Kiekvienas, turintis sodo sklypą, svajoja apie gražią ir harmoningą aplinką. Tačiau, norint pasiekti norimą rezultatą, reikia žinoti keletą svarbių dalykų. Šiame straipsnyje pateikiami ekspertų patarimai ir rekomendacijos, kaip teisingai apsodinti sodo sklypą, kad jis būtų ne tik estetiškas, bet ir funkcionalus.
Nuo Ko Pradėti?
Sodo įsirengimą reikėtų pradėti ne nuo augalų pirkimo, bet nuo sodo ir želdynų planavimo bei projektavimo. Šį darbą puikiai gali atlikti profesionalus kraštovaizdžio dizaineris, bet jei jau nusprendėte, kad viską darysite patys, tai duosime jums keletą patarimų.
1. Sklypo Dydžio ir Aplinkos Nustatymas
Pirmas žingsnis - nustatyti sklypo dydį ir kas jį supa. Didelis sklypas dažniausiai būna laukuose arba apsuptas mišku. Šiose vietose susiduriama su gamtos iššūkiais: sausra, užmirkimu, vėju, dideliais medžiais, nelygiu reljefu, prastu dirvožemiu. Kraštovaizdžio dizaineris prieš projektuodamas želdynus stengiasi išnagrinėti vietovę, jos mikroklimatą ir pagal tai parenka augalus ir jų vietą želdyno plane.
2. Stiliaus Pasirinkimas
Nesvarbu ar sklypo želdinimo projektą ruoš kraštovaizdžio dizaineris ar jūs pats, bet antras žingsnis būtų nuspręsti, koks želdynų išdėstymo stilius jums artimesnis: geometrinis ar laisvų formų. Tuo remiantis bus galima plane braižyti formas arba laisvas linijas, kuriose bus susodinti augalai ar atskirtos tam tikros zonos.
Geometrinis stilius:
Dominuoja tiesios linijos, kurios želdynams suteikia tvarkos. Toks stilius labai populiarus ir jis atsikartoja net daržo zonoje, kai yra įrenginėjamos taisyklingų formų pakeltos lysvės.
Laisvų formų stilius:
Būdingai tai, kad nėra griežtų linijų, vien tik lengvos ir laisvos formos. Toks stilius labai pamėgtas tų, kurie savo kieme mėgsta sodinti daugiamečius augalus ir iš jų formuoti „Olandišką bangą“.
3. Vietos Parinkimas Augalams
Jei sklypas tarp miškų, tai pagalvokite ir apie tai, kad iš visų pusių gali kristi šešėlis. Dalinis šešėlis, kaip ir šviesa, yra būtini augalams, bet šiuo atveju saulės šviesa yra sukoncentruota tik į sklypo vidurį. Pasirinkite augalus ten, kur daugiau saulės ir šilumos. Augalai gali būti integruoti ir jūsų poilsio zoną, nes kam nepatiktų greitai nusiskinti šviežią derlių arba pasislėpti nuo kaitrios saulės.
4. Dirvožemio Gerinimas
Šalia miškų žemė būna prastesnė, nes iš jos daug maisto medžiagų pasisavina ten augantys dideli medžiai. Jei pas jus sklype vyrauja alksniai, asiūkliai, viksvinės žolės, tai tokį dirvožemį reikės pagerinti. Tokiu atveju reikės iškasti didesnes duobes ir jas papildyti derlingu dirvožemio mišiniu, kuriame jauni augalai galės įsitvirtinti.
5. Apsauga Nuo Žvėrių
Pagalvokite apie tvoras, kurios apjuostų jūsų sklypą. Jei vis dėl to jų nenorite, tai galite auginti gyvatvores. Pabodo tujų gyvatvorės? Tai rinkitės koloninius augalus arba medlievas, kurias formuojant špaleriais arba „U“ forma gausime ne tik dekoratyvų vaizdą, bet mėgausimės ir derliumi.
6. Vėjų Barjerų Planavimas
Lietuvoje dažniausiai vyrauja šiaurės vakarų arba vakariniai vėjai, kurie gali pridaryti nemažai žalos jūsų augalams. Geriau daryti vėjo barjerus iš augalų, kai jie susodinami šachmatiškai. Išorinėje sklypo pusėje parinkite žemesnius ir šalčiams atsparesnius krūmus (medlievas, šaltalankius), o už jų galite sodinti ir didesnius medžius.
7. Laistymo Sistemos Įrengimas
Laistymo sistema, ne tik aprūpins vandeniu jūsų augalus, bet ir sutaupys jūsų laiko. Turint sklypą laukuose tai padaryti būtina, nes čia saulės poveikis yra stipresnis, ypač jei ilgą laiką nėra kritulių.
Permakultūros medžių apsaugos nuo vėjo priemonės – viskas, ką reikia žinoti!
Augalų Pasirinkimas
Prie gyvenamųjų namų esančio sklypo apželdinimas susideda iš natūralios gamtos ir dirbtinių želdynų derinio. Gyvatvorės sudaromos iš gudobelią, geltonąją akaciją, raugerškią, eglią, alyvą, jazminą, meškyčią, erškėtrožių, laukinią obelą ir kriaušių bei kitą tankiai suželiančią medžią ir krūmą. Gyvatvores sodinti geriau iš vienos rūšies augalų.
Tam kuo puikiausiai tiks stefenandros, šaltalankiai, lanksvos, veigelės, raugerškiai, kalniniai serbentai, miškinė kriaušė, miškinė obelis, taip pat viksvos, vaistutis, katžolė, notros, šluotiniai raipstai, kraujažolės, čiobreliai, pakalnutės, astilbės, melsvės, paparčiai, gudobelės, paprastasis lazdynas, europinis kukmedis, kadagiai, kalninė pušis. Jei žemė sausesnė, tinka įvairių rūšių šilokai.
Kokią veją rinktis?
Jei svajojate apie žaliuojantį šlaitą, turite žinoti, kad statesniems nei 30 laipsnių šlaitams klojami tinklai ir netgi sodinama ruloninė veja, mat kitu atveju kyla sėklų išsiplovimo ir netolygaus sudygimo rizika, kai tuščiose vietose suželia piktžolės. O pernelyg ant stataus šlaito vejos įrenginėti nepatariama, nes bus sudėtinga pjauti. Tokiais atvejais verčiau pagalvokite apie žydinčią veją, kurią bus galima nušienauti.
Itin tinkamos vejinės žolės šlaitų apželdinimui: raudonieji šakniastiebiniai eraičinai, daugiametės svidrės, bušo svidrės, nendriniai eraičinai, pievinės miglės, aviniai eraičinai. Daugiamečių varpinių žolių didžiausia šaknų sistemos dalis paprastai susidaro 10-15 cm dirvos sluoksnyje.
Sodinimas Šlaituose
Jei jūsų šlaitas statesnis nei 30 laipsnių, tai jį reikėtų terasuoti. Terasos padės sustabdyti dirvožemio eroziją, geriau įšildys dirvos paviršių, o jums bus lengviau ir paprasčiau sodinti ir prižiūrėti augalus. Viršutinėje terasoje, kurioje tenka daugiausiai šviesos, rekomenduojama sodinti vaiskrūmius, nes jie nėra aukšti ir nekris šešėlis žemiau augantiems augalams.
Augalų pasirinkimui įtakos turės ir tai, kokioje pusėje yra šlaitas:
- Pietinis šlaitas: Gauna daugiausiai saulės, tad čia drąsiai galima sodinti beveik visus augalus.
- Šiaurinis šlaitas: Gauna nedaug šviesos, tad jo viršuje bandoma auginti tokius jautrius augalus, kaip šilauoges.
- Rytinis šlaitas: Augalai nebus nudeginti kaitrios vasaros saulės, o ir šviesos užteks tiek dekoratyviniams, tiek valgomiems augalams auginti.
- Vakarinis šlaitas: Auginkite mažiau jautrius augalus, kurie pripratę prie Lietuvos klimato (obelys, kriaušės, slyvos).
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Žemiau pateikiami dažniausiai užduodami klausimai apie sodo sklypo apsodinimą:
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Kokiu atstumu nuo sklypo ribos galima sodinti medžius? | Atstumas priklauso nuo medžio rūšies ir aukščio. Reikia atsižvelgti į vietinius reglamentus. |
| Kokio aukščio gyvatvorę galima auginti? | Aukštis priklauso nuo vietinių reglamentų ir kaimynų sutikimo. |
| Kaip išnaikinti piktžoles vejoje? | Galima naudoti herbicidus arba ravėti rankomis. |
| Kada geriausia sėti veją? | Geriausias laikas - pavasaris arba ruduo. |
| Kaip sutvirtinti šlaitą? | Šlaitą galima sutvirtinti terasomis, akmenimis arba specialiais tinklais. |