Nuosavas namas rajone ar didmiesčio priemiestyje daugeliui šeimų iki šiol atrodo neįgyvendinama svajonė. Pradėjus statyti lengvus namus iš surenkamų SIP skydų, ši svajonė tapo ne tokia jau ir nereali. Ekonomiškas, greitai pastatomas, pigesnis nei mūrinis, surenkamų SIP skydų namas prieinamas vidutinio lygio pajamas gaunančioms šeimoms.
Individualaus Namo Projektavimas
Individualaus namo statybai galima rinktis kartotinį projektą arba individualų, suprojektuotą architekto. Pastaruoju atveju namas geriau pritaikomas prie sklypo ir jo aplinkos, padėties pasaulio šalių atžvilgiu, įvažiavimo iš gatvės. Pasirinkus kartotinį projektą dažnai tenka jį koreguoti, kad, pavyzdžiui, įvažiavimas nebūtų iš pietinės pusės. Tuomet tenka perplanuoti patalpų išdėstymą ir galutinė projekto kaina tampa beveik tokia pat kaip ir individualaus. Žinoma, jeigu kartotinis projektas būsimo namo savininkams ir sklypui tinka, galima rinktis ir tokį.
SIP sienų skydai neturi įtakos namo architektūrai - juos galima įvairiai sudėlioti, namas gali būti bet kokio stiliaus, bet kokios architektūrinės išraiškos, vieno, dviejų aukštų, plokščiu, vienšlaičiu, dvišlaičiu stogu, bet kokios konfigūracijos.
Modernios architektūros namai dažnai dengiami sutapdintu vienšlaičiu, nedidelio nuolydžio stogu. Nors laikoma, kad vienšlaičio stogo plotas mažesnis, o įrengimas pigesnis, bet tokio stogo konstrukcijoje labai svarbu yra apskaičiuoti ventiliacijos angų plotą (jis priklauso nuo nuolydžio) ir įrengti tinkamą lietaus bei sniego nuvedimą. Antraip pigumas gali virsti nuostoliais.
Pamatų Įrengimas
Namo pamatų kaina priklauso nuo grunto - kuo silpnesnis gruntas, tuo daugiau įgilintų reikia pamatų. Būtent dėl grunto sudėties nustatymo visiems pamatams reikalingi geologiniai grunto tyrimai. Negalima pasikliauti tuo, jog gretimame sklype gruntas tvirtas, vadinasi, toks ir mano sklype. Net ir nedideliuose plotuose grunto sudėtis būna nevienalytė. Atliekant geologinius tyrimus grunto pavyzdžiai imami iš kelių vietų. Taip pat pamatų gylis priklauso ir nuo namo apkrovų.
Jeigu sklype nustatomas aukštas gruntinio vandens lygis, būtina aplink pamatus įrengti drenažą. SIP skydinio namo statybai tinka tiek juostiniai, tiek gręžtiniai poliniai pamatai, bet jie turi remtis į tvirtą gruntą. Daugeliu atvejų tinka mažiau darbo ir medžiagų reikalaujantys bei pigesni gręžtiniai poliniai pamatai su rostverku. Poliai formuojami išgręžtose ertmėse: su gręžimo technika grunte išgręžiamos reikiamo gylio ir skersmens duobės, į jas įleidžiama armatūra ir užpilama betonu. Labai svarbu, kad iki betonavimo nenubyrėtų duobių sienutės ir neužpiltų dugno. Jeigu yra tokia rizika, į gręžinių duobes įleidžiami apsauginiai vamzdžiai.
Rostverkas, kurio funkcija yra sujungti polius ir paskirstyti apkrovas, gali būti formuojamas iš blokelių arba iš betono, sumontavus klojinius ir užpilus juos betonu. Greitesnis darbas yra iš surenkamų pamatinių blokelių. Blokeliai dedami ant išlyginto grunto ir ant jo paklotų EPS plokščių, taip rostverkas apšiltinamas iš apačios. Rostverko blokeliuose yra išėmos horizontaliai armatūrai, armatūros strypai dedami vertikaliai ir jungiami su horizontalia armatūra ir rostverkas betonuojamas. Apšiltinti pamatai ir apatinė sija (vainikas) iš klijuotos ir impregnuotos medienos.
SIP Skydai ir Karkaso Montavimas
SIP skydų technologija pas mus atkeliavo iš JAV, kur pirmenybė teikiama greitai statybai. SIP - Structural Insulated Panel trumpinys, lietuviškai - struktūrinė izoliacinė plokštė. Skydas arba plokštė sudarytas iš polistireninio putplasčio (baltojo arba pilkojo), iš abiejų pusių uždengto OSB plokštėmis.
SIP skydai pagal konstrukcinį planą ruošiami ceche, kompiuterizuotomis staklėmis, individualiai kiekvienam projektui ir yra itin tikslių matmenų. Kaip minėta, skydo termoizoliacinis sluoksnis gali būti iš pilkojo arba baltojo polistireno, jo storis priklauso nuo termoizoliacinės medžiagos šiluminio laidumo ir siekiamų namo šiluminių parametrų. Skydai ceche išpjaunami pagal projektą, paruošiamas konstrukcinis jų montavimo planas, ant skydų surašomi numeriai, pagal kuriuos jie surenkami. Statybvietėje nereikia skydų pjaustyti, tik surinkti laikantis montavimo plano. Skydai statybvietėje yra jungiami su mediniais statramsčiais ir formuojamos namo sienos.
UAB „Bakūžė" inovacija - klijuotos medienos statramsčiai, apatinė sija, sąramos, murlotas. Kitaip sakant, laikantysis konstruktyvas yra iš klijuotos medienos sijų, toks sprendimas eliminuoja medienos deformacijas. Daugelis SIP namų statytojų skydų statramsčiams naudoja medienos masyvą, bet tuomet yra didesnė deformacijų rizika. Klijuota mediena stabilesnė, atsparesnė ir tvirtesnė, turi didesnę laikomąją galią, neturi vidinių įtempių, mažiau reaguoja į aplinkos pokyčius. Jos šiluminės savybės geresnės nei medienos masyvo.
Skydų montavimas pradedamas nuo namo kampų, įleidžiant vienos pusės skydo OSB plokštę į tarp pamato sijų paliktą tarpą. Skydų surinkimo principas primena lego kaladėles. Ilgasis skydo kraštas jungiamas su statramsčiu, jį įklijuojant ir užsandarinant montavimo putomis. Skydo apačia atsiduria ant pamato apšiltinimo, tarpusavyje skydai sujungiami per statramsčius, pritvirtinant prie klijuotos medienos sijų. Taip susidaro tarsi vientisas sienos skydas ir šiltas namo konstruktyvas.
Siekiant išvengti statramsčių sukuriamų šilumos tiltelių, SIP sienos iš lauko dar apšildomos papildomu termozoliacijos sluoksniu. Tai gali būti klijuojamos polistireninio putplasčio plokštės, akmens vata ar kita termoizoliacija. Kadangi SIP sienų skydo vidurinis sluoksnis yra termoizoliacija, langų rėmai savaime atsiduria termoizoliacijos sluoksnyje, ant klijuotos medienos tašų, nereikalingi papildomi termoprofiliai. SIP name galimas įvairus langų dydis, stumdomų durų sistemos.
Galioja pagrindinis lango rėmo ir angokraščio siūlės principas: iš patalpos pusės sudaryti kuo labiau garus sulaikančią siūlę, o iš lauko pusės - juos praleidžiančią iš vidaus.
Kaip minėta, UAB „Bakūžė" savo statomų SIP namų laikančiajai konstrukcijai naudoja tvirtesnės klijuotos medienos tašus, todėl perdangai, jeigu norima itin geros garso izoliacijos, galima naudoti gelžbetonio plokštę. Taip pat gera garso izoliacija pasiekiama montuojant lengvesnę perdangą iš dvitėjų sijų, užpildytą akmens vata arba purškiamomis poliuretano putomis.
Dvišlaičio, vienšlaičio, sutapdinto stogo konstruktyvas gali būti montuojamas iš masyvios medienos gegnių, arba dvitėjinių sijų. Stogo šiltinimas poliuretano putomis pasiteisina dėl geresnės termoizoliacijos, greitesnio proceso. Poliuretano putos užsandarina visus plyšius, nelieka šilumos tiltelių, kurių sudėtinga išvengti šiltinant plokštėmis.
Grindų įrengimas skydiniame name prasideda uždengus stogą ir niekuo nesiskiria nuo standartinio grindų sluoksnio. Kadangi dažniausiai įrengiamos šildomos grindys, pirmiausia paklojamas apšiltinimas ir paruošiamas pagrindas vamzdynui.
Vidiniame pamatų plote turi būti nukastas paviršinis grunto sluoksnis, ant jo pilamas 10-15 cm (priklauso nuo grindų paviršiaus lygio) sluoksnis smėlio arba smulkaus žvyro, išlyginamas ir sutrombuojamas vibro plokšte. Tuomet tiesiama polietileno plėvelė ir suklojamos kietos grindinės polistireninio putplasčio plokštės. Prie pamato turi būti priglausta perimetrinė juosta arba užleistas polietileno plėvelės kraštas. Plokščių storis, vienas ar du sluoksniai, turi būti nurodyta projekte. Jeigu sklype aukštas gruntinis vanduo, ant sutankinto grunto rekomenduojama įrengti juodgrindes iš smėlbetonio.
Kad betonas nepatektų į plokščių siūles, grindų termoizoliacijos sluoksnis plėvele ar geotekstile uždengiamas ir ant jo montuojama pakelta armatūra ir šildomų grindų vamzdynas. Vamzdelių skersmuo, išdėstymas turi būti nurodyti grindų projekte. Vietoje lygių putplasčio plokščių galima naudoti specialias šildomų grindų montavimo plokštes, kurios turi konusus vamzdeliams užkabinti. Tokiu atveju nereikia kloti armatūros.
Iš išorės SIP skydai apšiltinami akmens vata arba kita termoizoliacija. Ji reikalinga tam, kad būtų izoliuoti šilumos tilteliai skydų sandūrose. Šiaip skydinio namo lauko sienų apšiltinimas ir apdaila gali būti pati įvairiausia.
Stogo Šiltinimas
Daugelis fasadų, plokščių stogų šiltinami polistireniniu putplasčiu. Šlaitiniai stogai - rečiau. Apšiltinti šlaitinį stogą polistireniniu putplasčiu galima, juolab, jei sienos apšiltinamos putplasčiu, išvengiama skirtingų medžiagų.
Šlaitiniai stogai apšiltiniami mineraline akmens vata arba polistireniniu putplasčiu. Vatos izoliacija minkšta ir ji glaudžiai be tarpų priglunda prie gegnių. Polistireninio putplasčio plokštes rekomenduojama pjauti statybvietėje pagal realų atstumą tarp gegnių ir įsprausti su pasipriešinimu. To paties storio visų šių apšiltinimo medžiagų plokščių šiluminės charakteristikos artimos. Dar viena savybė, pagal kurią lyginamos šios medžiagos - degumas.
Šiltinimui tarp gegnių šiltinti geriausiai tinka Šiloporas EPS 70, virš gegnių - Šiloporas EPS 80. Norint pasiekti aukštesnę energinio efektyvumo klasę ar sumažinti stogo storį, rekomenduojama naudoti pagerintų termoizoliacinių savybių pilkojo polistireninio putplasčio gaminius: Šiloporas Neo EPS 70, Šiloporas Neo EPS 70+, Šiloporas Neo EPS 70 Super, kurie turi itin mažus šilumos laidumo koeficientus.
Konstrukciniu ir fizikiniu požiūriu izoliacija virš gegnių yra optimali konstrukcija, nes izoliacinis sluoksnis įrengiamas beveik be tarpų. Itin praktiškas šiltinimas virš gegnių yra naujos statybos ar renovacijos atveju, kai keičiama stogo danga ir stogas dengiamas metalinėmis ar betoninėmis, keraminėmis, bituminėmis čerpėmis.
Stogo, dengiamo bituminėmis čerpėmis, plokštumų susikirtimo vietos ir apšiltinimo jungtys su neapšiltintomis atitvaromis turi būti dengiamos papildomais difuzinės plėvelės sluoksniais. Ant OSB pagrindo būtina įrengti papildomą hidroizoliacinį sluoksnį iš ritininių bituminių medžiagų, nepriklausomai nuo to, koks yra šlaito nuolydis. Bituminės čerpės turi būti patikimai pritvirtintos prie pagrindo - pakloto.
Principas šiltinant tarp gegnių lieka tas pats - kad ant medinių konstrukcijų nesusidarytų kondensatas, būtina pakloti garus izoliuojančią membraną. Jei šiltinimo procesas vyksta lygiagrečiai su stogo montavimu, tuomet iš apačios ant gegnių būtina prikalti grebėstus, kurie tarnaus kaip atrama putplasčio plokštėms. Plokštės sandariai sumontuojamos tarp gegnių. Tada jos iš viršaus uždengiamos difuzine plėvele.
Šilumos tilteliai visiškai panaikinami šiltinant tarp gegnių ir viršuje klojant papildomą sluoksnį šilumos izoliacijos.
Tai orientaciniai stogo „sumuštiniai", kiekvieno stogo konstrukcijai turi būti paskaičiuotas šiluminis laidumas ir pagal tai parenkamos medžiagos bei jų storiai. Taip pat šiltinant reiktų atkreipti dėmesį į gegnių medienos drėgnį - pageidautina, kad jos išliktų stabilios, todėl mediena turi būti išdžiovinta iki 10-12 proc.
Putplasčio lakštams tvirtinti galite naudoti specialius klijus.
Šilumos Šaltinis ir Vėdinimas
Šilumos šaltinio pasirinkimas - galimybių ir finansų klausimas. Visgi sandariam skydiniam namui, kokius stato „Bakūžė LT" meistrai, neverta ieškoti didelės galios šilumos šaltinio, nes sandariame name šilumos nuostoliai nedideli.
Jeigu apie šildymo sistemas žinių galima rasti daugiau, tai apie vėdinimą jų vis dar trūksta. Sandariame skydiniame name be rekuperacinės sistemos gali trūkti komforto, paprasčiau šnekant - šviežio oro. Todėl labai svarbu, kad rengiant inžinierinių tinklų projektą būtų numatyta rekuperacija, vėdinimo sistemos ortakiai išvedžiojami perdangos konstrukcijoje dar iki apdailos.
JAV, Skandinavijos šalys pirmenybę teikia lengvai skydinei ar karkasinei statybai, pas mus dėl sovietinio palikimo ji dar nėra vyraujanti. Tam turi įtakos buvusi prasta tokių namų reputacija. O prasta ji buvo dėl dviejų priežasčių - dėl namų šaltumo ir statikos problemų.
Kaip matome, UAB „Bakūžė LT" namai iš SIP skydų yra apšiltinti dviem sluoksniais - skydų viduje ir iš išorės. Kita buvusi skydinių namų bėda - statika, deformacijos.
Kaip sako UAB „Bakūžė LT" vadovas Vaidas Morkevičius, „statome tiek, kiek pajėgiame pastatyti kokybiškai. Niekur ir niekam nedarome išlygų - jei neturime reikiamų tvirtinimo elementų ar medžiagų - laukiame, bet nenaudojame nepatikrintų. Bet, kadangi statyba iš SIP skydų yra ruošiama iš anksto, kol supjauname skydus galime sukomplektuoti visas kitas detales. Pats statybos procesas yra gana greitas - priklausomai nuo ploto, architektūrinio sudėtingumo namo statyba trunka apie 3-4 savaites.
Namo Statybos Kaina
Plačiai paplitusi nuomonė, kad namo pastatymo kaina priklauso tik nuo namo bendrojo ploto išreikšto kvadratiniais metrais. Tai yra klaidinga nuostata, nes namo bendrasis plotas yra tik vienas faktorius, kuris įtakoja bendrą namo statybos kainą.
Jei norite sužinoti kiek kainuos namo dėžutės statyba, susumuokite gautos sąmatos šias eilutes: pamatus, mūrą, garažą arba stoginę, stogo dangą, langus, fasadą. Jei norite sužinoti, kiek kainuos namo statyba iki dalinės apdailos t.y. Medžiagų kainos ir statybos darbų įkainiai nuolat periodiškai atnaujinami pagal pasikeitimus statybų rinkoje.
Planuojant namo statybos biudžetą rekomenduojame prie gautos sąmatos pridėti bent 10 proc.
Orientacinės karkasinio namo kainos:
| Namo plotas (kv. m.) | Apytikslė kaina (€) |
|---|---|
| 50 | 39 500 |
| 80 | 59 500 |
| 100 | 79 500 |
Atidžiai įvertinę Jūsų projektą galėsime tiksliai nustatyti, kiek laiko užtruks Jūsų pasirinkto namo statyba bei kokia bus galutinė namo statybos kaina.
Namų statyba - sudėtingas ir ilgai užtrunkantis projektas, kurį norint įgyvendinti kokybiškai nepakanka vien gerų statybinių medžiagų. Darbai turi būti atliekami tik patyrusių ir savo darbą puikiai išmanančių meistrų.
Stogas vadinamas penktuoju namo fasadu. Tai ypač svarbi namo dalis - nuo stogo kokybės priklauso ir viso namo kokybė.
Pagrindinė stogo paskirtis - apsauga nuo atmosferos reiškinių ir triukšmo. Ilgą laiką jų paskirtis buvo tik utilitarinė, tačiau laikui bėgant stogas ėmė įgauti ir estetinę funkciją, tapo svarbia architektūros dalimi bei galingu jos įrankiu. Jei dar tik pradėjote projektuoti savo namą, atkreipkite dėmesį į stogo estetiką.
Taigi, oro sąlygos, jūsų estetiniai prioritetai ir šiandieninės stogų dangų medžiagos - tai trys veiksniai, į kuriuos privalote atsižvelgti, projektuodami stogą. Šie faktoriai svarbiausi, bet toli gražu ne vieninteliai. Be visų jau išvardintų dalykų, šioje istorijoje labai svarbus vaidmuo tenka stogdengiams ir stogų projektuotojams, dar apšiltinimo medžiagai ir būdams, kaip ją išsaugoti sausą.
Labiausiai paplitusios skirtingos pasvirųjų, arba kitaip tariant, šlaitinių stogų rūšys. Jis remiasi į dvi išorines skirtingo aukščio sienas. Vienšlaičiai stogai dažniausiai pasirenkami statant verandas, terasas, ūkinius pastatus, sandėliavimo patalpas. Vis dėlto šiuolaikiniai architektai nevengia vienšlaičių stogų, kurdami gana originalius individualių užmiesčio namų projektus.
Jeigu jūs renkatės šlaitinį stogą, tai nepriklausomai nuo jo formos, atkreipkite dėmesį į šlaito statumą (nuolydį). Kuo statesnis stogas, tuo greičiau ir lengviau nuo jo nuteka vanduo ir nušliaužia sniegas.
Vietovėse, kuriose gausiai sninga, kad sniego apkrova būtų mažesnė, rekomenduojamas šlaitinių stogų nuolydis turi būti didesnis nei 30° (kampas skaičiuojamas tarp stogo linijos ir horizontalios plokštumos). Beje, daugiausiai sniego susikaupia šlaitų užuovėjose, kurių nuolydis mažesnis arba apie 30°. Taip atsitinka dėl to, kad vėjas nupučia sniegą nuo pavėjinio šlaito ir perkelia jį per kraigą į užuovėjinę pusę, kur jis susikaupia. Ant stogų, kurių nuolydis žymiai didesnis nei 30°, sniego bus mažiau, nes jis lengvai nušliaužia nuo stogo. Suprantama, kad nušliaužimo lengvumas taip pat priklauso ir nuo stogo dangos. Kuo danga lygesnė, tuo mažiau sniego užsilaiko.
Jeigu dėl jūsų stogo nuolydžio sniegas linkęs kauptis, tuomet jums teks jį periodiškai nuvalyti. O kad sniegas netirptų, reikia gerai apšiltinti stogą, kad nešiltų jo išorinis paviršius.
Karkaso apžvalga.18d d.
tags: #karkasinis #namas #vienslaiciu #stogu