Širvintų rajone minimi keturi dvarai, turintys tą patį pavadinimą - Paširvinčio. Šiame straipsnyje panagrinėsime Paširvinčio I dvaro istoriją, jo savininkus ir likimą.
Širvintų rajono žemėlapis, kuriame buvo Paširvinčio dvaras
Dvaro įkūrimas ir pirmieji savininkai
Paširvinčio I dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas apie XVIII amžiaus vidurį. 1806 metais Paširvinčio ir Kazliškių palivarkai, bei nedidelis Šalkovščiznos dvaras priklausė Adomui Gorskiui. Adomas Gorskis kilo iš kunigaikščių Gorskių giminės, kuri LDK žinoma nuo XV amžiaus.
Pagal tėvo testamentą A.Gorskis paveldėjo Viekšnių seniūno pareigas ir dvarą. Jo tėvas Michailas valdė Kėdainių grafystę ir buvo Viekšnių seniūnu, o 1776 metais, metus prieš mirtį, buvo paskirtas Žemaitijos kaštelionu.
Leduchovskių valdymas
1821 metais Adomas Gorskis ištekino dukrą Liudviką už grafo Ignacijaus Leduchovskio ir kaip kraitį jiems atidavė Paširvinčio I dvarą. Grafų Leduchovskių valdomas dvaras buvo gerai tvarkomas ir prižiūrimas. Leduchovskiai susilaukė vieno sūnaus Jozefo, perėmusio dvarą iš savo tėvo. Kuriais metais tai įvyko - neaišku.
1872 metais matininkas Silvestras Noreika išmatavo Paširvinčio dvarui priklausias žemes: Žindulių, Daciūnų, Kantrimiškio. Kielių, Gojaus, Motiejūnų, Kabaldos, Avižonių, Pokiškių, Nečionių ir nubraižė jų žemėlapius. Pagal 1875 metų dvaro įkainavimo aprašą, jo valdose su vandenimis ir miškais buvo 3 985 dešimtinės (dešimtinė - 1.0925 ha).
Dvarui priklausė vandens malūnas Nečionyse, kalvė ir karčiama Kabaldos kaime, taip pat karčemos Krašėnoje ir Roskošnėje. Žuvys buvo gaudomos Blindžių ir Puorių ežeruose. Minimas ir vaismedžių sodas, bet kiek ir kokių medžių ten būta - neaišku. Savininkas iš dvaro valdų kasmet gaudavo šešis tūkstančius rublių gryno pelno (atskaičius mokesčius).
Iš 18 dvarui priklausančių pastatų tik 5 būklė buvo vidutinė, likusių - gera. Dvaras turėjo oranžeriją (dėmesio vertas, nedažnas atvejis) ir arklides. Kad arklidėse buvo laikomi ne darbiniai arkliai, galima spręsti iš vėlesnių šaltinių, mininčių, kad grafas Jozefas Leduchovskis buvo Vilniaus jojikų draugijos viceprezidentas.
Draugijos organizuojamose varžybose 1889 metais dalyvavo penki žirgai, išauginti jo paties žirgyne. Draugija organizuodavo ir įvairias parodas, bei konkursus, grafas buvo ne tik jų organizatorius, bet ir dalyvis. Žinoma, kad šunų parodoje jo išaugintas anglų skalikų veislės šuo buvo apdovanotas.
Iš Paširvinčio dvaro pastatų būklės (iš 18 pastatų tik 5 vidutinės, kiti - geros būklės) galima spręsti, kad dvaro ūkiniai reikalai buvo gana gerai tvarkomi. Leduchovskiai aktyviai dalyvavo ir visuomeniniame bei kultūriniame gyvenime. Dvare buvo oranžerija, arklidės, kuriose buvo laikomi ir veisliniai žirgai. Tačiau kur stovėjo šie pastatai - duomenų nėra.
1875 m. "Įkainavimo apraše" aprašomam Paširvinčio dvarui priklausė 3985, 64 dešimtinės žemės su vandenimis ir miškais. Buvo sėjami rugiai, kviečiai, miežiai, avižos, žirniai, sodinamos bulvės.
Dvaro valdos XIX-XX amžių sandūroje
XIX-XX amžių sandūroje dvaro valdos labai sumažėjo. 1905 metais jas sudarė tik 666 dešimtinės. Ar tai lėmė to meto žemės reformos, ar šeimyninės priežastys, nežinoma. Neaišku ir iki kokių metų dvarą valdė Leduchovskiai.
XIX-XX a. sandūroje Paširvinčio dvaro valdos sumažėjo net penkiais šeštadaliais. Ar tai lėmė žemės reforma, ūkio suirutė ar šeimyninės priežastys sunku pasakyti.
Konradų-Kosskų ir Salmonavičiūtės-Parčiauskienės valdymas
Pagal turimus dokumentus, 1912 metais Jonas Konradas-Kosska Paširvinčio dvarą pirko iš Antano Komaro. Pirmojo pasaulinio karo metu nukentėjo ne tik Širvintų miestelis, bet ir Paširvinčio dvaras. 1917 metais jį užėmė vokiečiai ir traukdamiesi sudegino. Tai žinoma iš žmonių pasakojimų, dokumentais patvirtintų faktų nėra.
1912-12-12 iš tuomečio dvaro savininko Antano Komaro, Mykolo sūnaus dvarą nupirko Jonas Konradas Kosska, Justino sūnus, 1918 m. dvarą paveldėjo jo sūnus Jonas Konradas Kosska. Paširvinčio dvaras smarkiai nukentėjo pirmojo pasaulinio karo metu. 1917 m. vokiečiai užėmė dvarą ir keletą mėnesių jame šeimininkavo, traukdamiesi dvarą padegė ir net neleido gaisro gesinti. Gaisro metu sudegė rūmai su didele biblioteka bei medinė svirno dalis.
Vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, 1924 metais dvaras turėjo būti išparceliuotas. Pasak Žemės reformos komisijos, dvaras tuo metu buvo apleistas. Nenorėdamas žemių prarasti, Jonas Konradas-Kosska jas pardavinėjo bei dalino giminėms ir pažįstamiems. Matininko Kl. Onaičio atliktais paskaičiavimais, 1929 metais Paširvinčio I dvare buvo 484 ha žemės. Norą gauti žemės pareiškė 50 bežemių ir mažažemių.
Tarpukariu vykdant žemės reformą, dvaro žemės turėjo būti išparceliuotos, nes dvaras buvo gana apleistas. Jo šeimininkas Jonas Kosska, nenorėdamas prarasti turto, žemes pardavinėjo ir dalino savo giminaičiams. Paširvinčio dvarui buvo palikta tik 80 ha žemės, kita dalis - apie 400 ha buvo išdalinta.
1932 metais, baigus parceliaciją, dvarui liko 155 ha žemės ir 17 ha miško. Savininke buvo patvirtinta Marija Salmonavičiūtė-Parčiauskienė. Pagal gyventojų pasakojimus, J. Pagal gyventojų pasakojimus pagrindinis, reprezentacinis dvaro pastatas buvo medinis, dviejų aukštų, su veranda ir balkonu.
Dvaro savininke 1932 m. buvo pripažinta Marija Salmonavičiūtė-Parčiauskienė, jai priskiriant po parceliacijos dar likusius 75 ha. Iš viso dvaro valdos tapo 155 ha žemės ir 17 ha miško. Subankrutavęs Jonas Kosska 1936 m. išvyko į Lenkiją.
Po 1917 metų gaisro jo nebeatstatė. Dvarininkas su šeima apsigyveno vieno aukšto mūriniame name, kuriame anksčiau gyvendavo dvaro prievaizdas ir tarnai. 1925 metų pastatų sąraše jis vadinamas gyvenamuoju namu. Tų pačių metų duomenimis dviejų ha ploto sode augo 80 obelų ir 10 kriaušių, taip pat 55 vienetai nevaisinių medžių. Galima daryti prielaidą, kad sodui buvo priskirtas ir dvaro parkas.
1925 m. dvare dar buvo apie 6 pastatus.Kraštotyrininko A. Balsevičiaus duomenimis, dvaro rūmai buvę mediniai, dviejų aukštų, su veranda į pietų pusę ir balkonu į šiaurę. Šiuo metu išlikę apie 15-18 kv. m. mūrinis rūsys, galimas daiktas, jog anksčiau rūsys buvo po visais rūmais.
Iš senųjų pastatų iki mūsų dienų išliko rūsys ir sudegusio pastato pamatų kontūrai, taip pat du fligeliai. Viename jų po gaisro įsikūrė prievaizdas ir tarnai, ponams užėmus jų pastatą. Tame fligelyje sovietiniais laikais įsikūrė Širvintų ligoninė. Kitas buvo atiduotas siuvimo fabrikui „Lelija“.
Kiti du išlikę dvaro pastatai 1875 m. aprašyme minimi kaip flygelis Nr. 1 ir flygelis Nr. 2. Flygelyje Nr. 1 gyveno dvaro tarnai ir prievaizdas, sudegus rūmams, jame gyveno ir ponai. Flygelis Nr. 2 vienur vadinamas svirnu, vėliau - sandėliu. Po Antrojo pasaulinio karo dar buvo likęs jo apatinis aukštas - pusrūsis. 1960 m. pastatas buvo "suremontuotas, pastatytas priestatas" ir atiteko "Lelijos" siuvimo susivienijimo Širvintų cechui. Flygelis Nr. 1 apie 1958 m. buvo rekonstruotas, jame įsikūrė ligoninė, įrengtas šildymas, nugriauti kaminai, pakeista stogo danga, dar kartą rekonstruotas apie 1980 m.
Tuoj po Antrojo pasaulinio karo, kuriantis kolūkiams, dvaro žemė kartu su parku atiteko Puškino vardo kolūkiui. Be priežiūros palikti pastatai buvo niokojami, statyboms imta kas tik tinkama.
Paširvinčio I dvaro sodyba įsikūrusi kairiajame Širvintos upės krante apie 3 km į pietryčius nuo Širvintų. Dvarvietės istorijos pradžia sąlyginai laikoma XVIII a. vid. ar 2 pusė. 1806 m. Paširvinčio palivarkas priklausė Adomui Gorskiui. Apie 1821-1822 m. Paširvinčio žemės kaip vestuvinis kraitis atiteko Liudvikai Gorskaitei, kuri ištekėjo už Ignacijaus Leduchovskio.
Šeimininkas grafas Juzefas Leduchovskis gryno pelno iš Paširvinčio I dvaro valdų gaudavo 6006,73 rublius.
Paširvinčio dvaras smarkiai nukentėjo pirmojo pasaulinio karo metu.Tarpukariu vykdant žemės reformą, dvaro žemės turėjo būti išparceliuotos, nes dvaras buvo gana apleistas.
Paširvinčio dvaras smarkiai nukentėjo pirmojo pasaulinio karo metu.
Šiuo metu išlikę apie 15-18 kv. m. mūrinis rūsys, galimas daiktas, jog anksčiau rūsys buvo po visais rūmais.
Taigi, Paširvinčio dvaro istorija - tai pasakojimas apie nuosavybės kaitą, klestėjimą ir nuosmukį, atspindintis Lietuvos istorijos vingius.
Burbiškio dvaras Camino Lituano kelyje. Istorija ir dabartis.
tags: #pasirvincio #i #dvaras #sodyba