Šildymo sprendimų pasaulyje inovacijos ir efektyvūs sprendimai geidžiami kaip niekada anksčiau. Vis dažniau žmonės ir verslas renkasi alternatyvas tradiciniam dujiniam, malkiniam ar kitų tipų šildymui. Panagrinėkime, kokie šildymo sprendimai yra tinkamiausi gamybinėms patalpoms, atsižvelgiant į jų specifiką ir poreikius.
Infraraudonųjų spindulių šildytuvai langų gaminimo įmonėje
Žemės ūkio pastatų šildymo ypatumai
Žemės ūkio pastatai Statybos techniniame reglamente neišskiriami į atskirą pastatų rūšį, dažniausiai priskiriami prie pagalbinio ūkio paskirties pastatų, pramoninių ar kitos paskirties pastatų. Esmė ta, kad žemės ūkio pastatų yra labai daug ir įvairių, juose reikalingas mikroklimatas irgi labai įvairus. Be to, šiuolaikiniuose ūkiuose naudojama daug universalių pastatų, tad atskirais laikotarpiais reikalinga temperatūra bei mikroklimatas irgi įvairūs - vienu metu reikia vienokių sąlygų, kitu - kitokių.
Iš esmės pagal paskirtį žemės ūkio pastatus galima suskirstyti į:
- Angarus ir sandėlius, kur laikomas derlius (grūdai, daržovės, vaisiai, pašarai) bei technika.
- Tvartus, kur laikomi gyvuliai.
- Šiltnamius, kur auginami augalai.
Šildymo poreikis visuose juose labai skiriasi, kai kuriuose jis nereikalingas, kai kur reikalingas tik trumpą laiką, kitur - ilgesnį. Todėl žemės ūkio paskirties pastatuose įrengti pastovų šildymą dažniausiai neapsimoka, racionaliausia naudoti kilnojamus patogius ir ekonomiškus šildytuvus. Tik tvartuose, vištidėse, dažniausiai atskirose jų patalpose, kur laikomi jautrūs ar tik gimę gyvūnai, įrengiamas stacionarus šildymas.

Šildytuvų tipai ir jų pritaikymas
Rinkoje esančių šildytuvų masę galima suskirstyti pagal mobilumą ir kuro rūšį. Jie gali būti stacionarūs ir kilnojami, o pagal energijos šaltinį - skysto kuro (dyzeliniai), dujiniai (dauguma naudoja propano butano mišinį (I3B/P), elektriniai (230 V, 400 V), infraraudonųjų spindulių šildytuvai ir naudojantys kietą kurą - malkas.
Mobilūs oro šildytuvai lengvai perkeliami iš vienos patalpos ar vietos į kitą. Stacionarūs yra nekilnojami ir prijungti prie energijos šaltinio.
Dar yra dvi grupės prietaisų daugiau susijusių su oro tiekimu ir drėgmės kiekio patalpose valdymu ("surinkimu"). Tai sausintuvai ir ventiliatoriai. Sausintuvai surenka drėgmę, o ventiliatoriai į patalpas tiekia orą (vėdina, vėsina, sausina).
Elektriniai šildytuvai
Dėl paprasto naudojimo ir universalumo bei energijos šaltinio prieinamumo pas mus populiariausi elektriniai šildytuvai. Jie mobilūs, saugūs ir patogūs trumpalaikiam pašildymui.
„Master" elektrinių šildytuvų yra gana daug - jų nerūdijančio plieno kaitinimo elementų galios diapazonas nuo 1 iki 40 kW, vieni jų sukuria silpnesnį, kiti stipresnį šilto oro srautą, termostato reguliavimas - iki +35 laipsnių C.
Prie elektrinių šildytuvų galima priskirti ir elektrinius infraraudonųjų spindulių šildytuvus. Jie patogesni tuo, jog nukreipti į tam tikrą vietą ar objektą šildo tik ją.
Vienintelis visų elektrinių šildytuvų trūkumas - elektros sąnaudos, todėl žemės ūkio pastatuose naudojami retai, nebent ne per didžiausiuose šiltnamiuose.
Mobilūs dyzeliniai šildytuvai
Žemės ūkio pastatuose ekonomiškesni mobilūs dyzeliniai šildytuvai.
Mobilūs skysto kuro šildytuvai skirstomi į tiesioginio šildymo - "be kamino" (be degimo produktų išvedimo į išorę, patalpas tokiu atveju būtina intensyviai vėdinti) ir netiesioginio šildymo - "su kaminu", kai degimo produktai (degimo dujos, dūmai) iš degimo kameros per kaminą išmetami į išorę.
Skysto kuro šildytuvai be dūmtakio - tai labai našūs prietaisai, reikalui esant užtikrinantys pastovų didelio šilto oro kiekio tiekimą. Tiesioginio šildymo šildytuvai maišo karštą orą su degimo dūmais. Todėl jie tinka iš dalies atvirose ar gerai vėdinamose patalpose - džiovyklose, sandėliuose, statybų aikštelėse.
Pavyzdžiui, „Master" B serijos tiesioginio šildymo šildytuvų galios diapazonas yra nuo 10 iki 111 kW, jie pučia galingą oro srautą, šildytuvą galima sujungti su patalpos termostatu, yra modelių turinčių integruotą termostatą. Visi jie turi nerūdijančio plieno degimo kamerą, yra saugūs naudoti.
Patalpoms, kuriose neįmanoma garantuoti itin gero vėdinimo, pritaikyti šildytuvai su su dūmų išvedimu, t.y. su dūmtakiu, dar vadinami netiesioginio šildymo šildytuvais. Juose šilumokaičio pagalba degimo dujos atskiriamos nuo karšto į patalpą leidžiamo oro. Degimo produktai - dūmai išleidžiami į išorę. Tai suteikia saugumo ir komforto jausmą.
Prietaisai gali būti naudojami su lanksčiomis žarnomis, kurių dėka šiltą orą patalpoje galima greitai ir lengvai paskirstyti. „Master" gaminamų šildytuvų su dūmtakiu serijoje yra nuo 20 iki 81 kW galios šildytuvų.
Dūmtraukio svarba
Kad į patalpą patektų tik švarus ir šiltas oras, dyzelinio kuro šildytuvui su dūmtakiu būtinas dūmtraukis. Jis turi būti ne žemesnis kaip 5 metrai. 3 metrai nuo šildytuvo dūmtakio galo dūmtraukis negali turėti lenkimo kampų. Idealus variantas - kai dūmtraukis nuo šildytuvo dūmtakio sumontuotas tiesiai aukštyn per stogą.
Antras svarbus momentas - patalpa turi būti vėdinama. Nebūtinai tiek intensyviai kaip naudojant šildytuvą be dūmtakio, tačiau turi būti užtikrintas nuolatinis deguonies papildymas patalpos ore. Šią funkciją atlieka oro pritekėjimo ir išmetimo angos patalpos sienoje. Angų skersmuo priklauso nuo naudojamo šildytuvo galios.
Lietuvos ūkininkai itin pamėgo mobilius dyzelinius oro šildytuvus su dūmtakiu. Kaip sako UAB „Mecro Technikonas" produkto specialistas Sergejus Kudriašovas, tokių žemės ūkio reikmėms nuperkama daugiausiai.
Šie šildytuvai pritaikomi ne tik žemės ūkio pastatuose, bet ir didelėms renginių patalpoms, palapinėms apšildyti. Yra įvairaus galingumo, ant lengvų guminių ratukų ir su papildomais diržais, todėl patogūs transportuoti, jungiamų su atskiromis kuro talpomis ir t.t.
Atskira „Master" gaminamų mobilių skysto kuro šildytuvų su dūmtakiais serija - Airbus. Šie prietaisai turi atskirą išorinį degiklį. Degimo metu išsiskyrusi šiluma per metalines degimo kameros sieneles perduodama į šilumokaitį turintį antrinį dūmų degimą. Karštas oras ir dūmai šalinami per atskirus išmetimo kanalus. Dūmai išmetami į dūmtakį tik tuomet, kai atvėsta. Tam vieni iš Airbus šildytuvų turi ašinį ventiliatorių. Ši technologija labai padidina šildytuvo galią, tai agregatas, sukuriantis galingą šilto oro srautą ir galintis apšildyti didžiules erdves - sporto sales, dengtus stadionus. Šių prietaisų galia yra nuo 75 iki 220 kW ir prie vieno prietaiso galima prijungti net iki 4-ių šilto oro padavimo žarnų ir jas nuvesti į skirtingas patalpas.
Mobiliems skysto kuro šildytuvams priskiriami ir infraraudonųjų spindulių skysto kuro šildytuvai. Esminis skirtumas nuo kitų šildytuvų tas, kad jie šildo ne visos patalpos erdvę, o konkrečią vietą patalpoje, į kurią nukreipiami. Pavyzdžiui, reikia atšildyti tik vieną sieną, tokiu atveju nebūtina laukti, kol atšils visa patalpa (tai trunka ilgai ir suanudojama daug kuro). Pagrindinis privalumas - juos galima nuodoti dirbant lauke, t.y. šiluma neišsisklaido ir galima šildyti konkrečią vietą, o ne visą aplinką. Jie itin tinka žemės ūkio technikos remonto dirbtuvėse, gyvulininkystės fermose. Naudoja dyzelinį kurą, nepučia tiesioginio oro srauto, šilumos šaltinis - infraraudonieji spinduliai.
„Master" skysto kuro infraraudonųjų spindulių šildytuvai veikia itin tyliai, juose yra galimybė prijungti patalpos termostatą, yra modelių su integruotu termostatu.
Dujiniai šildytuvai
Kita didelė ir populiari šildytuvų grupė - dujiniai šildytuvai. Jie ypatingai populiarūs šiltnamiams ir gyvulių bei paukščių fermų patalpoms šildyti. Jie taip pat gali būti mobilūs arba stacionarūs. Nešiojamieji dujiniai šildytuvai tinka gerai vėdinamose patalpose, pavyzdžiui, statybų aikštelėse, sandėliuose ar fabrikuose.
Master dujinių nešiojamų šildytuvų asortimento galios diapazonas - nuo 10 iki 103 kW. Visų Master dujinių šildytuvų komplekte yra jungties su dujų balionu ar įvadu žarna, dujų reguliatorius ir elektros srovės adapteris.
Dujinai šildytuvai pagal uždegimo būdą yra mechaniniai arba elektroniniai.
Labai svarbu, kad šildytuvai su ventiliatoriumi būtų išjungiami jungtuku, o ne ištraukinat kištuką iš elektros lizdo. Ventiliatorius veikia elektros pagalba ir, kol jis pučia sukauptą karštą orą, jam reikalinga elektros energija.

Stacionarūs šildytuvai
Stacionarūs Master šildytuvai gali būti pakabinami, pastatomi, jie gali turėti ir dujinį, ir skysto kuro degiklius, skysto kuro šildytuvuose gali būti integruota skysto kuro talpa, daugelis jų turi vėdinimo funkciją, kuri itin naudingą vasarą.
Stacionarūs šildytuvai nepakeičiami gamybinėse patalpose, ten, kur nėra šildymo sistemos ar nepakanka jos galios. Stacionarių šildytuvų kuras gali būti įprastas dyzelinas, taip pat juos galima kūrenti įvairiomis atliekomis - popieriaus, medienos ir panašiomis.
Stacionarūs šildytuvai gali būti vertikalūs ir horizontalūs, pastatomi ir pakabinami. Pūsdami šiltą orą, šildytuvai gali apšildyti gana dideles patalpas. Nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų, šiltas oras tiekiamas labai greitai ir dideliais kiekiais. Be to, dėl lengvai prieinamo tokių šildytuvų kuro galima sumažinti patalpų šildymo išlaidas, ypač, jei šildytuvas pritaikytas kūrenti gamybos atliekomis. Pasirenkant prietaiso modelį reikia atsižvelgti į patalpų dydį.
Norint sumontuoti stacionarų šildytuvą, reikalingas dūmtraukis, šildytuvas turi būti prie jo prijungtas, kad pasišalintų degimo metų išsiskiriantys dūmai. Jeigu reikia, kad patalpa būtų šildoma tolygiai, nuo šildytuvo išvedžiojami ortakiai, kuriais pučiamas šiltas oras. Oras, reikalingas degimui, paprastai imamas iš šildomos patalpos, žinoma, galima ir iš lauko.
Norint patalpoje palaikyti pastovią temperatūrą, prie stacionaraus šildytuvo gali būti montuojamas termostatas, tuomet temperatūra kontroliuojama automatiškai.
Nors atrodo, kad investuoti į stacionaraus šildytuvo papildomą įrangą nėra labai racionalu, tačiau bet kokie patobulinimai pritaikyti konkrečioms sąlygoms paprastai atsiperka per vieną šildymo sezoną. Apie reikalingą įrangą ir priedus jus išsamiai pakonsultuos „Master" šildytuvų specialistai, kuriuos rasite pas įmonės atstovus visoje Lietuvoje.
„Master" turi ir mediena kūrenamą orapūtę „Master CT 50". Tai prietaisas, sukurtas specialiai pigiam ūkinių pastatų šildymui, laikantis visų saugumo standartų. Tai pigiausią kurą naudojantis šildytuvas, turi rankinį uždegimą, ventiliatoriai gali būti abejose orapūtės pusėse.
Kaip apskaičiuoti reikalingą šildytuvo galią
Prieš renkantis šildytuvą reikia apsispręsti dėl kuro rūšies ir šildytuvo galios. Kuro rūšis dažniausiai būna aiški dėl ekonominių ir prieinamumo priežasčių, o šildytuvo galią reikia apskaičiuoti pagal patalpų tūrį. Pagrindinė formulė yra:
V x ΔT x K = kkcal/val.
- V - patalpų tūris (plotis x ilgis x aukštis) kub.m;
- ΔT - temperatūros padidėjimas patalpoje nuo esamos vidutinės iki pageidaujamos;
- K - pastato termoizoliacijos koeficientas, priklausantis nuo pastato konstrukcijos.
K reikšmės:
- K = 3-4 skaičiuojamas paprastam neizoliuotam mediniam ar gofruotojo metalo statiniui.
- K = 2-2,9 imamas paprastos konstrukcijos viengubo plytų mūro su paprastais langais bei stogu, prastai izoliuotam pastatui.
- K = 1-1,9 būna standartinės konstrukcijos, dvigubo plytų mūro su mažai langų, uždaru stogu, vidutiniškai izoliuotame pastate.
- K = 0,6-0,9 - gerai izoliuotame, t.y. patobulintos konstrukcijos dvigubo mūro suizoliacija, su mažai dvigubų langų, turinčiame storą grindų dangos pagrindą, gerai izoliuotą stogą pastate.
Pavyzdžiui:
- Patalpų tūris V yra 144 kub.m.
- K - 4.
- ΔT - 23 laipsniai C (imant esamą temperatūrą -5 laipsniai C, pageidaujamą viduje + 18 laipsnių C).
Tuomet 144 x 23 x 4 = 13 248 kkcal/val.
1 kWh = 860 kkcal/val.
Tad šioms patalpoms reikės apie 15 kW galios šildytuvo.
Pasaulyje pirmaujančios nešiojamos ir stacionarios šildymo įrangos gamintojos „Master Climate Solutions Group" lietuviškame interneto puslapyje www.masterheaters.lt yra automatinė šildytuvo galios skaičiuoklė. Įvedus duomenis, jūs gausite atsakymą, kokios galios šildytuvo jums reikia ir keletą rekomenduojamų šildytuvų variantų.
Alternatyvūs šildymo sprendimai
Vis dažniau žmonės ir verslas renkasi alternatyvas tradiciniam dujiniam, malkiniam ar kitų tipų šildymui. Viena iš tokių alternatyvų - IR arba infraraudonųjų spindulių šildytuvai.
Infraraudonųjų spindulių šildytuvai
Infraraudonųjų spindulių šildytuvai, šilumai generuoti, kaip ir išduoda pats jų pavadinimas, naudoja infraraudonųjų spindulių spinduliuotę. Daugumos šių šildytuvų viduje rasite kaitinimo elementą, dažnai gaminamą iš kvarco arba keramikos. Jis, įkaitintas, skleidžia infraraudonuosius spindulius. Skirtingai nuo tradicinių šildytuvų, kurie šildo aplinkinį orą, IR spinduliai tiesiogiai šildo jų kelyje esančius daiktus ir žmones. Dėl to, kai toks šildytuvas įjungtas, Jūs galite jausti kaitrą ant savo odos, tačiau oro temperatūra nė kiek nepasikeičia. Spinduliuotės kelyje esantys objektai ją sugeria ir paverčia spindulių energiją šiluma, todėl pakyla jų temperatūra. Šis procesas leidžia efektyviai ir tiesiogiai šildyti.
Efektyvumas didelis dėl to, kad nereikia šildyti oro (ką daro kiti šildytuvai). Dėl savo veikimo principo, kai teikia koncentruotą šilumą, jie idealiai tinka taškiniam šildymui sandėliuose, dirbtuvėse ir gamybinėse patalpose.
Vienas iš svarbiausių IR šildytuvų privalumų yra tas, kad jie labai efektyviai vartoja energiją. Skirtingai nuo tradicinių šildymo sistemų, kurios šildo orą, infraraudonųjų spindulių šildytuvai namams tiesiogiai šildo daiktus ir žmones, sumažindami šilumos nuostolius.
Skirtingai nei dujiniai, malkiniai ar net elektriniai šildytuvai, infraraudonųjų spindulių principu veikiančios sistemos akimirksniu suteikia šilumą, vos tik įrenginį įjungėte. Įprastiems sprendimams reikia laiko. Kol sistema šyla, ji tik vartoja energiją bei naudos duoda mažai, todėl, galima sakyti - švaistomi resursai. Ši savybė ypač naudinga tose patalpose, kuriose reikia šilumos pagal poreikį.
Infraraudonųjų spindulių šildytuvai leidžia sukurti šildymo zonas bei gerai jas atskirti. Taip nešvaistoma energija ten, kur Jūsų nėra. Kadangi nėra oro cirkuliacijos, kuri įprastai reikalinga šilumai paskirstyti, tuo pačiu metu šildantis necirkuliuoja ore esantys alergenai, dulkės, kiti nešvarumai.
Palyginti su tradiciniais šildytuvais, dėl to, kad neturi tiek daug sudėtingos elektronikos ar komponentų, infrared tipo šildytuvai yra ilgaamžiškesni ir reikalauja labai minimalios priežiūros. Šie šildytuvai veikia labai tyliai ir net įjungus beveik neskleidžia jokio triukšmo. Jiems taip pat nereikia deginti kuro, todėl nebelieka rizikos, susijusios su dujų nuotėkiu ar apsinuodijimu anglies monoksidu.
IR šildytuvai laikomi ekologišku šildymo sprendimu ne tik dėl gero energijos vartojimo efektyvumo, tačiau ir dėl to, kad jie nesukelia vietinės taršos.
Geoterminis šildymas ir grindinis šildymas
Projektuojant ir statant „August ir Ko“ pastatą, ypatingas dėmesys buvo skiriamas jo sandarumui ir energiniam naudingumui užtikrinti. Vykdant BREEAM reikalavimus, kruopščiai pasirinkti ir energijos šaltiniai, kurių dalis yra atsinaujinantys, pavyzdžiui, „August ir Ko“ gamykloje įdiegta geoterminė šildymo sistema. Tai užtikrins nepriklausomybę nuo šilumos tiekėjų ir padės gerokai sumažinti energijos išlaidas. Be to, apskaičiuota, kad, pasirinkus tokią šildymo sistemą, net 40 % sumažės anglies dvideginio (CO2) emisija.
Viena priežasčių, kodėl pastate suprojektuota geoterminė katilinė, yra didelis atstumas iki artimiausio dujotiekio, kurį tiesti būtų ekonomiškai neefektyvu. Atlikus ekonominius skaičiavimus nuspręsta, kad kur kas geriau bus įrengti geoterminę katilinę. Geoterminis šildymas pasirinktas ir todėl, kad jis yra pigus, ekologiškas bei patogus. Pigu, nes pagaminti šilumai sunaudojama mažai elektros energijos. Ekologiška, nes naudojama žemėje sukaupta saulės energija, todėl nedaromas neigiamas poveikis aplinkai.
Įdomu tai, kad visame pastate, net ir gamybinėse patalpose, įrengtos šildomosios grindys. Pasak P. Dedelės, užsakovo pageidavimas įrengti šildomąsias grindis net ir gamybinėje patalpoje buvo netradicinis. „Šildomosios grindys pasirinktos dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, pastate buvo įrengtas geoterminis šildymas, kuriam labiausiai tinka būtent toks sprendimas. Antra, šildant grindis šiluma pasiskirsto tolygiau - ji kyla iš apačios į viršų, todėl nereikia papildomai maišyti oro aukštų patalpų palubėje, kad darbo zona, esanti maždaug 1,2 m aukštyje, būtų šilta“, - sako architektas.
„August ir Ko“ gamykloje sumontuota apie 4 600 m2 grindinio šildymo, 110 kW kaskadinė „Stiebel Eltron WPF 52“ šilumos siurblių katilinė, išgręžta 12 geoterminių zondų (140 m gylio). Geoterminė katilinė šildys bei vėsins patalpas, pašildys karštą vandenį, žiemą tieks reikiamą šilumą rekuperacinės vėdinimo sistemos įrenginiams.
„Šiuolaikinis gamybinis pastatas yra didelė funkcionuojanti technologinė mašina su savo šildymo, vėdinimo, vėsinimo, apšvietimo ir kitomis komfortišką darbinę aplinką kuriančiomis sistemomis. Aukštų gamybinių ir sandėliavimo patalpų šildymas grindų plokštuma yra geriausiai suderinamas su energinio naudingumo tendencijomis ir atsinaujinančia geotermine energija. Šildymas grindimis yra ne tik malonus, sveikas, tylus dirbančiam žmogui, bet ir energijos sąnaudas taupantis sprendimas - tai svarbu sėkmingam verslui.
Grindinio vėsinimo sistema labai patraukli investicijų ir eksploatavimo aspektais. Ši pasyviojo vėsinimo galimybė beveik nieko papildomai nekainuoja - vėsa iš žemės yra nemokama gamtos dovana“, - teigia D. Gervylius ir priduria, kad, stebėdami eksploatavimo išlaidų rezultatus kituose panašiuose objektuose, kuriuose teko dirbti, jie įsitikino, kad geotermijos kartu su grindiniu šildymu ir (ar) vėsinimu sprendimas yra neabejotinai geriausias pasirinkimas ne tik aukštų patalpų, bet ir kitiems verslo pastatams.
Visos gamykloje įrengtos inžinerinės sistemos bus visiškai automatizuotos. Atlikus pirminius parametrų nustatymus, vėliau gali tekti pakoreguoti pagal užsakovo turimus šilumos ar šalčio poreikius.
Sausintuvai ir ventiliatoriai
Sausintuvai ir ventiliatoriai yra skirti patalpų drėgmei mažinti. Jie pritaikyti darbui įvairiose sąlygose. Naudojami tiek drėgmės lygiui sumažinti, tiek apsaugai nuo vandens garų kondensavimosi, taip pat turint tikslą pristabdyti metalų koroziją.
Sausintuvai skirstomi į didelės galios profesionalius, pusiau profesionalius, buitinius ir absorbcinius. Pirmieji trys tipai turi kompresorių, o absorbciniai veikia be kompresoriaus ir aušinimo proceso, pasižymi beveik pastoviu vandens šalinimu, nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros.
Sausintuvų panaudojimo galimybės yra labai plačios, tačiau tam, kad šis prietaisas gerai atliktų savo uždavinį, turi būti tinkamai parinktas jo našumas.
Sausintuvo galios apskaičiavimo formulė:
V x 3 = [kub.m/h], kur V yra patalpos tūris (ilgis x plotis x aukštis).
Pavyzdžiui:
- Patalpos plotis 4 m, aukštis - 4 m, ilgis - 5 m.
- Rekomenduojamas sausintuvo oro srautas = 80 x 3 = 240 kub.m/h.
Mažiausias sausintuvas, kurį galima panaudoti tokiai patalpai sausinti, yra Master DH 721 sausintuvas, turintis 240 kub.m/h oro srautą.
Saugumas ir priežiūra
„Master" šildytuvų pranašumas - elektroninė liepsnos kontrolė. Tai reiškia, kad užgesus liepsnai šildytuvas išsijungia. Kai temperatūra didesnė nei nustatyta norma, degimas išjungiamas. Kad šildytuvas vėl veiktų, jį būtina įjungti iš naujo, tačiau prieš tai būtina išsiaiškinti atsijungimo priežastį.
Be to, šildytuvuose yra apsauga nuo perkaitimo. Šildytuvo konstrukcijai pasiekus kritinę temperatūrą, automatiškai užsidaro kuro padavimo vožtuvas. Ataušęs šildytuvas automatiškai įsijungia.
Klientų atsiliepimai
- Dėkojame „UAB Rubisolis“ specialistams už profesionalią pagalbą sprendžiant gamybinių patalpų šildymo klausimą. Projektų vadovas E. Marašinskas parinko optimaliausią patalpų šildymo variantą ir netgi pranoko turėtus lūkesčius, o profesionali montuotojų komanda projektą įgyvendino greitai ir atsakingai. Dėkojame „UAB Rubisolis“ už konstruktyvų bendradarbiavimą. A. Tech. V.
- Esame dėkingi „UAB Rubisolis“ už racionalų sprendimą mūsų gamybinio cecho šildymui. Spinduliniai šildytuvai efektyviai išsprendė įsisenėjusią problemą.
- Dėkojame jūsų įmonei už tinkamo sprendimo parinkimą ir šildymo sistemos įdiegimą mūsų gamybos ceche.

tags: #sildymas #gamybinese #patalpose