Dirvožemis yra vienas svarbiausių gamtos išteklių, užtikrinančių žemės ūkio augalų augimą ir derlingumą. Jo derlingumą tiesiogiai lemia humuso (organinės medžiagos) kiekis. Humusas yra sudėtingas kompleksinis junginys, glaudžiai susijungęs su dirvožemio mineraline dalimi. Šiame straipsnyje aptarsime humuso kiekio svarbą dirvožemyje, jo įtaką agrocheminiams procesams ir mikroorganizmų veiklai, taip pat apžvelgsime dirvožemio tyrimus, tręšimo planus ir būdus, kaip išvengti dirvožemio alinimo.
Humuso svarba dirvožemiui
Humuso kiekis - vienas svarbiausių dirvos sukultūrinimo rodiklių. Jis parodo organinės medžiagos atsargas dirvožemyje, kurios formuoja dirvožemio fizines ir chemines savybes, dalyvauja medžiagų apykaitoje gamtoje, palaiko dirvožemio derlingumą ir augina produkciją.
Pagrindinės humuso funkcijos dirvožemyje:
- Gerina dirvožemio struktūrą.
- Užtikrina vandens laikymą.
- Veikia kaip maisto medžiagų buferis.
Dirvožemio tyrimų ataskaitose humusas dažniausiai pateikiamas procentais. Lietuvos klimatinėmis sąlygomis humuso kiekis priklauso nuo dirvožemio tipo, granuliometrinės sudėties, užmirkimo ir dirvožemių sukultūrinimo laipsnio. Mažiausiai (0,5-1,5 proc.) humuso yra sausuose smėlio, o daugiausia - sunkesnės mechaninės sudėties užmirkusiuose dirvožemiuose (daugiau kaip 4 proc.). Kituose dirvožemiuose humuso dažniausiai yra 2-4 procentai.
Dirvožemio vertinimas pagal humuso kiekį
Dirvožemio vertinimas pagal humuso kiekį pateiktas 1 lentelėje.
| Humuso kiekis, % | Vertinimas |
|---|---|
| < 1 | Labai mažas |
| 1-2 | Mažas |
| 2-3 | Vidutinis |
| 3-5 | Geras |
| > 5 | Labai geras |
Mikroorganizmai ir humuso formavimasis
Mikroorganizmai yra svarbus dirvodaros ir dirvožemio derlingumo faktorius. Jie atsakingi už organinės medžiagos irimo procesus, kurių metu dirvožemis praturtėja augalams reikalingų mineralinių ir biologiškai aktyvių medžiagų. Humuso sintezės metu skaidomos organinės liekanos, sintetinami nauji organiniai junginiai ir vyksta humifikacija.
Pagrindiniai mikroorganizmų vaidmenys:
- Organinių medžiagų skaidymas.
- Naujų organinių junginių sintezė.
- Humifikacija.
- Maisto medžiagų apykaita.
Skaidant organines medžiagas, dalyvauja daugelio fiziologinių grupių mikroorganizmai. Pradinėse organinių liekanų skaidymosi stadijose dalyvauja nesporinės bakterijos, vėliau - sporinės ir pagaliau mikromicetai. Skaidant organines medžiagas, dalis jų mineralizuojasi, o kita dalis dalyvauja naujų organinių junginių sintezėje ir humifikacijoje.
Vykstant humifikavimo procesams, palaipsniui sudaroma dirvožemio derlingumą nulemiančių maisto medžiagų atsarga. Humuso mineralizacijos procese iš organinių liekanų išlaisvinami cheminiai elementai ir užtikrinama jų apykaita. Tokiu būdu augalai gali įsisavinti dirvožemyje sukauptas maisto medžiagas.
Dirvožemio tyrimai ir tręšimo planai
Planuojant ūkininkaujant gauti reikiamą pajamų kiekį ir laikytis gamtosaugos reikalavimų, būtina kas 3-4 metus išsitirti dirvožemį. Dirvožemio agrocheminė analizė yra universaliausias metodas, leidžiantis nustatyti augalams prieinamo fosforo, kalio, magnio kiekį ir dirvožemio rūgštingumą (pH). Vienas jungtinis ėminys imamas iš 3 ha ploto. Dirvožemio ėminių paėmimo laikas neturi didelės reikšmės, bet nerekomenduojama to daryti šviežiai pakalkinus žemę, tuojau po gausesnio tręšimo, ilgalaikės sausros metu.
Dirvožemio tyrimai būtini dėl subalansuoto augalų tręšimo. Augalai užauga ir subręsta naudodami dirvožemyje esančias ir su organinėmis bei mineralinėmis trąšomis gautas maisto medžiagas. Kuo dirvožemis derlingesnis ir jame daugiau maisto medžiagų, tuo mažiau jį reikia tręšti.
Jei Jūs per kalendorinius metus tręšiate mėšlu daugiau kaip 50 ha žemės ūkio naudmenų, privalote turėti aplinkosaugos reikalavimus atitinkantį tręšimo planą. Jį privaloma sudaryti kiekvienais metais prieš laukų tręšimą mėšlu ir (ar) srutomis bei pateikti kontroliuojančiai institucijai jos prašymu.
Tręšimo plane turi būti pateikti ne senesni kaip 3 metų dirvožemio tyrimų duomenys apie azoto ir fosforo sankaupas tręšiamuose laukuose.
Kaip išvengti dirvožemio alinimo?
Siekiant ilgalaikės sėkmės ūkininkaujant privaloma skirti didesnį dėmesį dirvožemio išsaugojimui. Tam būtina į sėjomainą įtraukti daugiau dirvožemį gerinančių augalų (pupinių, žolių), naudoti organines trąšas. Kad būtų išvengta erozijos ir mineralinių medžiagų išplovimo į gilesnius sluoksnius, auginti tarpinius ir posėlinius. O naudojant azoto stabilizatorius skystame mėšle (srutose) Vizura ir laistant KAS Limus Clear, sumažinami azoto nuostoliai dėl išgaravimo ir išplovimo. Taip augalams sukuriamos palankesnės augimo sąlygos. Svarbu nepamiršti ir nukalkinti rūgščias dirvas.
Naudojamas intensyvus žemės dirbimas, auginamos tik kelios pelningiausios augalų rūšys, jų atsėliavimas, paliekamas juodasis pūdymas arba augalais neuždengti laukai po derliaus nuėmimo iki sekančių augalų sėjos - vieni iš pagrindinių dirvožemio alinimo veiksnių. Tuomet jame sumažėja įvairių mikroorganizmų, humuso kiekis, blogėja drėgmės režimas ir mineralinių medžiagų prieinamumas augalams.
Dirvožemio bakterijos ir jų nauda
Kiekviename grame dirvos yra milijardai bakterijų, nuo kurių priklauso čia vykstantys svarbiausi procesai. Jos turi įtakos augalų gebėjimui iš dirvožemių pasisavinti mineralines maisto medžiagas ir sėkmingai augti bei vystytis.
Pagrindinės bakterijų funkcijos dirvožemyje:
- Organinių medžiagų mineralizacija.
- Humuso formavimasis.
- Biologiškai aktyvių medžiagų, fermentų, hormonų, stimuliatorių gamyba.
- Antibiotikų ir kitų fermentų, slopinančių patogenų veiklą, išskyrimas.
Bakterijos yra dirvožemio gyvybės šaltinis, sukuriantis palankią aplinką gyventi stambesniems mikroorganizmams ir augalams. Nualintame dirvožemyje mažėja bakterijų aktyvumas - tai apsunkina augimo sąlygas augalams. Norint to išvengti, pasitelkiami mikrobiologiniai (bakterijų) produktai, kurie stiprina augalų imunitetą, didina šaknų masę, leidžia geriau pasisavinti maisto medžiagas ir suaktyvina fotosintezę.
Mikrobiologiniai produktai dirvožemiui gerinti
Šiandien galima į dirvožemį įterpti specialias baterijas, o padidinus jų koncentraciją, pasiekti aiškiai matomą naudą dirvožemiui ir augalų augimui. Efektyviausiai dirvoje veikiančių bakterijų tyrimus nuolat vykdo ir Lietuvoje veikiančios įmonės. Jos siūlo net šešis preparatus skirtus naudoti žemės ūkyje, kur susiduriama su dirvos problemomis ir siekiama ilgalaikio gerinimo.
Siūlomi dviejų rūšių produktai:
- Sporinės kilmės mikroorganizmai (ilgesnio galiojimo).
- Gyvi mikroorganizmai.
Sporinės kilmės mikroorganizmai pasižymi ypatingai dideliu atsparumu nepalankiam atmosferos poveikiui, įskaitant saulės spinduliuotę bei kontaktą su cheminėmis medžiagomis. Šių mikroorganizmų preparatai yra skirti tiek sėklų apvėlimui (galima derinti su sėklų beicavimu), tiek pasėlių purškimui, augalams sudygus.
Gyvi mikroorganizmai skirti laukams bei pasėliams purkšti, kadangi didina maisto medžiagų prieinamumą, greitina organikos dirvožemyje skaidymą bei humuso susidarymą. Visi gyvų mikroorganizmų preparatai skirti pasėlių purškimui, augalams sudygus.