Turto Sąskaitos Debetas Koresponduoja Su: Išsamus Žingsnis po Žingsnio Vadovas

Šiame straipsnyje aptarsime, su kuo koresponduoja turto sąskaitos debetas, taip pat panagrinėsime finansinės ir valdymo apskaitos skirtumus, apskaitos principus ir programinės įrangos naudojimą.

Finansinės ir Valdymo Apskaitos Skirtumai

19 a. pab. - 20 a. pr. rinkos ekonomikos šalių pramonės įmonių apskaita išsiskyrė į dvi sąlyginai savarankiškas dalis: finansinę arba išorinę (bendrąją) ir valdymo arba vidinę apskaitas. Šio išsiskyrimo priežastys: komercinė paslaptis įteisinta įstatymais (FA duomenys skelbiami viešai, o VA duomenys laikomi paslaptyje) ir didėjanti gamybos ir kapitalo koncentracija bei decentralizacija (pareikalavo centralizuoti FA ir decentralizuoti VA).

FA - tai viena iš apskaitos rūšių, apimanti ūkinių operacijų fiksavimą, analizę ir šios informacijos pateikimą vartotojams (dažniausiai tai išoriniai vartotojai), reglamentuotos formos ataskaitose, kurios yra sudarytos pagal bendruosius apskaitos principus. FA - tai įmonės visos ūkinės - komercinės veiklos sintetinė apskaita, pagal kurios duomenis nustatomi įmonės finansiniai rezultatai (pelnas ar nuostolis) ir sudaromos finansinės ataskaitos (balansas, pelno ir nuostolių ataskaita, pinigų srautų ataskaita ir kt.). FA tikslas - teikti naudingą informaciją įvairiems vartotojams, patenkinti jų poreikius. Finansinėse ataskaitose pateikiama apibendrinta, susisteminta informacija, objektyviai įvertinanti įmonės veiklą.

VA apskaito ir kontroliuoja gamybinius išteklius ir jų panaudojimą, turint tikslą gauti kuo daugiau pelno. VA užsiima materialinių, darbo ir piniginių sąnaudų normavimu, jų panaudojimo apskaita ir analize, tikslu užtikrinti efektyvų šių resursų panaudojimą ir jų naudojimo kontrolę. (Normavimas apima ne tik tiesioginių sąnaudų normavimą, bet ir pridėtinių išlaidų sąmatų sudarymą viesiems taip vadinamiems išlaidų centrams.)

VA dažniausiai traktuojama kaip operatyvinė gamybinė apskaita valdymo sprendimams priimti, o FA - tai įmonės visos ūkinės - komercinės veiklos sintetinė apskaita, pagal kurios duomenis nustatomi įmonės finansiniai rezultatai (pelnas arba nuostolis) ir sudaromos finansinės ataskaitos (balansas, pelno-nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita ir kt.). Ji nuo VA skiriasi duomenų apimtimi, struktūra, tikslumu. Vienas svarbiausių VA bruožų - operatyvumas, o tai nėra būdinga FA. Jos teikiama informacija skiriama tik atitinkamai įmonei, jos tikslams ir poreikiams. Tačiau pagrindinis VA ir FA skirtumas yra tai kas naudoja jų informaciją. FA pateikia informaciją išoriniams įmonės atžvilgiu vartotojams, jos tikslas - pateikti tikrą ir tikslią informaciją apie įmonės ataskaitinio laikotarpio rezultatus. VA pateikia informaciją vadybininkams, kad jie galėtų planuoti bei kontroliuoti įmonės veiklą.

Pagrindiniai skirtumai tarp FA ir VA

Literatūroje dažniausiai sutinkami šie FA ir VA skirtumai, tačiau svarbu, kad tiek FA, teik ir VA informacija surinkta iš tos pačios apskaitos sistemos.

VA informacija dažniausiai naudojama tvarkant FA, o FA duomenys - įvairiems VA tikslams. FA teikia informaciją išoriniams vartotojams, todėl ji paprastai reguliuojama įstatymais, taigi jos būklė priklauso nuo apskaitos ir kitų įstatymų kokybės. Įvairias rekomendacijas FA tvarkyti leidžia ir profesinės organizacijos.

Pagrindinis VA tikslas - gerinti įmonės veiklos planavimo ir kontrolės sistemą. Jos teikiama informacija naudojama siekiant šių ir kitų įmonės vidinių tikslų. Paprastai VA sistemos įvairiose įmonėse skiriasi, didžiausią įtaką VA sistemai turi įmonės dydis, veiklos ypatybės, valdymo struktūra.

FA ir VA apskaitos rūšys sudaro vientisą įmonės apskaitos sistemą, jos neprieštarauja, bet papildo viena kitą.

Apie 70-80% visos ek. informacijos įmonėje pateikia apskaita. Ji naudojama ne tik įmonės valdymo lygiuose, bet ir aukštesnėse valdymo institucijose, priimant įvarius ek. sprendimus. Visumoje BA teikia duomenis prognozėms, kontrolei, analizei, reguliavimui ir kt. ek. sistemoms. Dėl to apskaita yra verslo širdis ir šerdis. Be to, apskaita yra ryšio priemonė, perduodanti finansinę informaciją apie įmonės turtą, kapitalą, skolas ir t.t.

Turtas, skolos, nuosavybė nuolat keičiasi, t.y. vyksta ūkinės operacijos. Kadangi šie pasikeitimai dažniausiai išreiškiami pinigais, tai turto ar skolų pasikeitimai vad. finansinėmis operacijomis. O įmonės BA stebi, registruoja verslo operacijas ir jas paverčia apskaitos informacija. O fin. operacijų apskaita ir fin. ataskaitų rengimas yra FA paskirtis.

FA formavimą lemia t.t. veiksniai: šalies ek. ir polit. sistema, vyriausybės vykdoma politika apskaitos srityje, apskaitos profesinių organizacijų įtaka, vertybinių popierių biržų veikla ir jų įtaka apskaitos sistemos rengimui, tarptautinės apskaitos organizacijų veikla, jų įtaka rengiant šalies apskaitos modelį, fin. ataskaitų vartotojų įtaka (ypač išorinių) ir fin. spauda.

Galiojančios FA sistemos pagrindiniai elementai yra: fin. atskaitomybė (balansas), sąskaitų planas ir apskaitos pagrindų įstatymas.

Yra 9 klasės balansinių sąskaitų ir 0 klasė - užbalansinė. 1-2 kl. Ilgalaikis ir Trumpalaikis turtas, aktyvinės sąskaitos. 3 kl. Kapitalas ir rezervai, mokesčiai, pasyvinės sąskaitos. 4 kl. Įsipareigojimai, pasyvinės sąskaitos. 5 kl. Įmonės uždirbtos pajamos. Tai surenkamosios-paskirstamosios sąskaitos. Kol rašomi įrašai - tai pasyvinės, nes pajamos atvaizduojamos kredite (K). 6 kl. Sąnaudos, patirtos uždirbant 5 kl. sąskaitose atvaizduotas pajamas. Tai surenkamosios- paskirstamosios sąskaitos. Kol įrašome - aktyvinės, nes sąnaudos renkamos 6 kl. sąskaitų debete (D). 7,8,9 kl. Laisvos klasės, priklausomai nuo to, kokios konkrečios įmonės veiklos duoda pajamas ir sąnaudas, įmonė pati išskiria tose klasėse sąskaitas. 0 kl. Užbalansinės sąskaitos, jose apskaičiuojamas turtas ar įsipareigojimai neatvaizduojami balanse. Ypatumas: šios sąskaitos koresponduoja tik tarpusavyje.

Visumoje sąskaitų planas turėtų būti priderintas prie informacijos poreikio, bei galimybių tą informaciją apdoroti.

BA vedimą bei atskaitomybės sudarymą reglamentuoja apskaitos ir mokesčių įstatymai bei atitinkami poįstatyminiai aktai. Tačiau norminių dokumentų reikalavimai ne visuomet sutampa su BA tvarkymo logika, todėl kad valstybės ek. politika nėra stabili, o BA tvarkymo pagrindiniai principai beveik nesikeičia, todėl BA darbuotojams tenka grupuoti ir pateikti ūkinės veiklos duomenis pagal nustatytus reikalavimus taip, kad visi šios informacijos vartotojai galėtų matyti tikrąją fin.

Bendrieji Apskaitos Principai (BAP)

BAP - tai konceptualūs teiginiai, susitarimai, taisyklės ir procedūros, reikalingos apibūdinti galiojančią sistemą. Apskaitos principų bendrumas pasireiškia dviem aspektais: pirmiausia, kad jie yra visų pripažinti ir vienodai traktuojami, antra, jais vadovaujamasi vedant visų įmonių apskaitą, nepriklausomai nuo jos dydžio, nuosavybės formos, gamybos bei organizacinių ypatumų. Patys bendriausi AP yra nusakyti Tarptautiniuose apskaitos standartuose. Tai: įmonės tęsiamos veiklos, kaupimo, apskaitos pastovumo (nuoseklumo), ir atsargumo (apdairumo) principai.

Trys iš jų (įmonės tęsiamos veiklos, kaupimo ir apskaitos pastovumo) deklaruojami 1992 06 18d. priimtame buh. apsk. pagrindų įstatyme. BAP nesiekiama nustatyti apskaitos vedimo tvarkos įmonėse. Kiekvienas apskaitininkas turi teisę pasirinkti, jo manymu, racionaliausius apsk. Vedimo būdus. BAP nustato tik pačius bendriausius reikalavimus, kurių būtina laikytis formuojant finansinės atskaitomybės informaciją.

Įmonės principas: Kiekviena įmonė yra atskiras apskaitos vienetas, atskirtas nuo įmonės savininkų ir kitų įmonių.
Įmonės tęsiamos veiklos principas: Daroma prielaida, kad įmonės veikla trunka neribotą laiką.
Kaupimo principas: Ūkinės operacijos fiksuojamos tada, kai jos įvyksta.
Apskaitos pastovumo principas: Apskaitos metodika turi būti stabili pakankamai ilgą laikotarpį.
Atsargumo principas: Apskaičiuojant pajamas, uždirbtas per tam tikrą laikotarpį, apskaitoje turi būti pripažintos tik tos, kurių uždirbimu neabejojama.
Piniginio įkainojimo principas: Įmonės turtas ir veiklos rezultatai apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje turi būti atvaizduoti įkainoti pinigais.

Turto sąskaitos debetas koresponduoja tik su turto sąskaitos likutis rašomas. Kapitalo padidėjimas rašomas. Kreditorinio įsiskolinimo likutis rašomas. Turto sumažėjimas rašomas. Turto sąskaitos debeto įrašų suma. Kapitalo sumažėjimas rašomas. Turto sąskaitų likučių suma. Įrašant ūkinę operaciją į sąskaitas. Darant įrašą turto sąskaitos kredite. Įmonėje įvyko šios ūkinės operacijos. Pateikti šie įmonės turto ir nuosavybės. Nurodykite , kurie elementai priklauso įmonės turtui , o kurie įsipareigojimams. Pateikti šie įmonės turto ir nuosavybės elementai. Nustatykite nuosavo kapitalo dydį.

Apskaitos Programinė Įranga

DB Apskaita lengvai valdymu, atvira ir lanksti. Programos autorius - UAB "DB Topas" lietuviško kapitalo įmonė, įkurta 1991 m. Veikla - programinės įrangos, susijusios su duomenų bazėmis, kūrimas. Bendrovė nešvaistė laiko ir didelių lėšų reklamai, tačiau sugebėjo patikimai įsitvirtinti rinkoje.

Pagrindiniai moduliai:

Duomenų bazių valdymas, sąrašų bei žinynų visuma, ataskaitų konstruktorius.
Materialinių vertybių (sandėlio) apskaita.
Piniginės lėšos.
Ilgalaikis turtas.
Atlyginimai.
Personalas.
Kiti dokumentai.
Atsiskaitymai.
Gamyba.
Duomenų paštas.
Kainynai.
Atostogų apskaita.
Biudžeto apskaita.
Kuras.

Visi moduliai pasirenkami atsižvelgiant į reikiamą darbo vietos funkcionalumą. Galimybė importuoti duomenis iš SoDros ataskaitų. Sąsają duomenų mainams su elektroninės prekybos sistemomis, pvz. Paprastas pirminių dokumentų įvedimas.

Visos organizacijos (Kreditoriai, Debitoriai) įvedamos viename sąraše. Momentiniai likučiai. atskaitingų asmenų piniginiai dokumentai. Įvedus pirminius dokumentus ataskaitos kaupiamos meniu Rezultatai.

Leidimai, apribojimai - programos vartotojų prisijungimo vardų bei jų teisių konfigūravimas. Momentiniai likučiai - duomenų bazės profilaktikos priemonė. Papildomos komandos - papildomų užduočių vykdymas.

Tam, kad išbandyti patį pateikimo veiksmą, galima ir neįsigijus licencijos.

Programoje užpildyti įmonei aktualių gaminių ir pakuočių sąrašus, nustatyti filtrus, duomenų surinkimo taisykles. Tuomet jau galima nusiųsti į GPAIS reikalingą gaminių ir pakuočių sąrašą. Pirmiausiai surenkami duomenys ir patikrinama ataskaita. Toliau seka periodinis (kas mėnesį ar kitokiu dažnumu) žurnalo teikimas.

Kiekvienas iš pagrindinio meniu atveria savo atskirą pasirinkimo meniu, kurio kiekvienas elementas vėl gali turėti savo pasirinkimo meniu. Atlikus tokią meniu pasirinkimo seką, atidaromas organizacijų sąrašo langas.

Duomenų lentelė sudaryta iš eilučių ir stulpelių aibės. Dažniausiai naudojami veiksmai duomenų įvedimui, taisymui paieškai, rikiavimui.

Pradinių Likučių Įvedimas

Apskaitos programoje EuroSkaita sukurti specialūs operacijų tipai skirti likučių įvedimui. Prieš vedant pradinius balansinius likučius sąrašų elementams turi būti sukurtos ir priskirtos reikiamos PSG, o pačioms PSG priskirtos sąskaitų plano sąskaitos. Likučių įvedimui naudojama pagalbinė sąskaita - Likučių įvedimo sąskaita 381. Teisingai įvedus pradinius balansinius likučius, likučių įvedimo sąskaitos 381 likutis bus lygus nuliui.

Jei likučiai registruojami ataskaitinių metų pradžiai, tuomet vedami sąskaitų plano 1-4 klasių sąskaitų likučiai, jei darbo su programa pradžiai pasirenkamas bet kuris kitas mėnuo - vedami visų sąskaitų (1-6 klasės) likučiai.

Atsargų likučiai

Sandėlių Prekių likučiai įvedami Operacijos 🡪 Pirkimų valdymas, o šiam tikslui skirtas operacijos tipas - Atsargų likučiai. Operacijoje privaloma nurodyti Partnerį, todėl partnerių sąraše įveskite partnerį pavadinimu „Likučiams“.

Operacijoje užpildoma data, partneris, nulinis PVM mokestis ir sandėlis, kurio likučiai įvedami. Kitame žingsnyje įvedamos prekės (kiekis, vnt. kaina).

Rekomenduojama: Kiekvienam sandėliui vesti atskirą likučių įvedimo operaciją - suklydus lengviau ieškoti neatitikimo. Jei vėlesniame darbo su programa etape yra svarbi informacija apie prekės Tiekėją ar prekės įsigijimo datą, rekomenduojama vesti atskiras operacijas nurodant realią prekės pirkimo Datą ir Tiekėją.

Šio tipo operacijos sąskaitų korespondencijoje automatiškai dalyvauja Likučių įvedimo sąskaita 381. Atsargų likučiai tipo operacija nepaskelbia įsiskolinimo operacijos Partneriui (nei sąskaitų lygmenyje, nei vadybos prasme).

Pinigų likučiai

Įmonės atsiskaitomųjų sąskaitų ir kasų likučiai įvedami meniu Operacijos 🡪 Pinigai. Kiekvienai A/S ir Kasai įvedama atskira operacija. Pinigų medyje pasirenkamas Bankas ar Kasa, kurios likutis registruojamas, tam naudojamas operacijos tipas - Kitos pajamos.

Operacijos įvedimo metu užpildoma: likučių įvedimo data, suma - A/S ar Kasos likutis, sąskaita - Likučių įvedimo sąskaita 381. Jei vedate valiutinės A/S ar Kasos likutį prieš tai įveskite esamos dienos valiutų kursus. Sugeneravus operaciją į BŽ (Bendrąjį žurnalą) gaunama tokia sąskaitų korespondencija.

Kreditiniai likučiai (skolos Tiekėjams)

Įmonės skolos tiekėjams įvedamos Operacijos 🡪 Pirkimų valdymas, operacijos tipas - Likučiai-kred. Šio tipo operacijos neturi kūnelių, skolos suma įvedama pirmajame operacijos galvos puslapyje, lauke ,Kontrolė: be PVM‘. Įvedant skolų likučius PVM neišskiriamas.

Jei vedama bendra skola tiekėjui nedetalizuojant pagal skolos dokumentą likučiai vedami prieš tai mėnesio paskutinę dieną. Jei skola vedama pagal pirminius dokumentus kiekvienai skolai vedama atskira operacija nurodant dokumento numerį.

Jei skolų analizei svarbu skolos atsiradimo data bei mokėjimo terminai likučius veskite pirminio dokumento data ir nurodykite mokėjimo terminą ,3-apm‘ puslapyje. Jei vedate skolas valiuta įveskite tos dienos kursą. Jei skolas valiuta vedate pirminio dokumento data, ataskaitinių metų pradžiai perskaičiuokite skolų valiutinius likučius Sistema 🡪 Valiutos 🡪 Sąskaitų likučių koregavimas.

,Likučiai-kred.‘ tipo operacijos sąskaitų korespondencijoje automatiškai dalyvauja likučių įvedimo sąskaita 381 ir partnerio (tiekėjo) skolos sąskaita.

Debetiniai likučiai (Klientų skolos)

Klientų skolos įvedamos Operacijos 🡪 Pardavimų valdymas, operacijų tipas - Likučiai-deb. Šio tipo operacijos neturi kūnelių, skolos suma įvedama pirmajame operacijos galvos puslapyje lauke ,Kontrolė: be PVM‘. Įvedant skolų likučius PVM neišskiriamas.

Jei vedama bendra kliento skola nedetalizuojant pagal skolos dokumentą likučiai vedami prieš tai mėnesio paskutinę dieną. Jei skola vedama pagal pirminius dokumentus, kiekvienai skolai vedama atskira operacija nurodant dokumento numerį.

Jei skolų analizei svarbu skolos atsiradimo data bei mokėjimo terminai, likučius veskite pirminio dokumento data ir nurodykite mokėjimo terminą ,3-apm‘ puslapyje. Jei vedate skolas valiuta įveskite tos dienos kursą. Jei skolas valiuta vedate pirminio dokumento data, ataskaitinių metų pradžiai perskaičiuokite skolų valiutinius likučius Sistema 🡪 Valiutos 🡪 Sąskaitų likučių koregavimas.

,Likučiai-deb.‘ tipo operacijos sąskaitų korespondencijoje automatiškai dalyvauja likučių įvedimo sąskaita 381 ir partnerio (kliento) skolos sąskaita.

Avansiniai mokėjimai tiekėjams (likučiai)

1 variantas: Operacijos 🡪 Pinigai Likučiai įvedami dviem operacijomis - iš pradžių užregistruojamas skolos dydžio sumos avansinis Išmokėjimas partneriui iš kasos. Avansinių likučių įvedimui galima susikurti atskirą kasą pavadinimu ,Kasa likučiams‘. Suvedus visus sumokėtus avansinius likučius padidinamas tos kasos likutis įvedant operaciją Kitos pajamos, kurioje nurodoma 381 sąskaita.

2 variantas: Operacijos 🡪 Pirkimų valdymas Likučiai įvedami pasirinkus operacijos tipą Užskaita. Pasirinkus šį likučių įvedimo variantą po operacijos registravimo jos informacijos puslapyje ,Sąskaitos‘ reikės atlikti operacijos sąskaitų pakeitimą. Ties sąskaitos tipu ,Tiekėjai‘ pasirinkti išankstinių mokėjimų tiekėjams sąskaitą, ties tipu ,Tarp.užsk.sąsk.‘ - Likučių įvedimo sąskaitą 381.

Gauti avansiniai mokėjimai (likučiai)

1 variantas: Operacijos 🡪 Pinigai Likučiai įvedami dviem operacijomis - pirmiausiai užregistruojamas skolos dydžio sumos avansinis Gavimas iš partnerio į kasą. Suvedus visus gautus avansinius likučius sumažinamas tos kasos likutis įvedant operaciją Kitos išlaidos, kurioje nurodoma 381 sąskaita. Avansinių likučių įvedimui galima susikurti atskirą kasą pavadinimu ,Kasa likučiams‘.

Atskaitingų asmenų likučiai

Atliekant veiksmus su atskaitingais asmenimis, kortelėje Sąrašai 🡪 Mūsų asmenys turi būti požymis . Atskaitingų asmenų Debetiniai likučiai įvedami Operacijos 🡪 Operacijų registrai 🡪 Atskaitingi asmenys, operacijos tipas Debeto paskelbimas asmeniui.

Įvedus operaciją informacijos puslapyje ,Sąskaitos‘ reikia atlikti operacijos sąskaitų keitimą. Ties tipu ,Tarp.užsk.sąsk.‘ - pasirinkti Likučių įvedimo sąskaitą 381. Atskaitingų asmenų Kreditiniai likučiai įvedami Operacijos 🡪 Išlaidų operacijos, operacijos tipas Asmens išlaidos.

Operacijos kūnelyje reikia pasirinkti Likučių įvedimo sąskaitą 381.

Ateinančių laikotarpių sąnaudų likučiai

Ateinančių laikotarpių sąnaudų likučiai įvedami Operacijos 🡪 Įmonės išlaidos, operacijos tipas Likučiai-At.sąn. Likučių įvedimui rinkitės partnerį ,Likučiams‘. Kūneliuose nurodoma kiekvienos sąnaudų eilutės likučio suma nurodytai datai. Kiekvienai sąnaudų eilutei aprašomi Atidėti nurašymai. Aprašant Atidėtus nurašymus (mygtukas ,Generuoti išlaidų pozicijas‘) nurodoma nurašymo pradžios data, sąskaita į kurią bus nurašomos sąnaudos, laukelyje Kiek kartų - mėnesių skaičius per kiek bus nurašyta likučio suma.

Vienoje operacijoje kūnelių dalyje atskirose eilutėse gali būti įvestos visos ateinančių laikotarpių sąnaudos arba kiekvienai sąnaudų eilutei galima vesti atskirą operaciją. Likučiai-At.sąn. tipo operacija nepaskelbia įsiskolinimo operacijos Partneriui (nei sąskaitų lygmenyje, nei vadybos prasme).

Mokesčių likučiai

Mokesčių likučiai įvedami Operacijos 🡪 Mokesčių paskelbimas. Kiekvienas operacijos tipas, kuriam sukurtas šablonas, turi eilutę skirtą įvesti mokesčio likutį. Mokesčio likutis vedamas tik darbo su programa pradžioje. Vėliau ši eilutė nenaudojama.

Suma įvesta ties mokesčio likučio eilute automatiškai koresponduoja su Likučių įvedimo sąskaita 381. Mokesčių likučius galima vesti ir Pirkimų valdyme pasirinkus operacijos tipą Likučiai kred. Mokesčių skolų analizei skirta ataskaita Ataskaitos 🡪 Skolų apskaita 🡪 Atsiskaitymas su biudžetu. Jei mokesčių skolos bus įvestos per kitus modulius ši ataskaita rodys neteisingas sumas. Mokesčių skolas bus galima matyti kitose skolų ataskaitose.

Ilgalaikio turto likučiai

Ilgalaikio turto (IT) likučiai įvedami Ilgalaikis turtas 🡪 IT sąrašai 🡪 Kortelės. Jei IT kortelės pildymo metu vertybė nėra pasirenkama iš sandėlyje esančių vertybių sąrašo, o įvedama naujai, tuomet operacijos sąskaitų korespondencijoje automatiškai dalyvauja Likučių įvedimo sąskaita 381.

Pirkimo data - reali IT įsigijimo (pajamavimo) data. Registruojant likučius ši data yra ankstesnė už likučių įvedimo datą. Registravimo data - registruojant likučius šiame lauke nurodoma likučių įvedimo data. Nudėvėjimo pradžia - data, nuo kurios registruojamas IT realiai buvo pradėtas dėvėti. Nudėvėjimo pabaiga - data, iki kada IT bus dėvimas. Su moduliu - data, nuo kurios IT kortelė bus dėvima su EuroSkaita. Dažniausiai šiame lauke nurodoma mėnesio, einančio po IT registravimo, pirmoji diena.

Vedant IT likučius pildoma pilna Pradinė vertė (pajamavimo metu), o lauke Pradinis nudėvėjimas - sukauptas nudėvėjimas IT registravimo datai. Materialiam IT įrašoma Likvidacinė vertė, kuria bus apskaitomas IT pasibaigus jo dėvėjimui.

Kiti likučiai

Kiti likučiai, pavyzdžiui, įstatinis kapitalas, įvairūs pajamų bei sąnaudų likučiai (jei jie vedami ne ataskaitinių metų pradžiai), DU likutis - įvedami Operacijos 🡪 Operacijų žurnalas. Kiekviena sąskaita kurios likutis vedamas per Operacijų žurnalą poroje turi koresponduoti su Likučių įvedimo sąskaita 381.

Rekomenduojama atskiroms sąskaitų grupėms registruoti atskiras operacijų žurnalo likučių įvedimo operacijas.

Likučių įvedimo pabaiga

Įvedus visus likučius rezultatą galima pasitikrinti Ataskaitos 🡪 Žurnalai 🡪 Bendrasis žurnalas 🡪 Didžioji knyga. Teisingai registravus visus balansinius likučius ataskaitoje Likučių įvedimo sąskaitos 381 likutis turi būti nulinis.

Pavyzdžiai

UAB “A” buvo įregistruota 20X4m. gruodžio 1d. Per gruodžio mėnesį Reikia užfiksuoti ūkines operacijas bendrajame žurnale, perkelti duomenis į didžiąją knygą (sąskaitas), atlikti koreguojančius įrašus, užpildyti darbinę atskaitomybės lentelę, uždaryti pajamų ir sąnaudų sąskaitas ir parengti finansines ataskaitas (balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą).

12 01 Išleista paprastųjų akcijų už 5000 Eur, kurios apmokėtos grynais.
12 01 Užmokėjo 1200 Eur už trijų mėnesių nuoma: gruodį, sausį, vasarį.
tags: #turto #saskaitos #debetas #koresponduoja