandens telkinio gali prieiti tik naudodamiesi viešais keliais ir priėjimais. Kaip jau minėta, jei sklypas yra aptvertas, prie pakrantės turi būti užtikrinamas laisvas 5 metrų pločio priėjimas.

Jeigu pakrantė yra užtverta neteisėtai ar pastebimi kiti aplinkos apsaugos pažeidimai, galima apie tai pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu.

Jis paminėjo, kad pakrančių apsaugos juostų pažeidimas, kai nėra paliekamas laisvas priėjimas prie jų, asmenims užtraukia įspėjimą arba 30-140 eurų baudą, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - 90-90 eurų baudą.

Jei nusižengimas padaromas pakartotinai, asmenims gresia 50-300 eurų bauda, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - 200-550 eurų bauda.

Baudos už aplinkosaugos pažeidimus

Už automobilius ir chemiją - baudos iki 1200 eurų

Šiltuoju laikotarpiu aplinkosaugininkai dažniausiai nustato pažeidimus, susijusius su netinkamu automobilių statymu (automobiliai parkuojami neleistinose vietose ar arčiau nei 25 metrai nuo kranto linijos), neteisėtu važiavimu per žolinę dangą.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis ar kinkomuoju transportu galima tik keliais. O statyti transporto priemones galima tik tam skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę pravažiuoti kitiems ir vengiant užvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba 20-140 eurų baudą. Miške ar vandens telkinyje taip pat negalima plauti transporto priemonių, o tą darant su chemija galima gauti ir 1200 eurų baudą.

Departamento teigimu, jeigu yra gaunamas pranešimas iš poilsiautojo apie vandens teršimą cheminėmis / kenksmingomis medžiagomis, į tokias situacijas aplinkosaugininkai reaguoja nedelsdami ir jos vertinamos individualiai.

„Atsitikus nelaimei, pvz., pastebėjus taršą vandens pakrantėje, aplinkosaugininkai gavę pranešimą apie taršą nedelsdami vyksta į įvykio vietą, vertina visas aplinkybes. Jeigu identifikuojama tarša, į įvykio vietą iškviečiama ir Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija, kuri pagal situaciją paima vandens mėginius. O, kas konkrečiai turi būti tiriama ir kokie mėginiai turi būti paimami, pareigūnai vertina būdami įvykio vietoje“, - komentavo atstovai.

Primena apie laužavietes, palapines ir kada gresia baudos

Anot departamento, pažeidimai taip pat dažnai yra susiję ir su šiukšlinimu, stovyklavimu neleistinose vietose, palapinių statymu telkinio apsaugos juostoje ar laužų kūrenimu apsaugos juostoje. Jis įvardijo, kad poilsiautojai už šiukšlinimą gali gauti įspėjimą arba 30-90 eurų baudą. Už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimą - įspėjimą arba 30-50 eurų baudą.

Ženkliai didesnės baudos - nuo 560 iki 1200 eurų - asmenys gali susilaukti už miško naikinimą ar žalojimą jį arba padegant, arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, arba kitaip pažeidžiant priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimus.

Žvejybos pažeidimai, susiję su žvejyba be leidimo ir kitu mėgėjiškos žūklės rėžimo pažeidimu, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 60 eurų.

Aplinkos apsaugos departamentas įvardijo, kad apsistoti poilsiui miškuose galima tik tam įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose: poilsiavietėse, atokvėpio vietose; stovyklavietėse (galima su palapinėmis); kempinguose (galima su palapinėmis, kemperiais); kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose.

Yra draudžiama nakvoti kopose ar priekopėse, ten rengti stovyklavietes.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teigė, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis.

„Tačiau asmenų teisė naudoti pakrantę (be užtvėrimų) apsistoti yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išvežtos. Apsistojimu pakrantėje be užtvėrimų laikomas asmenų buvimas vienoje vietoje ilgesnį laiką, negu reikia pereiti pakrantę be užtvėrimų. Jeigu pasirinktoje apsistoti pakrantės be užtvėrimų dalyje yra nurodyta informacija, pavyzdžiui, pastatytas informacinis ženklas apie tai, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė, gyventojai pakrantėje be žemės savininko sutikimo gali savarankiškai apsistoti tik šviesiu paros metu. Ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus“, - komentavo inspekcija.

Anot jos, jeigu žemės savininkas bando pakrantę aptverti ar apželdinti medžiais ar krūmais jis gali gauti įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 140 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 90 iki 290 eurų.

Vasaros pramogos gamtoje. Šaltinis: tv3.lt

Poilsiautojai turi elgtis drausmingai

Tačiau baudas gali gauti ir poilsiautojai, jeigu padarys žalos aplinkai. Aplinkos apsaugos departamentas įspėja, kad prie vandens telkinio vykstant automobiliu, reikia nepamiršti pakrančių apsaugos juostų.

„Pakrančių apsaugos juostose draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio kranto. O kai šlaitas status, atstumas skaičiuojamas nuo kranto linijos. Be to, jei vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje, atstumas iki vandens turi būti dvigubas, t. y. ne mažiau kaip 50 metrų“, - sake Aplinkos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Marijus Tomkus. Anot jo, pažeidus pakrančių apsaugos juostą laukia įspėjimas arba 30-140 eurų bauda.

„Prieš pradėdami žvejybą ir žvejybos metu, išskyrus atvejus, kai žvejojama nuolat keičiant žvejybos vietą, vykdant povandeninę žvejybą arba žvejojant iš vandens transporto priemonės, asmenys privalo visas komunalines atliekas, esančias 5 metrų spinduliu nuo žvejybos vietos, surinkti ir paskui išvežti į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius“, - pridūrė Utenos gyvosios gamtos inspekcijos vyr. specialistas Linas Staliūnas. Anot jo, šis pažeidimas gyventojams gali kainuoti įspėjimą arba 10-60 eurų baudą.

„Lankymosi miške taisyklės nustato, kad motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų“, - priminė M. Tomkus.

Nevažinėkite keturračiais neleistinose vietose. Šaltinis: laikas.lt

Padarius žalą gamtai reikia ją atlyginti

Jo teigimu, neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis baudžiamas įspėjimu arba 20-140 eurų bauda. O už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, gresia 140-300 eurų bauda.

„Taip pat vairuotojai turi žinoti, kad teritorija, kurioje, sprendžiant iš tam tikrų požymių, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele. Taigi išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias“, - pridūrė aplinkosaugininkas.

„Lankantis miške svarbu nepamiršti, kad taisyklės fiziniams asmenims draudžia kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį, išskyrus viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtas ir atitinkamai pažymėtas laužavietes, mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą“, - sakė L. Staliūnas. Pažeidus šiuos reikalavimus asmenims taikoma atsakomybė - įspėjimas arba 20-50 eurų bauda. Taip pat gali būti skiriama 50-110 eurų bauda juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims.

„Atsakingiems poilsiautojams tikrai nereikia kalbėti apie tai, kad šiukšlinti negalima. Deja, šiukšlintojų vis tiek yra, taigi primename - už šiukšlinimą galima gauti 20-50 eurų baudą“, - pabrėžė L. Staliūnas.

Be to, anot M. Tomkus, jei aplinka nedelsiant nesutvarkoma ir nustatoma, kad padaryta reali žala, pažeidėjai turi atlyginti aplinkai padarytą žalą ir sumos tokiais atvejais gali būti dar didesnės.

Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento pareigūnai visus miško lankytojus skatina saugoti ir neniokoti miško paklotės.

„Žmonės, važinėdami keturračiais neleistinose vietose, kelia grėsmę gražiausiems gamtos kampeliams. Važiavimo keturračiais ir krosiniais motociklais taisykles reglamentuoja Kelių eismo taisyklės - keturračiais ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis galima važiuoti tais pačiais keliais. Nevažiuokite miško paklote, bekele, piliakalniais, upėmis ir upeliais, nes:

1. Niokojama miško paklotė ir piliakalnių šlaitai.
2. Slenkant kalno ar piliakalnio šlaitui, žalojamas kultūrinis sluoksnis.
3. Suardžius velėną, formuojasi erozijos židiniai.
4. Išlaužomi neseniai pasodinti medeliai.
5. Naikinama pelkių ir kitų gamtinių teritorijų augalinė danga.
6. Naikinamos saugomų augalų augavietės.
7. Trikdoma laukinė gyvūnija, ypač jauniklių vedimo ir augimo laikotarpiu.
8. Važinėjant per upes ir upelius, naikinami žuvų ištekliai.
9. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms.

tags: #neteisetas #vaziavimas #per #jusu #sklypa