Ką daryti, jei kompiuteris neįsijungia ir mirksi lemputės

Nešiojami kompiuteriai yra neatskiriama mūsų kasdieninio gyvenimo dalis - juos naudojame darbui, pramogoms ir bendravimui. Tačiau kartais gali nutikti taip, kad kompiuteris tiesiog neįsijungia. Tokia situacija gali būti labai nemaloni, ypač jei neturime techninių žinių arba jeigu reikšmingi duomenys saugomi tame įrenginyje. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikėtų daryti, jei nešiojamas kompiuteris neįsijungia, ir kokie būtini veiksmai, norint diagnozuoti bei spręsti problemą.

Pirmieji žingsniai, kai ekranas lieka juodas

Tikrai ne pats maloniausia akimirka - spaudai maitinimo mygtuką, o nešiojamas kompiuteris nė nemirksi. Nėra jokio gyvybės ženklo, ekranas juodas kaip naktis, ir tu jau pradedi galvoti apie visus neišsaugotus darbus ar svarbius failus. Bet sustok - dar ne laikas panikuoti.

Pirmas dalykas, kurį turėtų padaryti bet kuris vartotojas - įsitikinti, kad problema tikrai yra ten, kur manote. Kartais tai, kas atrodo kaip rimta gedimas, gali būti paprasčiausias baterijos išsikrovimas arba atsipalaidavęs kabelis. Taip, skamba banaliai, bet praktika rodo, kad maždaug kas trečias „nešiojamas kompiuteris neįsijungia” atvejis išsisprendžia patikrinus elementarius dalykus.

Pirmiausia patikrinkite maitinimo adapterį. Ar jis tikrai įkištas į rozetę? Ar pati rozetė veikia? Pabandykite įjungti į ją kitą prietaisą - telefoną ar stalinę lempą. Pažiūrėkite, ar adapterio lemputė dega (jei tokia yra). Kartais problema slypi būtent čia - adapteris gali būti sugadęs, o jūs bandote įkrauti kompiuterį iš tuščios baterijos.

Kai baterija tampa pagrindiniu įtariamuoju

Jei įsitikinote, kad maitinimo šaltinis veikia, laikas pažvelgti į bateriją. Modernūs nešiojami kompiuteriai turi integruotas baterijas, bet principas išlieka tas pats - kartais jos tiesiog „užsiblokuoja” arba visiškai išsieikvoja.

Štai ką rekomenduoja daryti specialistai: atjunkite maitinimo adapterį, išimkite bateriją (jei tai įmanoma su jūsų modeliu), ir palaikykite nuspaudę maitinimo mygtuką apie 30-60 sekundžių. Tai padeda išleisti likusią elektros energiją ir iš naujo nustatyti aparatinės įrangos būseną. Skamba kaip burtai? Bet veikia dažniau, nei galėtumėte pagalvoti.

Po šios procedūros vėl prijunkite maitinimo adapterį (bateriją kol kas palikite nuimtą, jei tai įmanoma) ir pabandykite įjungti. Jei kompiuteris atsigauna - puiku, problema buvo laikinoje sistemos būsenoje. Dabar galite grąžinti bateriją į vietą.

Dar vienas dažnas scenarijus - baterija tiesiog mirė. Jei jūsų nešiojamam kompiuteriui jau keli metai, baterijos gyvavimo ciklas galėjo pasibaigti. Paprastai ličio jonų baterijos išlaiko apie 300-500 pilnų įkrovimo ciklų, po to jų talpa pradeda sparčiai mažėti. Tokiu atveju kompiuteris gali veikti tik prijungtas prie elektros, o baterija tampa bevertė.

Jeigu turite nešiojamąjį kompiuterį tai įjunkite jį pakrauti ir palaukite bent 30 minučių tada bandykite vėl įjungti. Jei viską patikrinus kompiuteris vis tiek neįsijungia, tuomet gali būti, kad kompiuteris neįsijungia, nes paseno jo baterija arba kompiuteris turi rimtesnių gedimų. Aišku nepasakiau kad nesisiūstum pro versijos, nes joje truputį kitaip viską rodo. Bet iš to ką matau baterijos kontroleris gyvas, įtampą mato, talpą mato, bet krovimo nėra. Toks įtarimas kad laptope gedimas dėl krovimo kontrolerio. Tuo labiau kad rašai kad mirksi lemputė ir laptopas nenori įsijungti. Praktiškas patarimas- jei turi multimetrą pamatuok įtampą ant kraštinių baterijos kontaktų. Tokiu atveju manau kad problema kompiuteryje.

Bandyk su kita baterija. Jeigu viskas gerai, tada teks ardyti pačią bateriją ir bandyti ja krauti.

Ekrano ir vaizdo problemos, kurios klaidina

Dabar pereikime prie klastingesnių situacijų. Kartais kompiuteris iš tikrųjų veikia, bet jūs to nematote. Girdite ventiliatoriaus ūžesį? Mirksi kokie nors indikatoriai? Tuomet problema gali būti ne pačiame kompiuteryje, o ekrane ar vaizdo išvedime.

Pabandykite prijungti išorinį monitorių. Jei turite HDMI kabelį ir televizorių ar kitą ekraną - puiki proga jį panaudoti. Prijunkite kompiuterį, įjunkite jį ir paspaudę Fn + F4 (arba kitą funkcijos klavišą su monitoriaus simboliu - skirtinguose modeliuose skiriasi) perjunkite vaizdo išvedimą. Jei išoriniame ekrane matote vaizdą, vadinasi problema slypi jūsų nešiojamo kompiuterio ekrane arba vaizdo kabelyje.

Dar vienas triukas - šviestuvo testas. Įjunkite kompiuterį tamsoje ir pakreipkite ekraną įvairiais kampais, pasvieskite į jį žibintuvėliu ar telefonu. Kartais matosi labai blausus vaizdas - tai reiškia, kad problema su ekrano apšvietimu (backlight). Tokiais atvejais sistema veikia normaliai, bet ekranas tiesiog neapšviečiamas.

Aparatinės įrangos atstatymas ir diagnostika

Jei paprastieji metodai nepadėjo, laikas gilintis. Daugelis nešiojamų kompiuterių turi specialų aparatinės įrangos atstatymo režimą. Pavyzdžiui, HP kompiuteriuose tai vadinama „Hard Reset”, Lenovo - „Emergency Reset Hole”, o kai kuriuose modeliuose tai maža skylutė, kurią reikia paspausti sąvaržėle.

Paieškokite savo modelio instrukcijoje arba internete, kaip atlikti aparatinės įrangos atstatymą. Paprastai tai apima tokius žingsnius:

1. Atjunkite visus išorinius įrenginius (USB atmintines, peles, klaviatūras)
2. Išimkite bateriją ir atjunkite maitinimo adapterį
3. Suraskite atstatymo skylutę arba laikykite maitinimo mygtuką 30 sekundžių
4. Prijunkite tik maitinimo adapterį
5. Bandykite įjungti

Šis procesas iš naujo nustato BIOS nustatymus ir gali išspręsti problemas, atsiradusias dėl neteisingų konfigūracijų ar programinės įrangos konfliktų.

BIOS ir programinės įrangos klaidos

Kartais kompiuteris bando įsijungti, bet sustoja BIOS stadijoje arba rodo keistus pranešimus. Tai gali būti susijęs su BIOS nustatymais ar sugedimu. Jei matote bent kokį nors pranešimą ekrane - tai jau gera žinia, nes galite bandyti spręsti problemą.

Bandykite patekti į BIOS meniu. Paprastai tam reikia spausti F2, Delete, F10 arba kitą klavišą iš karto įjungus kompiuterį (konkretus klavišas priklauso nuo gamintojo). Jei pavyksta patekti į BIOS, pabandykite atkurti gamyklinius nustatymus - paprastai tai vadinama „Load Default Settings” arba „Reset to Default”.

Jei BIOS visai neatsidaro arba matote pranešimus apie BIOS klaidą, gali reikėti BIOS atnaujinimo arba atkūrimo. Tai jau sudėtingesnė procedūra, kuriai dažniausiai reikia specialių žinių. Kai kurie gamintojai siūlo BIOS atkūrimo funkcijas per USB atmintinę, bet tai priklauso nuo konkretaus modelio.

Vidinės aparatinės įrangos problemos

Dabar palieskime jautresnes temas. Jei niekas iš aukščiau išvardintų metodų nepadėjo, problema gali būti vidinėje aparatinėje įrangoje. Dažniausiai tai būna:

• RAM atmintis - jei atmintinės modulis atsipalaidavo arba sugedo, kompiuteris gali neįsijungti arba pyptelėti kelis kartus (BIOS klaidos kodai). Jei jaučiatės pakankamai drąsiai, galite atidaryti kompiuterio dugną ir patikrinti RAM modulius. Išimkite juos, švelniai nuvalykite kontaktus trintuku ir įdėkite atgal. Kartais tai padeda.
• Kietasis diskas - sugadęs kietasis diskas retai visiškai užkerta kelią kompiuterio įsijungimui, bet gali sukelti, kad sistema užstringa įkrovos metu. Jei matote gamintojo logotipą, bet toliau nieko nevyksta - problema gali būti čia.
• Pagrindinė plokštė - tai blogiausias scenarijus. Jei pagrindinė plokštė sugedo (dėl perkaitimo, skysčio patekimo ar kitų priežasčių), kompiuteris tiesiog neįsijungs. Tokiu atveju paprastai reikia profesionalaus remonto arba net naujo kompiuterio.

Kada kreiptis į specialistus

Yra situacijų, kai savarankiškai spręsti problemą tiesiog neapsimoka arba net pavojinga. Jei jūsų kompiuteris dar yra garantijoje - nedvejodami kreipkitės į gamintojo serviso centrą. Bandymas pačiam atidaryti kompiuterį dažniausiai panaikina garantiją.

Taip pat specialistų pagalbos reikėtų ieškoti, jei:

• Kompiuteris buvo užlietas skysčiu
• Jis nukrito arba buvo mechaniškai pažeistas
• Jaučiate degėsių kvapą arba matote dūmų
• Išbandėte visus metodus, bet niekas nepadėjo
• Nejaučiate pasitikėjimo ardyti kompiuterį patys

Geras servisas pirmiausia atliks diagnostiką - tai paprastai kainuoja 15-30 eurų ir padeda tiksliai nustatyti problemą. Tada galėsite nuspręsti, ar verta taisyti, ar gal laikas ieškoti naujo kompiuterio.

Kalbant apie kainas - ekrano keitimas paprastai kainuoja 100-300 eurų, baterijos keitimas 50-150 eurų, o pagrindinės plokštės remontas gali siekti 200-500 eurų. Todėl kartais ekonomiškai tiesiog neapsimoka taisyti seno kompiuterio.

Kaip išvengti tokių situacijų ateityje

Geriau išvengti problemos nei ją spręsti, tiesa? Nors ne visada įmanoma apsisaugoti nuo techninių gedimų, yra keletas dalykų, kurie gali žymiai pratęsti jūsų nešiojamo kompiuterio gyvenimą.

• Pirma, rūpinkitės baterija. Nebūtina laukti, kol ji visiškai išsikraus - modernios baterijos geriau jaučiasi, kai jos įkrovimas svyruoja tarp 20% ir 80%. Jei ilgą laiką naudojate kompiuterį prijungtą prie elektros, kai kurie gamintojai rekomenduoja išimti bateriją (jei tai įmanoma) arba naudoti specialias programas, kurios riboja maksimalų įkrovimą.
• Antra, venkite perkaitimo. Ventiliacijos angos turi būti švarios - dulkės yra didžiausias kompiuterių priešas. Kas pusmetį ar metai verta išvalyti ventiliatorių ir aušinimo sistemą. Niekada nedėkite kompiuterio ant minkštų paviršių (lovos, pagalvės), nes tai blokuoja oro srautą.
• Trečia, būkite atsargūs su skysčiais. Aišku, visi tai žino, bet praktika rodo, kad kavos puodelis šalia kompiuterio - viena dažniausių gedimų priežasčių. Jei vis dėlto nutiko nelaimė ir užpylėte kompiuterį, nedelsiant išjunkite jį, atjunkite nuo elektros, išimkite bateriją ir apverskite, kad skystis išbėgtų. Tada kuo greičiau nešite į servisą.
• Ketvirta, reguliariai darakite atsargines kopijas. Nors tai tiesiogiai nesusiję su kompiuterio įsijungimu, bet kai jis sugenda, jūs būsite dėkingi sau už išsaugotus duomenis. Naudokite debesų saugyklas, išorinius diskus ar bent jau USB atmintines svarbiems failams.
• Ir pagaliau - būkite budrūs. Jei kompiuteris pradeda keistai elgtis (netikėtai išsijunginėja, lėtėja, perkaista, skleidžia keistus garsus), tai gali būti artėjančio gedimo ženklai. Geriau pasitikrinti iš anksto nei laukti, kol viskas visiškai sustoja.

Taigi, kai jūsų nešiojamas kompiuteris atsisakė bendradarbiauti, nebūtina iš karto skambinti laidojimo tarnybai. Dažnai problema išsprendžiama paprastais metodais - baterijos atstatymu, aparatinės įrangos perkrovimu ar ekrano patikrinimais. Svarbiausia išlaikyti šaltą galvą, sistemingai išbandyti įvairius sprendimus ir žinoti, kada sustoti ir kreiptis į profesionalus. Ir nepamirškite - kompiuteriai, kaip ir mes, kartais tiesiog turi blogą dieną.

Dažniausiai pasitaikančios kompiuterio problemos ir jų sprendimo būdai

Yra daug priežasčių dėl kurių kompiuteris gali netikėtai išsijungti, arba iš viso neįsijungti. Nuo paprasčiausio netinkamai prijungto įkrovimo laido iki įvairiausių virusų veiklos. Dažniausiai šią problemą sukelia sutrikęs įkrovimas. Ne įsijungiant kompiuteriui pirmiausia reikėtų patikrinti ar įkrovimo laidas iš abiejų galų yra tvirtai prijuntas. Tai yra tiek prie pačio kompiuterio, tiek ir prie veikiančios rozetės. Ar rozetė veikianti galima lengvai patikrinti prie jos pabandžius prijungti kitą elektrinį prietaisą.

Jei yra akivaizdu, kad kompiuteriui pakanka elektros energijos (tai gali indikuoti degančios lemputės arba veikianti aušinimo sistema), tačiau jis vistiek ne įsijungia, tuomet galimos ekrano problemos. Ypač jei tai stacionarus kompiuteris prijungtas prie išorinio monitoriaus. Tokiu atveju reikia patikrinti ar monitorius tinkamai prijuntas prie kompiuterio, pabandyti jį išjungti ir vėl įjungti. Jei tai neveikia, pabandyti prijungti kitą monitorių.

Nešiojamas kompiuteris gali būti miego režime ir nenorėti iš jo pabusti. Jei jūsų kompiuteriui jau daugiau nei 2 metai, tuomet tikėtina jog paprasčiausias programėlės atidarymo veiksmas trunka kone penkias minutes. Tai dažna senesnių kompiuterių problema su kuria susiduria dauguma, nepriklausomai nuo turimo įrenginio specifikacijos. Sistema, kuri yra perkrauta įvairiomis programomis, tikrai turės vieną ar net kelias programas kurios naudoja per daug resursų ir tokių būdu sulėtina visos sistemos darbą. Norėdami atrasti tokias programas, į pagalbą pasitelkite „Užduočių tvarkyklę“. Windows 8, 8.1 ir 10 tai galima padaryti vienu metu paspaudus „Ctrl“, „Shift“ ir „Esc“ mygtukus. Atsiradusiame lange paspaudus „CPU“, „Atmintis“ ir „Diskas“ surūšiuosite programų sąrašą taip, kad daugiausiai išteklių naudojančios atsidurs ekrano viršuje.

Yra galimi 2 keistų garsų sukėlėjai, pirmiausia tai triukšmingas ventiliatorius aušinantis jūsų procesorių. Jį pakeisti nėra sunku. Tačiau jei kartkartėmis išgirstate keistus ir anksčiau negirdėtus garsus primenančius girgždėjimą, vibraciją, stuksėjimą, tai gali reikšti jog jūsų standusis diskas skaičiuoja paskutines savo darbo valandas. Standieji diskai dažnai kelia triukšmą prieš pat gedimą, tad išgirdus keistus garsus vertėtų sukurti atsargines svarbių failų kopijas. Daugėlyje kompiuterių jau yra įdiegtos techninės įrangos diagnostikos programos, jei jūsų kompiuteris jos neturi - lengvai galima rasti nemokamų alternatyvų internete. Jei diagnostinė programinė įranga negali nieko padaryti, tai tiesiog reiškia, kad problema yra susijusi su įrenginio technine įranga.

Lėtas ar senas kompiuteris dažnai gali „sustingti“. Pagrindinė to priežastis yra resursų trūkumas. Prieš atsirandant šiai problemai, pirmiausia pradeda lėtėti „Windows“. Sustingęs ekranas gali būti nepakankamo RAM, registro konfliktų, sugadintų ar trūkstamų failų ir kenkėjiškų programų požymis.

Tai viena iš labiausiai erzinančių problemų. Kai darbo ar kitos veiklos eigoje kompiuteris netikėtai nusprendžia persikrauti. To priežastimi gali būti tiek technininis tiek ir sistemos gedimas, kenkėjiškų programų veikla ar kita. Sunku tiksliai nustatyti dėl ko kompiuteris automatiškai paleidžiamas iš naujo. Dažniausiai tai atsitinka po „Windows“ atnaujinimų. Jei jūsų tvarkyklės yra pasenusios, kompiuteris gali įstrigti perkrovimo cikle. Taip nutinka dėl to, kad jūsų įrenginys negali tinkamai „bendrauti“ su jūsų sistema.

Dažnai pasitaikanti, ir lengvai išsprendžiama problema. Internetas gali veikti lėtai arba išvis neveikti dėl 2 priežasčių; tai vidinės problemos (susijusios su interneto įrenginiu) ir išorinės problemos (susijusios su interneto paslaugų teikėju). Kartais energijos svyravimai ar per ilgas modemo naudojimas gali jį perkrauti. Norėdami viską atstatyti į normalią būseną, tiesiog išjunkite modemą, palaukite kelias minutes ir vėl įjunkite. Daugeliu atveju tai išspręs lėto interneto problemą. Kartais pašaliniai procesai, tokie kaip programinės įrangos atnaujinimai ar kitos programos, kurioms reikalingas internetas, gali naudoti jūsų duomenis, todėl sulėtėja interneto greitis.

Tai dar vadinamas mėlynasis „mirties ekranas“ atsiranda po to kai įvyksta kritinė klaida, kurios sistema negali apdoroti ar pataisyti automatiškai. Paprastai galima pamatyti mėlyną ekraną įrašant naują „Windows“ versiją, jungiant kompiuterį arba staiga, aktyviai naudojantis kompiuteriu. Jei jūsų kompiuterio operacinė sistema ar kita programinė įranga nebereaguoja į jūsų komandas arba iš viso nustoja veikti, pabandykite iš naujo paleisti kompiuterį ir atlikti virusų nuskaitymą. Kad ši problema nepasikartotų, įdiekite patikimą antivirusinę programinę įrangą.

Nešiojamojo kompiuterio gedimai

• Akumuliatorius. Laikui bėgant jis gali pradėti prarasti savo galią. Galite pastebėti, kad nešiojamas kompiuteris greitai išsikrauna arba netgi visai neįsijungia.
• Kietasis diskas. Jis saugo visus jūsų duomenis, tačiau gali patirti tiek fizinių, tiek loginių pažeidimų.
• Perkaitimas yra dar viena dažna problema. Dulkės, besikaupiančios ventiliacijos sistemose, gali sukelti rimtų gedimų.
• Ekrano gedimai taip pat gali kelti problemų. Nuo mirusių pikselių iki fizinių pažeidimų - tai gali apsunkinti naudojimą.
• Programinės įrangos klaidos dar viena sritis, kurioje gali pasitaikyti nesklandumų. Operacinė sistema ar programos gali sukelti užšalimus ar lėtą veikimą.
• Klaviatūros ir jutiklinio paviršiaus gedimai gali smarkiai apsunkinti kasdienį naudojimą.
• Belaidžio ryšio problemos, tokios kaip Wi-Fi ar Bluetooth trukdžiai, taip pat gali sukelti nemalonių akimirkų.
• Fiziniai pažeidimai. Nešiojamieji kompiuteriai jautrūs smūgiams ar kritimams, kurie gali pažeisti ne tik korpusą, bet ir vidaus komponentus.

Kompiuterio skleidžiami garsai

• Nuolatinis pypsėjimas. Jei jūsų kompiuteris taip skamba, gali būti, kad RAM atmintyje yra problema. Dažnai tai rodo, kad atmintis blogai kontaktuoja su pagrindine plokšte arba jos visai trūksta.
• Trumpas ir greitas pypsėjimas. Šis garsas gali reikšti problemas su procesoriumi arba jo aušinimu. Dažnai tai įvyksta, kai temperatūra per aukšta.
• Keisti šnaresiai ar traškėjimus, tai gali būti ženklas, kad kietasis diskas (HDD) artėja prie gedimo. Tokie garsai rodo, jog diskas gali turėti problemų.
• Ventiliatoriaus švilpimas. Tai gali reikšti, kad ventiliatorius neveikia tinkamai, o kompiuteris gali perkaisti.
• Buzzer’io signalus, tai gali rodyti problemas su maitinimo šaltiniu.

Vaizdo problemos

• Ekranas mirksi arba rodo iškraipytą vaizdą, gali būti, jog yra prastas ryšys tarp ekrano ir pagrindinės plokštės. Tokiu atveju pravartu patikrinti, ar visi kabeliai tinkamai prijungti.
• Vaizdo plokštės gedimas taip pat gali būti dažna problema. Jeigu kompiuteris visai nesijungia, tai gali rodyti, kad vaizdo plokštė neveikia.
• Pasenę ar nesuderinami vaizdo plokštės tvarkyklės gali sukelti įvairių vaizdo problemų.
• Jei ekranas visiškai juodas, tačiau kompiuteris, atrodo, veikia (girdite ventiliatorių, LED lemputės šviečia), problema gali būti su ekranu ar jo apšvietimu.
• Pastebėjus, kad vaizdas keičiasi priklausomai nuo kompiuterio padėties, gali būti, kad kabeliai, jungiantys ekraną su pagrindine plokšte, yra pažeisti.

Lėtas veikimas

• Foninių programų skaičius. Senesni nešiojamieji kompiuteriai, kuriems trūksta procesoriaus galios ar atminties, gali patirti didesnį lėtėjimą.
• Kietasis diskas sukelia problemas. Jei naudojate senesnį HDD, jis gali būti linkęs į fragmentaciją. Fragmentacija reiškia, kad failai išsibarstę per diską, o ne laikomi vienoje vietoje.
• Virusai ir kenkėjiška programa. Jeigu jūsų kompiuteris užkrėstas, jis gali dirbti lėčiau, nes ištekliai gali būti naudojami kenksmingoms programoms.
• Sistemos atnaujinimai taip pat gali būti lemiami. Jei operacinė sistema ar programos nėra atnaujintos, gali kilti suderinamumo problemų, dėl kurių jūsų kompiuteris lėtėja.
• Jei jūsų kompiuteryje trūksta atminties (RAM), tai gali sukelti rimtų problemų, ypač kai dirbate su keliais langais ar programomis vienu metu.

Servisai

tags: #kas #gali #buti #jei #neisijungia #pc