Daugiabučių namų modernizavimas yra neišvengiamas procesas, kuris ženkliai sumažina šildymo sąskaitas, pagerina gyvenimo aplinką, kokybę ir pakelia būsto vertę. Taip pat, daugiabučių namų modernizavimas miesto gyventojams įneša tvarkos, grožio ir pastovumo pojūtį. Tačiau, kaip ir bet kuris statybos procesas, renovacija gali būti susijusi su tam tikrais defektais.
Dažniausiai pasitaikantys defektai senuose daugiabučiuose
Didžioji dalis daugiabučių Lietuvoje statyti dar iki 1993 metų, todėl šiandien jie neatitinka nei šiuolaikinių energinio efektyvumo reikalavimų, nei estetinių ar techninių standartų. Senuose daugiabučiuose dažnai fiksuojami defektai, susiję su namo amžiumi, konstrukciniais sprendimais ir aplinkos veiksniais.
Pasak Vilnius TECH universiteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros doc. dr. Arnoldo Šneiderio, dažniausiai pasitaikantys defektai stambiaplokščiuose daugiabučiuose yra:
- Nesandarios siūlės tarp plokščių.
- Drėgmės paveiktos sienos.
- Pažeistos jungtys.
Mūriniuose pastatuose dažni plyšiai sienose, aptrupėjęs ar išsisluoksniavęs mūras. Senuose daugiabučiuose dažnai nustatomi ir įvairūs inžineriniai defektai.
Konstrukciniai defektai apima tarpplokštinių sandūrų pažeidimus - plyšius, iškritusią mastiką ir nesandarias siūles, per kurias drėgmė ir teršalai patenka į konstrukcijos vidų. Taip pat dažni išorinių sienų ir balkonų konstrukcijų pažeidimai. Probleminių vietų randama ir stoguose - ypač ties parapetais, ventiliacijos kanalais, kur dažnai pažeidžiama hidroizoliacija.
Šildymo sistemose pasitaiko netolygus šilumos paskirstymas, neautomatizuoti ar pasenę šilumos punktai, nesureguliuoti arba susidėvėję radiatoriai bei neefektyvūs vamzdynai.
„Inžineriniai defektai dažniausiai pasireiškia šildymo, vandentiekio ir nuotekų sistemose. Ventiliacijos sistemų būklė taip pat prasta - nepakankamas oro judėjimas skatina drėgmės kaupimąsi ir pelėsio atsiradimą, - teigia R. Marcinkevičius.
R. Marcinkevičius atkreipia dėmesį, kad senų daugiabučių defektai dažniausiai atsiranda dėl pastato amžiaus, aplinkos poveikio, konstrukcinių sprendinių savybių bei priežiūros kokybės. „Aktyvesnis defektų šalinimas pradėtas tik per pastarąjį dešimtmetį. Iki tol daugelis sandūrų, siūlių ar stogo vietų nebuvo remontuotos 30-40 metų.
„Dauguma Lietuvos daugiabučių pastatyti iki 1993 metų, o stambiaplokščiai - dar prieš 30-60 metų, todėl jų konstrukcijos neišvengiamai susiduria su ilgalaikio nusidėvėjimo padariniais. Laikui bėgant vyksta betono erozija, armatūros korozija, plinta mikroįtrūkimai.
Pasak doc. dr. A. Šneiderio, pažeidimus dar labiau gilina netinkama techninė priežiūra: „Visada sakau gyventojams - esate atsakingi ne tik už savo sienas ir kriauklę, bet ir už stogą, pamatus, kaimyno balkoną viršuje.
Pasak Vilnius TECH universiteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros doc. dr. Arnoldo Šneiderio, gyventojai turėtų suprasti, kad nusipirkdami butą jie iš tiesų įsigyja visą namą - kartu su pamatais, stogu ir kaimyno balkonu viršuje: „Esate atsakingi ne tik už savo kriauklę ar sienas, bet ir už bendras pastato konstrukcijas. Kol požiūris bus toks, kad bendra nuosavybė - ne mano reikalas, tol susidursime su neveiksmingais sprendimais ir atsakomybės stoka.
Štai keletas pavyzdžių, kaip defektai gali atrodyti:
| Defekto tipas | Aprašymas | Pasekmės |
|---|---|---|
| Nesandarios siūlės | Plyšiai tarp plokščių, iškritusi mastika | Drėgmės patekimas į konstrukcijas, pelėsis, šilumos nuostoliai |
| Plyšiai sienose | Įtrūkimai mūriniuose pastatuose | Šilumos nuostoliai, konstrukcijų silpnėjimas |
| Netolygus šilumos paskirstymas | Skirtinga temperatūra skirtinguose butuose | Diskomfortas, didesnės šildymo sąskaitos |
Ką daryti pastebėjus defektus?
Jei po renovacijos atsiranda defektų, gyventojai pirmiausia turi kreiptis į projekto administratorių, kuris užtikrina defektų šalinimą. Jei rangovas vengia taisyti defektus, administratorius gali samdyti kitą įmonę, o išlaidos padengiamos garantinio draudimo lėšomis.
„Pastebėjus nesklandumų ar galimų pažeidimų pirmiausia reikėtų kreiptis į renovacijos projekto administratorių - jis atsakingas už darbų koordinavimą, informacijos sklaidą ir bendradarbiavimą tarp visų proceso dalyvių. Jei administratorius nereaguoja į gyventojų prašymus, jie gali drąsiai kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI) arba APVA“, - pasakoja E.Petrauskas.
Šiuos klausimus pirmiausia turėtų spręsti statybos darbų rangovas ir renovacijos projekto administratorius bendradarbiaudami su techniniu prižiūrėtoju ir projekto vadovu.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą kompensuoti daugiabučių namų butų savininkų patirtas išlaidas teisiniuose ginčuose su darbų rangovais, palikusiais defektus dar garantiniu laikotarpiu. „Pasitaiko atvejų, kai gyventojai skundžiasi nekokybiškai atliktais rangos darbais. Kadangi santykiai tarp bendrasavininkų ir rangovų reguliuojami sutartiniais pagrindais, savivaldybė paprastai neturi teisės spręsti ginčo, o kreiptis į teismą gyventojai nedrįsta dėl didelių išlaidų teisinėms paslaugoms. Siekiant įvertinti defektų atsiradimo priežastis, yra būtina kvalifikuotų specialistų išvada. Ekspertizės išlaidos, priklausomai nuo būtinų statybos tyrimų ir apimčių, gali kainuoti nuo 2 tūkst. iki 10 tūkst. eurų. Teisminiai ginčai, priklausomai nuo apimties ir instancijų, gali kainuoti nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. Lėšų poreikis programai 2023 m. šiuo metu siekia 20-80 tūkst.
Garantinis laikotarpis
Po pastato atnaujinimo garantinį aptarnavimą tam tikrą laiką vykdo renovacijos rangovai. Paprastai garantinis laikotarpis trunka 5 metus, tačiau jis gali skirtis, priklausomai nuo atliktų darbų. Jeigu susiduriama su defektais - sienų įtrūkimais, nekokybiškai veikiančia šildymo sistema, administratorius arba bendrija turi kreiptis į rangovą.
Visiems matomiems statinio elementams - sienoms, langams, stogui - taikoma penkerių metų garantija. Paslėptiems statinio elementams, tokiems kaip konstrukcijos ir vamzdynai, galioja dešimties metų garantija. Jei nustatomi tyčia paslėpti defektai, jiems taikomas 20 metų garantinis laikotarpis.
„Baigus renovacijos darbus rangovas privalo pateikti garantinio laikotarpio draudimą, galiojantį trejus metus nuo objekto atidavimo naudoti dienos ir sudarantį 5 proc. statybos darbų vertės.
Prieš išmokant paramą APVA atestuoti specialistai papildomai patikrina, ar visos investicijų plane numatytos priemonės įgyvendintos, ir įvertina jų kokybę.
„APVA atlieka ir planines statybos patikras. Dažniausiai nustatomi nedideli pažeidimai, tokie kaip netinkamai laikomi statybos produktai, neužtikrinta jų apsauga nuo oro sąlygų, nesutvarkyta statybvietė, trūksta informacinio stendo. Taip pat pastebimos nesurinktos šiukšlės, išmėtyti darbo įrankiai ar palikti elektros kabeliai. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai smulkmenos, tačiau tik dirbant tvarkingoje ir saugioje aplinkoje galima užtikrinti aukštą darbų kokybę“, - teigia APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas.
Daugiabučio priežiūra po renovacijos
Visai natūralu, kad po daugiabučio modernizavimo pastato priežiūra ir administravimas tampa itin svarbūs, nes nuo jų priklauso tiek pastato būklės išlaikymas, tiek gyventojų patogumas ir finansiniai įsipareigojimai. Svarbu suprasti, kad po atnaujinimo daugiabutis reikalauja nuolatinės priežiūros tam, kad būtų užtikrinamas jo ilgaamžiškumas ir tinkamas eksploatavimas.
Jei daugiabutis namas turi paskirtą administratorių, jis ir toliau, po pastato atnaujinimo, atlieka šias funkcijas. Administratorius turi organizuoti ir vykdyti namo būklės vertinimą, rengti priežiūros planus. Žinoma, po pastato atnaujinimo kai kurie techniniai sprendimai, pavyzdžiui, nauja šildymo sistema ar vėdinimo sprendimai, reikalauja kitokios priežiūros.
Jeigu name yra įsteigta bendrija, tuomet pastato administravimą ir priežiūrą vykdo bendrijos pirmininkas arba gyventojų išrinktas atstovas. Modernizuojant pastatą daugiabučiuose dažniausiai atnaujinama ir šildymo sistema, pavyzdžiui įrengiami individualūs šilumos punktai ar termostatiniai ventiliai. Jų priežiūrą gali perimti šilumos tiekėjas.
Kai kuriais atvejais ir savivaldybė gali turėti įtakos daugiabučio priežiūrai. Pavyzdžiui, jei pastatas buvo modernizuotas su valstybės parama, būtina laikytis tam tikrų priežiūros reikalavimų.
Primename, kad po pastato atnaujinimo patys gyventojai turėtų aktyviai domėtis jo priežiūra.
Senų daugiabučių defektai efektyviausiai šalinami modernizacijos metu, pasitelkiant šiuolaikines technologijas ir medžiagas. „Renovacijos poveikis pastato eksploatacijos trukmei priklauso nuo atliktų darbų apimties, jų kokybės ir pasirinktų sprendinių ilgaamžiškumo. Tipiniu atveju gyvenamojo namo gyvavimo ciklas po kokybiškos renovacijos pailgėja per 25-40 metų, o kai kuriais atvejais - ir ilgiau. Tą lemia atnaujintos šilumos izoliacijos konstrukcijos, modernizuotos šildymo, vandentiekio ir elektros sistemos bei sutvirtintos sandūros, perdangos ir balkonai - konstrukcijos tampa atsparesnės tiek mechaniniam, tiek atmosferos poveikiui“, - tikina R.
Vis dėlto kai kuriais atvejais, ypač kai pastato dalys yra avarinės būklės, gali prireikti jas visiškai demontuoti ar pakeisti naujomis. Doc. dr. A. Šneideris pratęsia, kad jeigu renovacija atlikta kokybiškai ir pastato priežiūra tęsiama nuosekliai, jo eksploatacijos trukmę galima pradėti skaičiuoti iš naujo. „Toks namas gali tarnauti dar 50 metų. Žinoma, reikės kosmetinio remonto, tam tikrų atnaujinimų - medžiagos nėra amžinos.
Primename, kad šiuo metu galiojančiam daugiabučių renovacijos fiksuoto įkainio kvietimui paraiškas gyventojų atstovai gali teikti iki spalio 1 d. Jei prašymų suma viršys kvietimui skirtą biudžetą, likusios paraiškos bus įtrauktos į rezervinį sąrašą.
Norime pabrėžti, kad paplitusią renovuoto daugiabučio namo plokščių nuotrauką, kurioje matosi vizualiniai plokščių defektai, namo energetiniam efektyvumui, šilumos energijos sutaupymui įtakos neturi. Informuojame, kad šio daugiabučio gyvenamojo namo Kosmonautų g. 22, Jonava, fasado defektai planuojami šalinti 2024 m.
Informacija daugiabučių namų gyventojams: laikas suskubti galvojantiems apie renovaciją
tags: #namas #po #renovacijos #atsirado #defektai