Energetinio efektyvumo didinimas ir senų daugiabučių atnaujinimas išlieka vienu svarbiausių valstybės prioritetų. 2026 metais parama namų renovacijai įgauna dar didesnį pagreitį - tiek dėl Europos Sąjungos žaliojo kurso, tiek dėl augančių energijos kainų. Gyventojams tai reiškia galimybę ne tik sumažinti sąskaitas už šildymą, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę, padidinti savo būsto vertę bei prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.
Šiais metais numatyti keli svarbūs pokyčiai: naujos paramos formos, didesnis finansavimo intensyvumas bei paprastesnės paraiškų teikimo procedūros.
Kas yra daugiabučių namų renovacija ir kodėl ji remiama valstybės lėšomis?
2026 m. Daugiabučių namų renovacija - tai kompleksinis pastato atnaujinimas, kurio tikslas sumažinti šilumos energijos suvartojimą, pagerinti gyvenimo komfortą ir prailginti pastato tarnavimo laiką. Lietuvoje didžioji dalis daugiabučių statyta sovietmečiu, kai energinio efektyvumo standartai buvo minimalūs. Valstybė remia renovaciją, nes tai - investicija į tvarumą.
Kiekvienas atnaujintas namas mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, mažina importuojamos energijos poreikį ir prisideda prie Europos Sąjungos tikslų, numatančių iki 2050 m. sukurti klimatui neutralų ūkį. Renovacijos projektai dažnai apima ne tik sienų apšiltinimą, bet ir langų keitimą, stogo atnaujinimą, šildymo sistemų modernizavimą bei bendro naudojimo erdvių sutvarkymą.
Šildymo kompensacijų pokyčiai: atsisakiusiems daugiabučio renovacijos bus išmokama perpus mažiau
Šiais metais prioritetas teikiamas ne tik energijos taupymui, bet ir tvarumui, aplinkosaugai bei socialinei atskirčiai mažinti. Vienas esminių pokyčių - padidėjęs valstybės paramos intensyvumas. Jeigu anksčiau valstybė finansuodavo iki 30-35 % tinkamų išlaidų, tai dabar kai kuriais atvejais kompensuojama iki 50 %, o socialiai pažeidžiamiems gyventojams - net iki 100 %. Taip pat nuo 2026 m. Dar vienas pokytis - supaprastinta paraiškų teikimo tvarka.
Valstybės paramos intensyvumo pokyčiai
Šie pakeitimai atspindi bendrą Europos Sąjungos kryptį - skatinti pastatų atnaujinimą ne tik dėl energijos taupymo, bet ir dėl poveikio aplinkai mažinimo. Norint pasinaudoti valstybės parama renovacijai, būtina atitikti tam tikrus kriterijus, kurie užtikrina, kad parama bus skiriama tik tiems projektams, kurie iš tiesų prisideda prie energinio efektyvumo didinimo. 2026 m. Pagal APVA nustatytas taisykles, po renovacijos pastatas turi pasiekti ne žemesnę nei C energinio naudingumo klasę.
Valstybės parama renovacijai 2026 metais taikoma pagal aiškiai apibrėžtas ribas ir išlaidų kategorijas. Kiekvienas projektas vertinamas pagal tai, kiek energijos bus sutaupyta ir kokį poveikį jis turės aplinkosaugai. Kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su energinio efektyvumo didinimu ir pastato modernizavimu. Paramos intensyvumas nustatomas procentais nuo tinkamų finansuoti išlaidų. Tokiu būdu finansavimas tampa mišrus, o gyventojų finansinė našta - žymiai mažesnė.
Pagrindiniai žingsniai norint sėkmingai pateikti paraišką
Nors pati paramos sistema 2026 metais tapo paprastesnė, norint sėkmingai pateikti paraišką vis tiek būtina laikytis kelių esminių žingsnių. Pirmiausia turi būti priimtas gyventojų sprendimas dėl dalyvavimo programoje. Tam šaukiamas susirinkimas, kuriame balsuojama už renovacijos projekto inicijavimą. Sprendimas laikomas priimtu, jei už balsuoja daugiau nei 50 % butų savininkų. Antrasis etapas - energijos audito atlikimas. Jo metu specialistai įvertina pastato būklę, pateikia rekomendacijas dėl efektyviausių energijos taupymo priemonių bei preliminarias sąmatas. Visi dokumentai turi būti pateikti iki 2026 m.
APVA paraiškas vertina pagal nustatytus kriterijus - techninį pagrįstumą, energijos taupymo potencialą, projekto parengimą ir bendrijos pasirengimą. Kiekviena pateikta renovacijos paraiška vertinama pagal nustatytus kriterijus, kurie leidžia objektyviai įvertinti projekto naudą ir pasirengimo lygį. Pirmiausia atsižvelgiama į energijos sutaupymo potencialą - kuo daugiau energijos planuojama sutaupyti, tuo daugiau balų projektas gauna. Taip pat vertinamas pastato amžius, projekto įgyvendinimo parengtis ir papildomi sprendimai, tokie kaip saulės elektrinių įrengimas ar lietaus vandens surinkimo sistemos. Projektai, surinkę daugiau nei 70 balų, automatiškai laikomi prioritetiniais ir gauna finansavimą be papildomo svarstymo. Likusieji vertinami pagal biudžeto likutį ir regioninę kvotą.
Finansinė parama įvairioms gyventojų grupėms
Valstybė siekia, kad renovacijos nauda būtų prieinama visiems, todėl 2026 m. įtvirtintos aiškesnės taisyklės, numatančios papildomą finansinę pagalbą mažas pajamas turintiems asmenims, pensininkams, neįgaliesiems ir socialinių būstų gyventojams. Jeigu name gyvena socialinių būstų nuomininkai arba gyventojai, kurių pajamos yra mažesnės nei valstybės remiamos pajamų ribos, valstybė jiems gali kompensuoti visas renovacijos išlaidas. Kompensacijos dydis siekia iki 100 %, tačiau jos skyrimas derinamas su APVA ir savivaldybės socialinės paramos skyriumi. Pensininkams bei asmenims su negalia numatytos specialios lengvatinės paskolos ir kompensacijos.
Renovacijos rezultatai ir nauda
Renovacija - tai ne tik pastato atnaujinimas, bet ir ilgalaikė investicija, kurios grąža dažnai viršija lūkesčius. 2026 metų duomenys rodo, kad vidutinis energijos sutaupymas po renovacijos Lietuvoje siekia 50-65 %, o kai kuriais atvejais - net iki 80 %. Finansinę naudą gyventojai pajunta jau per pirmus metus - sąskaitos už šildymą vidutiniškai sumažėja apie 40-50 %. Ilgalaikėje perspektyvoje tai leidžia sutaupyti tūkstančius eurų.
Aplinkosauginiu požiūriu renovacija padeda mažinti CO₂ emisijas, nes sumažėja šilumos energijos poreikis. Pagal Aplinkos ministerijos skaičiavimus, kiekvienas renovuotas daugiabutis per metus į aplinką išmeta 70 tonų mažiau CO₂, nei prieš atnaujinimą.
Renovacijos rezultatų santrauka (2026 m.)
- Vidutinis energijos sutaupymas - 55-60 %
- Šildymo išlaidos sumažėja - 40-50 %
- Būsto vertės augimas - iki 30 %
- CO₂ emisijų sumažėjimas - apie 70 t/metus
- Gyventojų komforto indekso padidėjimas - ~35 %
Šie rodikliai rodo, kad renovacija neapsiriboja vien finansiniais rezultatais - tai sprendimas, gerinantis gyvenimo kokybę ir aplinkos būklę ilgam laikui.
Paraiškų teikimas ir finansavimas
Nuo 2024 m. lapkričio 11 d. daugiabučių namų savininkai gali pradėti teikti paraiškas renovacijos paramai gauti per Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) informacinę sistemą APVIS. Paraiškos bus priimamos tęstiniu būdu iki 2025 m. spalio 1 d. arba kol baigsis paramai skirti 165 mln. eurų. Paraiška su investicijų planu teikiama APVIS sistemoje. Jei planas patvirtinamas, butų savininkai gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos. Skiriama parama pagal fiksuotus įkainius. Pvz., už kiekvieną naudingojo ploto kv. Patvirtinus finansavimą, prasideda darbų organizavimas. Paraiškos vertinamos pagal pateikimo laiką ir įtraukiamos į finansuojamų projektų sąrašą, jei tenkinami reikalavimai.
Po daugiabučio renovacijos būtina pasirūpinti energinio naudingumo sertifikatu, kuris patvirtina, kad pastatas atitinka keliamus energinio efektyvumo reikalavimus. Mes galime atlikti pastato sandarumo testą ir suteikti B ar net aukštesnės klasės energinio naudingumo sertifikatą.
Teisinis pagrindas ir reikalavimai
Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo projektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo.
Jeigu atnaujinamas daugiabutis namas, kuriam pagal Statybos įstatymą minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi, valstybės parama pagal šį įstatymą teikiama, jeigu skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 25 procentais, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo.
Daugiabučių namų renovacijos problemos ir perspektyvos
37 tūkstančiai daugiabučių. Maždaug tiek jų dar reikėtų renovuoti, bet žinant, kad per 17 metų pavyko renovuoti vos apie 4 tūkstančius, kyla daug klausimų dėl galimybių ne tik efektyviai pasiekti šiuos skaičius, bet ir pasiekti juos kada nors apskritai. Karas Ukrainoje dar kartą priminė, kaip svarbu užsitikrinti energinę nepriklausomybę nuo iškastinio kuro ir minimalius energijos poreikius namų šildymui. Tačiau, Valstybės kontrolės duomenimis, vis dar apie 75 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos sunaudoja daugiabučiai namai, kurių didžioji dalis (apie 83 proc.) vis dar energiškai neefektyvūs. Šilumos trasose kasmet prarandama apie 15 proc. pagaminamos energijos, o kai kuriose savivaldybėse šie nuostoliai sudaro iki 27 procentų.
Vyriausybė yra nusistačiusi siekį renovuoti 1000 daugiabučių per metus, bet net tokiu atveju, kad renovuotume visus numatytus daugiabučius, reikėtų daugiau nei 33 metų. Tačiau, matant renovacijos tempą, jaučiant pasaulį kaustančią įtampą ir girdint 80 metų Europoje tylėjusius karo pabūklus, tampa aišku, kad šį skaičių greičiausiai galėtume mažų mažiausiai dvigubinti, o greičiausiai, jeigu niekas nesikeis, ir trigubinti. Iš tiesų, pernai, prasidėjus karui, pasirašyta vos 160 renovacijos sutarčių, 2021-aisiais - 300.
Renovacijos eiga biurokratiškai lėta, nuo idėjos iki proceso gali reikėti ir kelerių metų, vien ką reiškia tai, kad didžioji dalis prieš 2022 m. pasirašytų finansavimo projektų turėjo būti perskaičiuoti, nes viskam gerokai pabrangus nepavyko rasti rangovų. Tad net ir tai, kad jau surinkti parašai renovacijai, pasiruoštas investicinis projektas ir uždegtos kitos žalios šviesos, negarantuoja sėkmės. Renovacija neretai yra neįdomi didiesiems rangovams, todėl ne visi jie patikimi, nemaža jų dalis labai greitai paveikiami rinkose pasitaikančių duobelių ir svyravimų.
Tokia situacija kuria užburtą ratą, kai gyventojai nepasitiki arba nesupranta renovacijos proceso, todėl neskuba renovuoti savo namų, nors, Aplinkos ministerijos atstovų teigimu, dabartinė valstybės parama sudaro apie 40 proc. Europos Sąjunga skiria daug dėmesio ir pinigų renovacijai, tai yra tikslas, iškeltas norint didinti nepriklausomybę nuo iškastinio kuro ir įvykdyti žalumo siekius, tačiau ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje renovacija vyksta labai lėtai. Kalbama apie maksimalų 1 proc. renovuotų daugiabučių per metus.
Visa Europa ieško išeities, tačiau vis dažniau manoma, kad dabartinis renovacijos modelis Lietuvoje yra tiesiog atgyvenęs ir netvarus. Panašiai mąsto ir dalis miestų bei rajonų merų, dalis jų prisideda prie valstybės iniciatyvos savivaldybės lėšomis, kiti skatina rinktis bent jau mažąją renovaciją. Dauguma mini biurokratinių kliūčių mažinimą, procesų spartinimą, įkainių didinimą. Tačiau kartu Aplinkos ministerija kalba apie ilgalaikio laikotarpio paramos mažinimą. Vadinasi, paskatos atlikti renovaciją gyventojams mažės.
Šilumos nuostoliai ir energinio naudingumo klasės
Vidutinis daugiabutis, pastatytas iki 1993 metų (tokiems ir yra skelbiami renovacijos konkursai), apie 25-35 proc. šilumos energijos praranda per sienas, 20-25 proc. - per langus, o dar 10-20 proc. šilumos energijos iškeliauja per stogą. Anksčiau šiais metais Aplinkos ministerija paskelbė atliktos analizės rezultatus. Modeliavimui ir analizei buvo pasirinktas realus 1981 m. statytas tipinis penkių aukštų surenkamųjų gelžbetonio plokščių daugiabutis pastatas.
Skaičiavimai rodo, kad per 20 metų laikotarpį namo gyventojai už šildymą sutaupytų 200 tūkst. eurų, o įmokos išaugtų nežymiai. Pasirinkus A energinio naudingumo klasę, įmoka siektų nuo 1,60 iki 1,72 euro už m2, B klasės - nuo 1,36 iki 1,44 euro už m2, o C klasės - nuo 1,32 iki 1,40 euro už m2. Modernizuojant daugiabutį iki B energinio naudingumo klasės, išlaidos su projekto parengimu, statybos technine priežiūra bei projekto administravimu padidėtų beveik 3 proc., palyginti su C energinio naudingumo klase. Norint pasiekti A energinio naudingumo klasę palyginti su C energinio naudingumo klase - išlaidos padidėtų 23 procentais.
Tačiau dėl didėjančių energijos išlaidų sutaupymų, galutinis kainos keitimasis būtų neženklus. Į B ir A klasės priemonių paketus įtrauktas rūsio perdangos šiltinimas, taip pat paketuose skiriasi atitvarų šilumos perdavimo koeficientų vertės pagal norminius reikalavimus. Tačiau dalis įmonių kalba, kad, daliai daugiabučių norint pasiekti A klasę, vien numatytų priemonių nepakaks ir turėsime kalbėti apie fotovoltinių elektrinių ir kitų priemonių įrengimą.
A energinio naudingumo klasės privalumai
Aplinkos ministerijos užsakymu buvo atliktas tipinio daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) skirtingoms energinio naudingumo klasėms pasiekti alternatyvų modeliavimo, analizės ir ekspertinio vertinimo tyrimas. Ekspertų vertinimu, atnaujinus standartinį daugiabutį gyvenamąjį namą iki A energinės klasės, šiluminės energijos sąnaudų patalpų šildymui sumažėjimas gali siekti iki 87 procentų. Išmetamo šiltnamio efekto sukeliančių dujų (CO² ekv.) kiekio sumažėjimas gali siekti apie 43 t per metus.
Siekiant A klasės visi langai (butų ir laiptinių) ir balkonų, išorės įėjimų durys keičiami naujais, montuojant juos sienos termoizoliaciniame sluoksnyje. Dėl skirtingų šilumos laidumo reikalavimų A ir B klasių pastatų atitvaroms, jų apšiltinimui naudojamų tapačių termoizoliacinių medžiagų sluoksnio storis skiriasi - A klasės pastatuose jis bus didesnis.
Investicijų atsipirkimo laiką lemia daug veiksnių, tiek miestas, kuriame modernizuojamas daugiabutis, tiek modernizuojamo pastato būklė, tačiau didžiausią įtaką lyginant skirtingos energinės naudingumo klasės pastatų renovaciją turi šiluminės energijos kaina. Taigi šis dydis gali labai skirtis priklausomai nuo to, kokiame mieste bus renovuojamas daugiabutis ir kokia šilumos energijos kaina bus rengiant investicijų planą - kuo mažesnė šilumos energijos kaina, tuo ilgesnis atsipirkimo laikas. Daugiabučio modernizavimas iki A energinio naudingumo klasės, palyginti su B klase, yra pranašesnis, nes leidžia kasmet sutaupyti nuo 10 iki 20 proc.
Finansavimo šaltiniai ir paramos programos
Siekiant įgyvendinti Lietuvos ilgalaikėje pastatų renovacijos strategijoje numatytus tikslus ir naujo 2021-2027 m. laikotarpio ES fondų programoje numatytus minimalius energinio naudingumo reikalavimus, paskelbtas kvietimas po renovacijos pasiekti A arba aukštesnę energinę klasę.
Paramos programos, skirtos pastatų renovacijai:
- Savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimas II (2025-02; Nr. 1)
- Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas (mažoji renovacija) (2024-07; Nr. 2A)
- Centrinės valdžios viešųjų pastatų atnaujinimas didinant energetinį efektyvumą (2024-10; Nr. 3)
- Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas), skydinė renovacija (Nr. 4)
- Skirstomųjų tinklų operatoriams dėl suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais (2024-02; Nr. 5)
- Daugiabučių namų atstovams dėl suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais (2024-02; Nr. 7)
- Daugiabučių renovacija A klasei (2023-02; Nr. 8)
- Saulės elektrinių įrengimo daugiabučiuose skatinimas (2022-12; Nr. 9)
- Centrinės valdžios viešųjų pastatų atnaujinimas didinant energetinį efektyvumą (2022-12; Nr. 11)
- Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimas kitais energijos šaltiniais (2023-02; Nr. 12)
- Daugiabučių renovacija (2022-12; Nr. 13)
- Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas visuomeninės ir gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatuose (pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 m. sąmatą detalizuojančio plano priemonę (1.2.1.)
Šios programos siūlo įvairias finansavimo galimybes, įskaitant subsidijas, kompensacijas ir lengvatinius kreditus, skirtus padengti dalį ar net visą renovacijos projekto vertę.
Tinkamos finansuoti išlaidos
Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos:
- Šildymo ir karšto vandens sistemos modernizavimas, sujungimas į bendrą sistemą arba keitimas naujomis efektyvesnėmis sistemomis, taip pat talpyklų perteklinei energijai surinkti ar akumuliacinės katilinės įrengimas.
- Atitvarų (sienų, lubų, grindų, cokolio, grindų ant grunto) šiltinimas termoizoliacine medžiaga ar naudojamas kitas atitvarų šilumos laidumo sumažinimo būdas, siekiant išlaikyti šilumą pastate ar pastato dalyje.
- Išorės durų pakeitimas, įskaitant tambūro duris, panduso įrengimą, vartų pakeitimas naujais energiškai efektyvesniais vartais, langų ir kitų skaidrių ar varstomų pastato dalių keitimas, langų ploto naikinimas (mažinant šilumos nuostolius) ar perkėlimas į šiltinamąjį sluoksnį.
- Plokščio ar šlaitinio stogo šiltinimas įskaitant naujo šlaitinio stogo įrengimą (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą).
- Vėdinimo sistemos įrengimas ar modernizavimas ar sujungimas su šildymo sistemomis, įskaitant rekuperacijos įrengimą.
- Atsinaujinančių energijos šaltinių elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamybai įrengimas.
tags: #pastatu #renovacijos #reikalavimai