Pastatų šiltinimas ir renovacija yra itin svarbūs procesai, siekiant užtikrinti energijos efektyvumą ir komfortą. Lietuvoje šios srities pionieriumi galima laikyti Česlovą Ignatavičių, kuris savo ilgametę karjerą paskyrė pastatų konstrukcijų tyrimams ir modernizavimui.
Žmogus, kurį Lietuvoje galima vadinti vienu iš pastatų apšiltinimo ir modernizavimo tėvų, ir šiandien užimtas ne mažiau, negu tada, kai dėstė VGTU studentams, vadovavo šios aukštosios mokyklos Pastatų konstrukcijų katedrai ar Pastatų defektologijos laboratorijai. Nors jam jau 75-eri, surasti poną Česlovą namuose - misija beveik neįmanoma. Tai jis skaito paskaitas, tai kaip nepriklausomas ekspertas vykdo teismo užduotį, tai tiria, kodėl skilo ar griuvo kokio nors namo siena, tai nemokamai konsultuoja paprastus žmones.
Česlovas Ignatavičius, baigęs Kauno politechnikumą ir KPI, niekada nesigailėjo pasirinkęs statybos inžinieriaus kelią. „Statybą nuo vaikystės vertinau kaip rimtą profesiją, kuri visada bus reikalinga. Aš norėjau tapti inžinieriumi, o ne kareiviu, ir prorektorius prof. Marijonas Martinaitis pervedė mane į stacionarą. Dėl to aš net „sutaupiau“ vienerius metus. O man tuos darbo metus įskaitė, ir baigiau per penkerius“, - pasakoja prisimindamas studijų metus pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus kvalifikaciją įgijęs Č.
Apie tokią sėkmę - gilintis į mokslinį darbą ir tuo pačiu metu kaupti praktinę patirtį, pasak pašnekovo, daugelis galėjo tik pasvajoti: pagrindinės laikančios pastatų, kurių statybą jis prižiūrėjo, konstrukcijos buvo gelžbetoninės, o kaip jaunas mokslininkas jis taip pat tyrė gelžbetonio konstrukcijas.
1968 metais pradėjęs dėstytojo karjerą ponas Česlovas duoną iš jos valgo iki šiol. Tiesa, nuo 1971-ųjų jau ne Kaune, o Vilniuje - Inžineriniame statybos institute arba VISI, nuo 1990-metų besivadinančiame Vilniaus Gedimino technikos universitetu. Dėstydamas baigė ir apsigynė mokslinį darbą „Stačiakampių ir tipinių gelžbetoninių sijų stiprumo tyrimai pagal nuožulnų pjūvį“, ir 1974 metais jam buvo suteiktas technikos mokslų kandidato (dabar daktaro) laipsnis.
Tarptautinė Patirtis ir Inovacijos
Ypač daug naudos jam davė mokslinė stažuotė Miuncheno (Vokietija) technikos universitete 1980-1981 metais. Ten jaunas mokslininkas ne tik gilino žinias, bet ir pats turėjo galimybę skaityti paskaitas. Vertingų žinių parsivežė ir iš Danijos Horstenso Politechnikos instituto, kuriame kėlė kvalifikaciją 1986 metais. Kartu su kolegomis R. Pikučiu ir A. Radzivonu ponas Česlovas sukūrė dvisluoksnę plokštę namų statybai.
Bet su VGTU ponas Česlovas atsisveikino dar negreit. Nors dėl solidaus amžiaus paskaitų jau neskaitė, iki pat 2006 metų jis dirbo Architektūros fakultete mokslo tiriamųjų darbų vadovu, o vėliau, iki 2012 metų - vyresniuoju moksliniu darbuotoju Statybos darbų technologijos katedroje. Tačiau iš aktyvios veiklos, susijusios su pastatų atnaujinimu ir modernizacija, statinių ir jų konstrukcijų patikimumo tyrimais ir defektų nustatymu, nepasitraukė.
Kita Č. Ignatavičiaus veiklos sritis, kuriai jis atidavė jau apie 30 metų, - pastatų būklės tyrimai. Dar sovietmečiu per stažuotę Miunchene užsimezgusi pažintis su vokiečiais, galima sakyti, nulėmė visą tolesnių pono Česlovo mokslinių tyrimų kryptį.
Įsitraukęs į pastatų renovacijos problemų sprendimą Vokietijoje, savo patirtimi jis dalinosi ir Lietuvoje. Ypač po to, kai 1996 metais buvo paskirtas vadovauti VGTU Pastatų defektologijos mokslo laboratorijai. Padaliniui, kuriame studentai mokomi tirti pastatus, ir kurio specialistai pagal įvairių organizacijų užsakymus atlieka statinių defektų tyrimus, nustato jų priežastis, rengia defektų pašalinimo ir pastatų komfortiškumo padidinimo sprendimus, Č.
Lygindamas daugiabučių gyvenamųjų pastatų būklę Rytų Vokietijoje ir Lietuvoje, pašnekovas sako, kad abiejose šalyse buvo nemažai stambiaplokščių namų, kurių nusidėvėjimas ir problemos buvo labai panašūs.
Pasak jo, vokiečiai padarė dar vieną dalyką, kurio nepadarėme mes. Mokslininkas pabrėžia, kad vokiečiai ne tik įrengė liftus senuose stambiaplokščiuose daugiabučiuose - jie pakeitė tuos namus taip, kad jų atpažinti neįmanoma.
„Gaila, kad tada, kai mes tik pradėjome kalbėti apie daugiabučių modernizavimą, neišgirdome vokiečių patarimų. Bet gerai, kad dabar būtent vokiečiai ateina pas mus siūlydami pasidalinti patirtimi įgyvendinant kvartalinio modernizavimo projektus“, - dalijasi mintimis Č.
Daugiabučių modernizavimą siejantis ne tik su pastatų apšiltinimu, mokslininkas teigia, kad turėtų būti tvarkoma visa aplinka, infrastruktūra. Jei netvarkysime visko kompleksiškai, bus tas pats, kaip su balkonais, kuriuos visi stiklino, kaip norėjo.
Kaip elgtųsi pats Č. Ignatavičius modernizuodamas daugiabutį? „Pirmiausia pasitelkčiau architektus ir sukurčiau viziją. Be jos joks modernizavimas negali vykti, nes jei modernizuosime chaotiškai, viską sugadinsime, kaip su balkonais.
Ignatavičius ir priduria: - Visas šias problemas galėtume išspręsti, jei modernizuotume ne atskirus namus, o kvartalus“. Blogai, jei per skyles išeina šiluma, bet šiltinimas, sako savo atliktais tyrimais remdamasis Č.
Pastato šiltinimas putų polistirolu
O tiems, kurie abejoja, ar verta modernizuoti daugiabutį, ar gaili tam pinigų, pašnekovas primena: „Pinigai, išleisti pastatų šildymui, išeina vėjais, nes per kiaurą sieną išeina lauk.
Todėl, kad ne tik skaito paskaitas specialistams visoje Lietuvoje, ir ne tik vadovauja Polistireninio putplasčio asociacijai. „Aš jau daugiau kaip 15 metų esu atestuotas nepriklausomas statinių ir jų projektų konstrukcinės dalies ekspertas ir galiu atlikti tyrimus. Dar esu teismo ekspertas. Kartais iš teismo gaunu pavedimų atlikti gana rimtas ekspertizes.
Ir paprasti žmonės kreipiasi, bet iš jų pinigų patyręs specialistas neima. Sako: „Jei turiu laiko, nuvažiuoju, pasižiūriu ir pakonsultuoju nemokamai“.
Tik štai su pono Česlovo teiginiu, kad jis „ne karjeros žmogus“, būtų sunku sutikti. Nors kita vertus, gal jis ir teisus, nes tuoj pat priduria: „Niekur pats nesisiūliau, visur mane kvietė, o aš sutikdavau.
Daugiabučių renovacija Lietuvoje – kas naujo po saule?
tags: #pastatu #siltinimas #ir #renovacija #vgtu #1996