Patalpa prie ligoninės lavonams laikyti: problemos ir sprendimai

Šiandien norisi kalbėti apie žmones, kurie buvo žvėrių rankose. Žvėris norėjo juos palaužti ir sunaikinti, bet jų dvasia nesidavė priveikiama. Žmogus vis lieki jautrus tam, kas išgyventa. Dar sunkiau kalbėti apie žmones, kurie už jų buvo. O ten buvo žmonės. Žmonės keitėsi ir už spygliuotų vielų; kitaip keitėsi negu žmogus - žvėris norėjo. Nekaltus ir kankinamus keitė kančia, kaip ji keičia kiekvieną žmogų arba sulaužo. Palūžo nemaža ir ten, bet daugumas atsilaikė - pajėgė atsispirti juos gniuždžiusiam žvėriškumui. Visiems gi liko įspaustas įsitikinimas, kad senoji vidurio, patogumų, seklumo, gal geraširdiško naivumo dvasia - pamažu gniūžta savo menkume. Liko ir pasibaisėjimas nežmoniškąja dvasia. Šiandien tektų kalbėti apie milijonus, kurie dar baisiau kenčia. Tie milijonai išgyvena ir dar didesnį pasibaisėjimą. Jų mintis pavergta naujai dvasiai. Jie jos ilgisi, laukia ir jai ruošiasi. Jei kas tą naują dvasią norėtų suprasti politiškai, labai apsiriktų. Ji, gimstanti iš kančios, nebus šaukli, rėkianti, reklamiška, neturės puošnių frazių, išdailinto ir išprusinto skonio, bet turės turinį, veiksmą, gyvą gyvenimą. Tokiom viltim ir įsitikinimu pavedu skaitytojui šiuos užrašus.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutui priklausantis Klaipėdos ekspertizės skyrius, paprastai vadinamas morgu, šiandien dirba be higienos paso.

Visuomenės sveikatos specialistai morgui neišduoda higienos paso, nes jame mirusiųjų kūnai laikomi ne šaldytuvuose, o paprasčiausiai guldomi ant grindų palei sienas. Neatpažinti lavonai yra pūdomi mėnesį - tiek laiko juos laikyti reikalauja įstatymas. Nepaisant, jog tai yra draudžiama įstatymų, niekas nesiryžta uždaryti šios gyvybiškai svarbios įstaigos.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktorius Rimantas Pilipavičius teigia:

"Klaipėdos morgas - tikras mūsų galvos skausmas. Nuolat darome nuolaidas jiems išduodami higienos pasus. Greičiau pradėtų veikti naujasis Patologijos skyrius su šiuolaikine įranga, gal tuomet padėtis bent kiek pasitaisys".

Tiesa, miesto galva "Vakarų ekspresui" pažadėjo, jog teismo ekspertams bus atiduotas visas senosios lavoninės pastatas.

Klaipėdos ligoninės gydytojams patologams duotas terminas iki šių metų sausio 27 d. persikraustyti į naujas patalpas. Senojoje lavoninėje Klaipėdos ligoninė turi du sekcijinius šaldytuvus mirusiųjų ligoninėje kūnams laikyti.

Ligoninė neketina Teismo medicinos institutui atiduoti šių šaldytuvų, be to, nežadama ir nuomoti tų, kurie bus įrengti naujajame Patologijos skyriuje. Visa tai, pabrėžė jis, yra ligoninės nuosavybė.

Teismo medicinos ekspertai tiriamiems lavonams ir į Klaipėdos morgą atvežtiems mirusiems klaipėdiečiams bei gatvėje sušalusiems benamiams laikyti turi tik vieną penkiavietį šaldytuvą. Lavonų čia kasdien patenka tris keturis kartus daugiau nei gali tilpti dar nuo sovietinių laikų likusioje šaldymo kameroje.

Pirmosiomis šių metų dienomis antisanitarinėmis sąlygomis dirbantiems ekspertams teko nelengvas uždavinys - į penkiavietį šaldytuvą sugrūsti per 30 lavonų.

Teismo medicinos ekspertas Gintautas Paulikas sako:

"Apsilankiusieji pas mus pamanė, jog per šventes klaipėdiečiai ėmė masiškai mirti. Nieko panašaus - tiesiog mums vežami mirusieji iš visos apskrities. Be to, šiemet remontui uždarius Tauragės morgą, į Klaipėdą lavonai gabenami ir iš ten. Niekas mūsų neklausia, ar yra vietos - veža, ir tiek".

"Gerai, kad žiemą patalpos vėsesnės - mirusiuosius suguldome ant grindų palei sienas. Baisiomis sąlygomis dirbame. Labai daug patenka gatvėse mirusių žmonių, benamių kūnai yra išėsti ligų, jie būna apėję parazitais. Vabalai suaktyvėja, kai kūnai laikomi ne šaldytuvuose...", - tęsė ekspertas.

Liepojos gatvėje, vadinamajame ligoninių miestelyje, jau 30 metų veikiančiame vieno aukšto morge teismo medicinos ekspertai ir jiems talkinantys sanitarai dirba kartu su gydytojais patologais. Ekspertams nuomojamos Klaipėdos ligoninės naudojamos patalpos, nors juridiškai jos priklauso Klaipėdos savivaldybei. Viename kabinete dirba penki teismo medicinos ekspertai. Kadangi tarnyba teturi vieną sekcijinį stalą, skirtą skrodimams atlikti, keliems ekspertams tuo pat metu tenka dirbti vienu įrankiu.

Kad greta dirbantiems gydytojams patologams, dėl galimų onkologinių ir kitų ligų tiriantiems ligonių audinius, nekiltų nepatogumų, teismo medicinos ekspertai stengiasi skrodimus atlikti po pietų. Toks, anot ekspertų, yra žodinis susitarimas su kolegomis.

Anksčiau Klaipėdos teismo medicinos ekspertizės skyrius kartu su laboratorine įranga, šaldymo kamera ir tuo vieninteliu sekcijiniu skrodimo stalu buvo pavaldus Sveikatos apsaugos ministerijai. Prieš ketverius metus jis buvo priskirtas Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutui.

MRU Teismo medicinos instituto direktorius Alvydas Pauliukevičius teigia, jog tai, kad Klaipėdos teismo medicinos ekspertai dirba antisanitarinėmis sąlygomis, yra ne instituto, o Vyriausybės rūpestis. Be to, pasak pašnekovo, būtina, jog šią problemą spręsti imtųsi uostamiesčio valdžia.

A. Pauliukevičius aiškina:

"Vyriausybė neskirs finansavimo naujo morgo statyboms, jeigu miesto valdžia tuo nepasirūpins. Anksčiau pats buvau atvykęs pas R. Taraškevičių. Jis pažadėjo, kad reikalai susitvarkys 2005-ųjų vasarą, tačiau viskas liko po senovei ar net prasčiau nei iki tol. Šiemet taip pat skambinau R. Taraškevičiui ir klausiau: "Mere, ar jums ne gėda?"

A. Pauliukevičius dienraščiui paaiškino, kad jo vadovaujamo instituto funkcijos - paruošti kvalifikuotus specialistus ir atlikti sudėtingus tyrimus.

Kauno policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl mirusiojo palaikų išniekinimo. Įtarimai šiuo nusikaltimu gali būti pareikšti M.Romerio universiteto Teisės medicinos instituto Kauno skyriaus, vadinamo tiesiog morgu, darbuotojams.

Ši istorija, kartu su Lietuvoje tvyrančiais karščiais apnuoginusi jau seniai tvinksėjusią problemą, į kokias sąlygas prieš oficialų atsisveikinimą su šiuo pasauliu patenka Anapilin iškeliavę kauniečiai bei pakaunės gyventojai, iškilo viešumon, kai trisdešimt devynerių metų kaunietį laidoję artimieji išdrįso nepaisyti pasamdytos laidojimo firmos perspėjimo neatidaryti velionio karsto.

Atsigavę po patirto šoko artimieji kreipėsi į žiniasklaidą. Pastarosios pastangomis apie įvykį sužinojo policija, kurios pareigūnai pasirodė šarvojimo salėje, likus vos pusvalandžiui iki laidotuvių ir vos spėjo nufotografuoti bei nufilmuoti netrukus po žeme užkastus galimo nusikaltimo įkalčius.

Tokiomis aplinkybėmis antradienį į Anapilį iškeliavo kartu su sugyventine Aleksote butą nuomojęs Arvydas Vendelskas, penktadienio popietę, po eilinių išgertuvių, aptiktas savo namuose nebegyvas. Velionio artimieji prisipažįsta nesitikėję, kad kas nors švenčių dienomis skros mirusiojo palaikus.

Panašiai galvota ir apie laidojimo paslaugas teikiančias firmas. Viena jų - artimiausiai velionio namų, Veiverių gatvėje, esanti “Uldita” tik nuvežė velionio palaikus į morgą. “Mes tik velionio artimųjų valios vykdytojai”, - “Kauno dienai” teigė šios laidojimo paslaugas teikiančios firmos atstovai, tvirtinę, kad jeigu būtų reikėję, jie būtų dirbę ir sekmadienį. Tačiau velionio artimieji apsisprendė laidotuves rengti tik po švenčių.

Teigiama, kad laukta atvykstant Elektrėnuose gyvenančio brolio, nors, “Ulditos” atstovų patikinimu, laidotuvėms reikalingus pinigus buvo galima gauti ir Kauno civilinės metrikacijos skyriuje. Šeštadieniais jis dirba iki dvylikos. Juolab kad artimieji turėjo ir policijos išduotą pažymą apie brolio mirtį.

Kad sutrikimas netikėtos mirties akivaizdoje sukėlė problemų, artimieji teigia sužinoję tik pirmadienio ryte iš “Ulditos” atstovų. Pastarieji siūlė paskubinti atsisveikinimą su velioniu. Pasiūlymas sietas su iš morgo atvežtu uždaru karstu. Kaip teigta - dėl palaikų būklės.

“Ulditos” nurodymą artimieji teigia vykdę, kol tą vakarą liko vieni, jau pavargę nuo atėjusiųjų atsisveikinti su velioniu klausimų, ką reiškia uždarytas karstas. Teigiama, kad, išdrįsus jį atidaryti, visus ištiko šokas: velionio veido buvo neįmanoma atpažinti, iš polietilenu uždengtų kitų jo kūno vietų sunkėsi skysčiai. Kad tai tikrai jų giminaitis, artimieji sakosi atpažinę tik iš rando ant jo kojos.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo mirusiojo palaikų išniekinimo morge pradėjusi policija neslepia susidūrusi su neeiline užduotimi. Pirmiausiai sunkiai rastas Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnis, pagal kurį būtų galima pradėti ikiteisminį tyrimą.

Nuspręsta tyrimą pradėti pagal pirmąją BK 311-ojo straipsnio dalį, teigiančia “tas, kas neteisėtai paėmė mirusiojo palaikus ar jų dalį arba tyčiojosi iš mirusiojo palaikų, arba juos išniekino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų”. Žodžiu, šis nusikaltimas pagal Lietuvos įstatymus priskiriamas nesunkiems.

Vakar, redakcijos žiniomis, šią bylą nuspręsta persiųsti iš ją iškėlusio Centro policijos komisariato, kurio valdose - Aleksoto bažnyčios salė, kurioje buvo pašarvotas šis velionis, Panemunės policijos komisariatui, kurio teritorijoje esančiame morge dirba galimi įtariamieji šiuo nusikaltimu.

Pareigūnai jau prognozavo, kad greičiausiai velionio artimiesiems bus pasiūlyta kreiptis dėl patirtos moralinės žalos į teismą privačia tvarka.

M.Romerio universiteto Teisės medicinos instituto Kauno skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Juozas Vėlavičius pripažino, kad problemos, kurias apnuogino A.Vendelsko laidotuvės, ypač paūmėjo prieš porą metų, kai Vilniaus valdininkų valia Kauno morgui priskirta aptarnauti ir Jonavos bei Kaišiadorių rajonų gyventojus.

Pradėjus teisinės bei sveikatos sistemos reformas bei taupant lėšas nuspręsta panaikinti prie vietinių ligoninių veikusias lavonines. “Mums pridėjo tik naujų etatų, tačiau ne įrangos, visai neatsižvelgiant į tai, kad prieš septynerius metus perkeliant Kauno morgą iš miesto centro į buvusias kareivines Panemunėje, Perlojos gatvėje, pastarosios patalpos įrengtos tik Kauno reikmėms”, - teigė pašnekovas, turėdamas galvoje šaldytuvą lavonams laikyti, į kurį galima sutalpinti tik apie penkiolika-dvidešimt palaikų.

J.Vėlavičius tęsia:

"Tačiau niekam nerūpi, kur laikyti tuos, kurių niekas neatsiima. O tokių šiandien Kauno morge - septyniolika, vienas užsilikęs net nuo pernai, nors kas mėnesį mes kreipiamės į prokuratūrą, kad būtų leista juos palaidoti valstybės lėšomis. Prokuratūra neleidžia, to net nemotyvuodama".

Pasak J.Vėlavičiaus, nepaisant minėtų Kauno morgo “senbuvių”, praėjusį šventinį savaitgalį čia atvežta dar apie trisdešimt lavonų. Nuo liepos 10-osios išėjus atostogų vieninteliam skrodimus atliekančiam Kėdainių teisės medicinos ekspertui, Kauno morgui liepta laikinai pavaduoti ir atostogaujantį kolegą: lavonai Kaunan pradėti vežti ir iš Kėdainių.

J.Vėlavičius neslėpė, kad, esant tokioms sąlygoms, jų darbe neįmanoma išvengti subjektyvumo: “Tenka atsižvelgti ir kas atveža velionis, ir kaip atveža. Ne kartą yra buvę, kad mus perspėjus, jog reikia sulaukti iš užsienio grįžtančių velionio artimųjų, sugebėjome užtikrinti, kad viskas būtų kaip priklauso”.

Pašnekovo patikinimu, atvežus penktadienio pavakarę A.Vendelsko palaikus, morgo darbuotojai neperspėjo, kada juos planuojama laidoti, nors esant reikalui budėtojai galėjo ir poilsio dienomis atlikti skrodimą.

J.Vėlavičius neslėpė, kad, esant tokioms ekstremalioms sąlygoms, šis velionis laikytas su kitais netilpusiais į šaldytuvą bendroje patalpoje, kuri vėdinama tik ventiliacija: prašymai aprūpinti Kauno morgą modernesne ir labiau darbo krūvį atitinkančia įranga (bent kondicionieriumi) Vilniuje atsimuša kaip į sieną.

"Belieka guostis, kad tvyrant šių dienų karščiams, nesugedo turimas šaldytuvas", - prisipažino pašnekovas, kurio patikinimu, nors panašių į A.Vendelsko artimųjų nusiskundimų jiems jau yra tekę girdėti, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl mirusiojo palaikų išniekinimo, kuriuo įtariami morgo darbuotojai, pradėtas pirmą kartą.

J.Vėlavičius nurodo vienintelį vis labiau tvinksinčios Kauno morgo darbo sąlygų problemos sprendimo būdą:

"Pavyzdžiui, Vokietijoje lavonai privalomai kremuojami jau po trijų dienų".

Apibendrinant situaciją, galima teigti, kad Lietuvoje, ypač Kaune ir Klaipėdoje, susiduriama su rimtomis problemomis dėl tinkamo mirusiųjų palaikų laikymo. Štai lentelė, apibendrinanti situaciją:

Miestas Problemos Priežastys Galimi sprendimai
Klaipėda Antisanitarinės sąlygos, lavonai laikomi ant grindų, šaldytuvų trūkumas Finansavimo trūkumas, nepakankamas dėmesys iš miesto valdžios Naujo morgo statyba, esamų patalpų modernizavimas, finansavimo didinimas
Kaunas Šaldytuvų trūkumas, lavonai laikomi bendrose patalpose, personalo trūkumas Panaikintos rajonų lavoninės, padidėjęs darbo krūvis, nepakankamas finansavimas Esamų patalpų plėtra, naujos įrangos įsigijimas, prokuratūros sprendimų peržiūra

Šios problemos reikalauja skubių sprendimų, siekiant užtikrinti tinkamą pagarbą mirusiesiems ir tinkamas darbo sąlygas darbuotojams.

Nuotrauka iliustruoja morgo patalpas

Laidotuvių namuose laidojimo biuro darbuotojas rodo kiekvieną žingsnį, kurį kūnas nueina | WIRED

tags: #patalpa #prie #ligonines #laikinai #lavonams #laikyti