Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama atliekų rūšiavimui ir aplinkosaugai. Tačiau, kartu su naujomis technologijomis, kyla klausimų apie privatumą ir galimą jo pažeidimą. Ar savivaldybės ar atliekų tvarkymo įmonės turi teisę fotografuoti mūsų išmetamas atliekas? Kokie argumentai už ir prieš tokį stebėjimą?
Šiame straipsnyje panagrinėsime šią problemą, remiantis įvairiais šaltiniais ir nuomonėmis.
Atliekų tvarkymo hierarchija.
Šiukšlių dėžės kameros: nauja stebėjimo priemonė
Šiukšlių dėžės kamera automatiškai užfiksuoja visas išmetamas atliekas kiekvieną kartą, kai pasinaudojama šiukšliadėže, o šiukšlių nuotraukos siunčiamos į socialinį tinklapį, kur kiti vartotojai išsyk gali pareikšti savo nuomonę apie šiukšliadėžės savininkų higienos ir atliekų rūšiavimo įpročius.
Niukastlo universiteto akademikų teigimu, tokia technologija galėtų būti panaudota sučiupti atliekas rūšiuoti atsisakančius ar pernelyg daug maisto ir pakuočių išmetančius nedorėlius.
Kritika ir susirūpinimas dėl privatumo
Kritikai piktinasi, jog anksčiau minėtais metodais gyventojai bus šnipinėjami ir verčiami veikti pagal kažkieno iš anksto numatytas schemas bei vadina tokio pobūdžio technologijas mažų mažiausiai grėsmingomis.
„Savaitės atliekų rinkimo“ kampanijos aktyvistė Doretta Cocks sakė, jog šiukšlių dėžių kameromis būtų neabejotinai pažeidžiamas gyventojų privatumas. Pasak jos, mikroschemų montavimas į šiukšlių dėžes tokiu būdu tikrąja to žodžio prasme laukiant, kol kas nors paklius į spąstus ir galės būti nubaustas riebia pinigine bauda už neišrūšiuotas šiukšles negali būti toleruojamas.
Šiukšlių rūšiavimas.
Baudos už netinkamą rūšiavimą
Atliekas rūšiuoti tingintys ar dėl kokių nors kitų priežasčių to nedarantys gyventojai, tuo atveju, jei yra sučiumpami, baudžiami piniginėmis baudomis iki 100 svarų sterlingų (beveik 400 litų), tačiau įrodyti, jog neišrūšiuotos atliekos buvo išmestos konkretaus asmens - labai sunku.
Vietos valdžios teigimu, šiukšlių dėžių kameromis būtų galima tiksliai nustatyti, kas išmetė kokias atliekas, ir nedelsiant nubausti taisyklių pažeidėjus piniginėmis baudomis.
Projektas „BinCam“
„BinCam“ pavadintos šiukšlių dėžės kameros prototipas buvo į mobiliuosius telefonus integruojamą vaizdo kamerą primenanti technologija. Kamera buvo pritaisoma prie mokymo įstaigos bendrabučio studentų kambarių šiukšlių dėžių taip, kad šiukšlių dėžės turinys būtų nufotografuojamas kiekvieną kartą, kai uždaromas jos dangtis.
Niukastlo universiteto administracija svarsto galimybę tokias kameras įtaisyti ir keleto dėstytojų namuose.
Pasak specialistų, atliekų rūšiavimo įpročiai turi didelės įtakos mus supančiai aplinkai. Fotografuojamos ir viešinamos atliekos skatina žmones jaustis atsakingais bei neužsimiršti ir neapsileisti. Pasak jų, tai veikia, nes žmonės yra jautrūs kitų nuomonei bei kritikai.
Danielis Hamiltonas tvirtino, jog šiukšlių dėžės kamera jam neatrodo esanti nei smagi, nei praktiška idėja. Pasak jo, investicijos į tokio pobūdžio technologijas yra ne kas kita kaip beprasmis mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas.
Išsaugokime Žemę. Šiukšlių rūšiavimo taisyklės. Sutvarkykime šiukšles. Plastiko, stiklo ir popieriaus perdirbimas / perdirbimo simbolis
Situacija Lietuvoje
Klaipėdietė gavo raštą iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (VTS), kuriame pareikalauta rūšiuoti komunalines atliekas. Ji sutriko, nes mano, kad rūšiuoja šiukšles labai atsakingai, ir nesuprato, kokį nusikaltimą padarė.
Savivaldybės rašte reikalaujama rūšiuoti komunalines atliekas, o nufotografuotas plastiko konteineris. Moteriai pasirodė, kad ji pateko į kažkokį valdininkų ir šiukšlių vežėjų karą.
VTK vedėja K. Vintilaitė neneigia, kad individualių namų savininkus atliekų vežėjams labai nesunku kontroliuoti. Pasak vedėjos, numatytos baudos yra labai nedidelės ir neskatina žmonių rūšiuoti atliekas.
Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 140 eurų.
K. Vintilaitės teigimu, pirmą kartą apsiribojama įspėjimu. VTS vedėja tikino, kad tai moteriai nebuvo duotas net įspėjimas, ji gavo ne administracinių nusižengimų protokolą, o prevencinio pobūdžio reikalavimą rūšiuoti buityje susidarančias atliekas. VTS jai nurodė, ką ji pažeidė ir kaip toliau turi elgtis. Moteris tik informuota, kad už komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nesilaikymą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
K. VTS vedėjos teigimu, moteris, kurios istoriją pasakojame, nerūšiavo atliekų būtent mėlynajame konteineryje, kuris skirtas antrinėms žaliavoms. Mėlynojo konteinerio apačioje dedamas stiklas. Į kiekvieną tuščią konteinerį įdedami maišai, į kuriuos kraunamos kitos rūšiuojamos atliekos, t. y.
UAB "Ecoservice Klaipėda" vadovas Laimonas Žemaitis sako, kad fotografuoti konteineriukų turinį pradėta ne šiomis dienomis - taip buvo daroma ir seniau.
Paklaustas, ar vežėjai įspėja gyventojus, kurie daro ką nors ne taip, ar iš karto skundžia Savivaldybei, L. Žemaitis atsakė: "Mes tikrai nieko neskundžiame iš karto, tik tada, kai atvejai kartojasi. Savo darbo sistemą Klaipėdoje naudojame ne pirmus metus. Daug kartų ir per žiniasklaidą žmonės buvo įspėti, kad atidžiau rūšiuotų. Jeigu pasitaikė gyventojui įmesti ką nors neleistina, tikrai nėra taip, kad iš karto skundas ir t. t. Jeigu jau labai prastai rūšiuoja - primeta žemių, pelenų, o pavasarį žolių ar statybinių medžiagų, tada imamės priemonių. Bet kalbame tik apie tuos, kurie nuolatos nerūšiuoja. Tokią informaciją mes perduodame ne Savivaldybei, o Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (KRATC). Tačiau tokių atvejų, kad galbūt piktybiškai nerūšiuoja, būna tik vienas kitas, tai tikrai nėra masiškas reiškinys. Daugelis gyventojų rūšiuoja atliekas ir rūšiavimo kokybė pastebimai gerėja.
Šiukšlių rūšiavimas Klaipėdoje.
L. Žemaičio teigimu, atliekos turi būti rūšiuojamos jų susidarymo vietoje, t. y. gyventojo namų ūkyje. Todėl žmonėms nemokamai buvo išdalinti rūšiavimo konteineriai. Kompostuojamoms atliekoms jie turi dėžę, antrinėms žaliavoms - mėlyną, o komunalinėms, kitaip sakant, buitinėms atliekoms - žalią arba juodą. Būtent mėlynajame konteineriuke reikia šiukšles rūšiuoti.
Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės teigia, kad atliekų turėtojai privalo: rūšiuoti susidarančias komunalines atliekas jų susidarymo vietoje, t. y. atskirti popierių ir kartoną, stiklą, plastiką, metalą, didžiąsias, žaliąsias, buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektroninės įrangos, statybos ir griovimo atliekas, naudotas padangas ir nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis.
Išvados
Šiukšlių fotografavimas gali būti veiksminga priemonė kovojant su netinkamu atliekų rūšiavimu, tačiau būtina užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamas gyventojų privatumas. Svarbu rasti balansą tarp aplinkosaugos ir asmens teisių apsaugos.
tags: #jusu #siuksles #gali #buti #fotografuojamos