Lietuva turtinga istorinių vietų, o dvarai - svarbi šalies paveldo dalis. Šiame straipsnyje keliausime į Kėdainių rajone esantį Pašušvį ir giliau pažvelgsime į šio dvaro sodybos istoriją, architektūrą bei reikšmę.
Labai daug žmonių tuos visus tris Pašušvius maišo tarpusavyje. Suprantama - jie turi ta patį pavadinimą, visi - prie Šušvės, visuose buvo dvarų sodybos. Visgi Kėdainių Pašušvys man atrodo pats įdomiausias ir nusipelnąs atskiro sustojimo bei didesnio dėmesio.
Šis mano pasakojimas bus apie kitą Pašušvį, esantį jau netoli Krakių, Kėdainių krašte. Abu aptarti Pašušviai yra Radviliškio rajone, tačiau net ir jie nėra vieninteliai.
Pašušvỹs - kaimas Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, Krakių seniūnijoje, 6 km į vakarus nuo Krakių, Šušvės dešiniajame krante. Plentas į Krakes. 53 gyventojai (2021). Šušvės kairiajame krante yra Pašušvio kapinynas.
Gimtasis miestelis prieš daugybę metų įsikūrė šios upės vingyje. Netoli jo, vos už kelių kilometrų, yra ir benykstantis Pašušvio kaimas, kuris pavadintas pagal čia tekančios Šušvės vardą. Kiek tolėliau, jau greta Grinkiškio, yra ir kitas Pašušvys, bet jau turintis miestelio statusą.
Turbūt daugelis, kurie pirmą kartą važiuoja pro Pašušvį (Kėdainių r.), stabteli ties tiltu per Šušvę - kairėje pusėje stovi buvusio senojo tilto liekanos. Čia iš vandens išniręs platus mūrinis stulpas, iš kurio, tarytum samanoti ragai, kyšo tilto važiuojamąją dalį laikiusios sijos. Ties krantais taip pat matyti tilto pradžios ir pabaigos sutvirtinimai. Atrodytų, kad toks retai pasitaikantis vaizdas yra įdomiausias Pašušvio akcentas, tačiau taip manydami klystume.
Nuo Krakių pusės, vos prieš prasidedant Šušvei ir pačiam Pašušviui, reikėtų sukti kairėn. Čia pat, medžių pavėsyje, rymo bene vieni įspūdingiausių dvaro parko vartų Lietuvoje. 1890 m. pastatyti neogotikiniai raudonų plytų mūro vartai, man kažkiek priminę Gediminaičių stulpus, ne tik priverčia išpūsti akis, bet ir žadina smalsumą pasidairyti už jų. O ten - buvęs Pašušvio dvaro sodybos parkas, kuriame šnabžda ne tik senieji medžiai, bet ir žemiau slėnyje tekanti upė.
Kitapus Šušvės - buvęs malūnas, tačiau - jau avarinės būklės. Nuo jo perėjus į kitą gatvės pusę pro krūmynus šmėsčioja dvaro ūkiniai pastatai. Pirmasis dunkso buvęs dvaro sandėlis - magazinas, už jo - įspūdingo dydžio ir dailumo svirnas. Stovi jis laiko nukamuotas, bet dar stiprus ir lyg perliukais nusagstytas - apaugęs sulaukėjusių baltauogių meškyčių guotais.
Paėjus dar tolėliau, pasirodo buvęs pagrindinis dvaro kumetynas. Mažai kur galima rasti tokių puošnių - su reljefiniu augalinių motyvų dekoru ir įrėžta data - 1872 m. Kumetynų Pašušvio dvaras turėjo ir daugiau, tačiau, panašu, liko tik šis.
Deja, bet dvaro rūmų Pašušvyje jau seniai nebėra, nors, žvelgiant į visus išlikusius statinius, akyse taip ir nori šmėžuoti jų kontūrai.
Ryšys su Juzefu Pilsudskiu
Įdomu tai, kad šios žemės ganėtinai glaudžiai susijusios ir su viena svarbiausių Lenkijos istorinių asmenybių... Visiems teko girdėti apie Juzefą Pilsudskį (1867-1935 m.) - Lenkijos revoliucionierių, valstybės atkūrėją, kurio kariuomenė Lenkiją ir Vakarų Europą apgynė nuo bolševikų.
J.Pilsudskis - lietuvių kilmės lenkas. Anot šį kraštą tyrinėjančio istoriko Karolio Samboros, kiek piečiau, dabartinėje Pajieslio kaimo teritorijoje, buvo įkurtas Pašušvio palivarkas, vėliau tapęs rimtesniu dvareliu. Būtent jame XIX a. 2 ir 3 ketvirčiuose gyveno J.Pilsudskio seneliai Teodora ir Petras. Deja, šis dvarelis sudegė. Čia, Pajieslyje yra ir J.Pilsudskio senelės kapas.
Pasak istoriko, anuomet ši vieta taip pat vadinosi Pašušviu. Gali būti, kad Lenkijos vadovas čia nesilankė, tačiau lenkams (dėl jau minėtos priežasties) šios apylinkės turėtų būti tikrai neeilinės. O kodėl ne lietuviams? Būtent J.Pilsudskis organizavo Vilniaus krašto prijungimą prie Lenkijos. Taigi, jei kažkur esi didvyris, kitur - niekšas...
Antanas Zaborskis ir Dvaro Muziejus
O štai senojo Pašušvio dvaro, kurio ūkinius pastatus ir vartus dar regime, vienas iš savininkų - Antanas Zaborskis (1850-1907 m.) buvo archeologijos entuziastas. Jis rinko įvairiausias senienas ir kasinėjo Pašušvio kapinyną. A.Zaborskis dvare net įkūrė vertingą muziejų, kurio eksponatai vėliau atsidūrė Vilniuje.
Pašušvio dvare buvusį nemažą archeologinių radinių ir kitų vertybių rinkinį perdavė Vilniaus mokslo bičiulių draugijai.
Šušvės Upė Laiko Tėkmėje
Turbūt ir žodžiai gali būti verti muziejaus? Štai šiandien mano močiutė kaip tik prisiminė maudynes Šušvėje prieš maždaug 70-75 metus, tiesa, ne kažkuriame Pašušvyje, o gimtinėje, kur ši upė dar tik pradeda savo didžiąją kelionę: „Pri Šiušves griebdavam šieną. Da pievas buva, da ganyklas. U per tas pievas, per tas ganyklas i jinai tekieja. Mes čia maudydavomės, u biškį toliau buva kunigų maudykla. Ten gilesnė vieta buva. Aglikes kelias ant kranta pasodytas, keturias atruoda auga. Tie kunigai ateidava, maudydavas vasarą karštuom dienuom. Koks altarists jau pasenęs (seniuką kuokį kunigą taip vadydava), jauns klebuons, kitą sykį antras būdava da jauns koks, gal da i ne visai įšventits į kunigus, baigęs tik siminariją. A balai žina. Apie tris būdava. Teka kitą sykį i mum, kai nebūdava kunigų, pabraidyt. Bet va, taip jau - lig pažastų te vandens. Būdava i brastva. Ti su vežimais važiuodava, kad vežimų ratai neperdžiūtų. Pervažiuodava per Šiušvę i tie arkliai eidava. Uo taip. Ti va, ne per tiltą važiuodava su vežimu, bet per Šiušves brastvą - negili labai buva. Kai saulėta diena - tai taip skaidrūs akmeniukai dugne i matydavas.“
Upė niekada nesustoja - vis skuba savo keliu, vis juda pirmyn, nunešdama ir mus, ir laiką, ir prisiminimus... Klausiausi močiutės ir galvojau, o kiek dar istorijų papasakotų Šušvės vanduo. Tačiau upė niekada nesustoja - vis skuba savo keliu, vis juda pirmyn, nunešdama ir mus, ir laiką, ir prisiminimus...
Pašušvio Parkas
Parkas įkurtas XVIII-XIX amžiuje iškirsto pušyno vietoje. Manoma, jog prie parko projektavimo darbų galėjo prisidėti ir garsus to meto vokiečių kraštovaizdžio architektas, dendrologas, dirbęs Rusijos imperijoje ir iki 1914 metų gyvenęs Rygoje - Georgas Frydrichas Ferdinandas Kuphaldtas, 1853 gimęs Danijoje, o 1938 miręs Vokietijoje, nes 1880 metais paskirtas Rygos parkų ir sodų vedėjų jis projektavo daugelį Lifliandijos, Estliandijos, Kuršo gubernijų, Žiemos rūmų Sankt-Peterburge, Carskoje Selo rūmų parkus, o Lietuvoje - Žagarės, Raudondvario (Šeduvos), Pakruojo, Renavo, Terespolio dvarų parkus. Prisidėjo prie Palangos parko koregavimo.
G. Kuphaldas 1889 metais viešėjo Pašušvio dvare ir dalyvavo gretimo Rezgių dvaro dvarininkų sūnaus krikštynose kartu su A. Spėjama, kad tuo pačiu metu A. Zaborskis, kurdamas Pašušvio parką, neapsiėjo be G. Kuphaldo konsultacijų, ką rodo ir išlaikyta gamtiško parko linija, kurios ideologu ir buvo G.
„Parkas išsidriekęs išilgai Šušvės upės. Pietinį, rytinį ir šiaurinį pakraštį juosia iškastas griovys. Iškart už vartų takai į abu šonus buvo apsodinti amerikinių liepų alėjomis (išlikusi kairioji, pietinė alėjos dalis). Parke vyrauja lapuočiai medžiai: paprastieji klevai, uosiai, didžialapės liepos, paprastieji lazdynai, tuopos, drebulės. Nemažus sąžalynus sudaro šermukšnialapės bei gluosnialapės laksvos, alyvos bei darželiniai jazminai. Tarp tvenkinio ir beržų alėjos yra išlikę buvusio kiniško stiliaus arbatos paviljono pamatai.
Tuo laiku populiari kiniška stilizacija, atėjusi kartu su prekybos kiniška arbata pradžia Rusijos imperijoje, A. Kiti parko statiniai, o jų būta aštuonių, buvo mažesnės altanos, dengtos gontais ir, pasak jau išmirusių liudininkų, nudažytos juokingomis spalvomis. Aplink kliombą esantis žiedinis takas išsišakoja į visas keturias parko puses. Pažymėta, kad abu paminklai pastatyti dar esant gyviems abiem rašytojams, A. Visi trys paminklai atlikti skulptoriaus Antano Šygielskio.
Nepatvirtintais duomenimis, parke dar būta paminklų Adomui Mickevičiui, Sirokomlei bei Aleksandrui Gurčinui, karininkui, vedusiam A. Kumetynas nugriautas dar 1956 metais. A. Ant kryžiaus yra iškalta 1892 metų data. Tai A. Zaborskio dukters Liudvikos Zaborskaitės palaidojimo metai. Po penkiolikos metų čia buvo palaidotas ir pats parko įkūrėjas A.
Parką buvo ruošiamasi aptverti mūrine tvora, buvo suvežtos ir A. „Pirmojo pasaulinio karo metais prie Dubysos vykstant dideliems mūšiams, Pašušvio dvare buvo įrengta karo ligoninė. Laidojant buvo statomi mediniai kryžiai. Ant paminklo yra užrašas, skelbiantis, kad čia guli rusų kariuomenės kariai, žuvę didžiajame kare 1915 metais prie Dubysos. Paminklą pastatė 1937 metais Krakių V.
Kapinės aptvertos metaline tvora su betoniniais stulpeliais. Mirus parko įkūrėjui A. Zaborskiui, parkas tapo apleistas, niekieno netvarkomas. Prasidėjęs Pasaulinis karas visiškai užbaigė gražiausią parko gyvenimo laikotarpį. 1969-1976 metais, vasaros metu, parke įsikurdavo Kėdainių rajono karinio komisariato organizuojamos šaukiamojo amžiaus jaunuolių stovyklos.
„1982 metais Henriko Samboros iniciatyva pradėtas parko atgaivinimo planas. Atsisakius Krakių kolūkio pirmininkui A. Petkevičiui, buvo bandoma tartis su Pašušvio kolūkio pirmininku Tadu Kalesinsku. Tačiau dėl biurokratinių trukdžių darbai užsitęsė iki 1984 metų pavasario. Tada prasideda pirmieji darbai parke - parko tvarkymui vadovaujant Henrikui Samborai, talkinant keliems pagalbiniams darbininkams - kertami menkaverčiai krūmai, ruošiama takų infrastruktūra. Sutvarkomos medžių alėjos, įrengiami takai, tvarkoma paminklų aplinka, išvalomi ir pagilinami tvenkiniai. Parke rengiamos kolūkio, apylinkės, rajono šventės.
1986-1988 metais parko tvarkymą perima Krakių savivaldybė. Parkas retinamas, centrinėje aikštėje bei pakraščiuose augantys sąžalynai pjaunami iki šiol.
Pašušvio dvaras - regioninės reikšmės kultūros paveldo objektas, kurį sudaro svirnas, kumetynas, ūkinis pastatas (,,magazinas"), parkas (įkurtas 1890 m.), paminklas su šv. Antano skulptūra, Zaborskių kapas.
Parko augalija
Parke vyrauja lapuočiai medžiai: paprastieji klevai, uosiai, didžialapės liepos, paprastieji lazdynai, tuopos, drebulės. Nemažus sąžalynus sudaro šermukšnialapės bei gluosnialapės laksvos, alyvos bei darželiniai jazminai.
Pašušvio dvaras,Radviliškio raj. ,Lietuva
Dabartis
Pašušvys - senėjantis kaimas, gyventojų čia labai nedaug. Jame gyvena daugiausia pagyvenusio amžiaus šeimos, senjorai.
„Juk anksčiau čia vykdavo didžiuliai festivaliai, šventės, buvo estrada, vietiniai gyventojai organizuodavo žirgų lenktynes. Kadangi šiuo metu mūsų bendruomenės centras apjungia ne tik Plinkaigalį, bet ir Pašušvio kaimą, todėl dalį renginių organizuojame čia, dalį jų perkeliame į Plinkaigalio kaimą“.
Planų ateičiai turime labai daug. Kalbant apie Pašušvį, konkrečiau apie jo parką, būtų naudinga ir vėl turėti čia estradą.
Išlikę dvaro statiniai buvo pastatyti ir dvaro parkas įkurtas Antano Zaborskio (1850-1907).
| Pavadinimas | Aprašymas |
|---|---|
| Svirnas | Įspūdingo dydžio ir dailumo, apaugęs sulaukėjusių baltauogių meškyčių guotais. |
| Kumetynas | Puošnus, su reljefiniu augalinių motyvų dekoru ir įrėžta data - 1872 m. |
| Parkas | Įkurtas XVIII-XIX amžiuje, su lapuočiais medžiais, tvenkiniais ir paminklais. |
| Vartai | Neogotikiniai raudonų plytų mūro vartai, pastatyti 1890 m. |