Jei savininkas ketina sklypą parduoti, išnuomoti ar planuoja, ką sklype augins, numato augalų išdėstymo nuotolį nuo kaimyno sklypo, būtinos tvarkingai pažymėtos ribos.
Labai dažnai į visuomenines organizacijas kreipiasi nedidelių sklypų savininkai, gaunantys vidutines ar mažesnes negu vidutines pajamas dėl sklypų žymėjimo riboženkliais problemų.
Kai pirkėjas ar savininkas nori įsitikinti, kad žemės ribos pažymėtos tvarkingai, gali užsisakyti patikros, o jei reikia, ir riboženklių atstatymo paslaugas.
Žemės sklypo riboženklis.
Riboženklių Atstatymo Kaina
Sklypo geodeziniai kadastriniai matavimai, sunaikinto riboženklio atstatymas nemažai kainuoja.
Įmonių skelbimuose internete nurodomos įvairios kainos, vidutiniškai už vieno sklypo atnaujintus kadastrinius matavimus reikia mokėti nuo 100 iki 200 eurų.
Iki 5 riboženklių atkūrimą - 50 eurų; jei atkurti reikia daugiau - kaina sutartinė.
Riboženkliai yra masinės gamybos. Ant jų dangtelio yra užrašas - „Riboženklis”. Taigi nei savininko pavardės ar identifikavimo ženklo nėra.
Atsakomybė už Riboženklių Sunaikinimą
Pirmiausia, žmonės nori sužinoti, ar sklypo šeimininkas ir pagal naująsias taisykles yra atsakingas už riboženklių sunaikinimą ar neteisėtą perkėlimą, jei akivaizdu, kad tokie veiksmai jam nenaudingi, žalingi, atneša piniginius nuostolius, atkuriant tvarką?
Į šiuos klausimus atsako Žemės ūkio ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro geodezijos ir kartografijos skyriaus vyr. specialistas.
„Vadovaujantis Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu „Dėl žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standarto patvirtinimo“ (2013 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-424 redakcija), 8 punkto nuostatomis už riboženklių apsaugą, priežiūrą yra atsakingas žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis arba kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas.
Taisyklių 9 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis arba kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas, nustatęs žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių sunaikinimo ar sugadinimo faktą, privalo nedelsdamas imtis priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, ir Taisyklių nustatyta tvarka.
Asmuo turėdamas informacijos apie žemės sklypo riboženklių sunaikinimą arba sugadinimą, turėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (toliau -NŽT) , kuri siekdama įvertinti galimą riboženklių sunaikinimą ar sugadinimą atliktų šių aplinkybių patikrinimą vietoje.
Patikrinimo metu pasitvirtinus aplinkybėms, susijusiomis su galimu žemės sklypo riboženklių sunaikinimu ar sugadinimu NŽT teritoriniame skyriuje būtų pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas.
Tačiau tuo atveju, kai pažeidėjas nesutinka su pažeidimu jam surašomas protokolas ir administracinio nusižengimo byla perduodama nagrinėti NŽT teritorinio skyriaus vedėjui, kuris išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą priima vieną iš Administracinių nusižengimų kodekso 619 straipsnyje nurodytų nutarimų (skirti administracinę nuobaudą; nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui).
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės sklypo riboženklių sunaikinimas, kai asmuo įgyvendina savo tariamą teisę (manydamas, kad gretimo žemės sklypo ribos posūkio taškas yra įtvirtintas jo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype) atitinka ir Administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje nurodytus savavaldžiavimo požymius, t . y.
Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 81 dalimi administracinius nusižengimus už savavaldžiavimą tiria ir protokolus surašo policija.
Savavaldžiavimas užtraukia baudą asmenims nuo 16 iki 60 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.
Ką Daryti Kilus Ginčams Su Kaimynais?
Lietuvoje dažna situacija, kad kaimynas neteisėtai naudoja daugiau žemės, nei jam priklauso - t.y. “atima” ar kitaip savo tikslais išnaudoja ir dalį kaimyninių sklypų žemės.
Pirmiausia, su kaimynu verta pamėginti susitarti geruoju. Jei pavyks būtina pasirašyti sutartį (kitaip kaimynas galės sakyti, kad nieko nesitarė).
- Kad kaimynas jums mokėtų periodiškai (pvz. nuomą) už naudojimąsi jūsų žeme.
- Nustatyti tikslią ribą tarp sklypų (kai ji neaiški / ginčijama).
- Kompensuoti už svetimo sklypo naudojimą (pvz. atlyginti už pasėlių sunaikinimą).
- Leisti tam tikru būdu naudotis svetimu sklypu ar jo dalimi (t.y. nustatyti servitutą).
Nepavykus susitarti, galite kaimyną skųsti.
Taip pat įmanoma mėginti situaciją spręsti pačiam - pavyzdžiui, perkelti tvorą, jei kaimynas ją pastatė ne vietoje.
Tačiau čia yra pavojus, kad jums pačiam skirs baudą už savavaldžiavimą (ypač jei kaimynas žemę užėmęs jau seniai ir jūs ilgai nieko nedarėte).
Prieš skundžiantis institucijoms būtina pasiruošti - surinkti informacijos apie savo ir kaimyno sklypus, kaimyno daromus pažeidimus, nepavykusius mėginimus su juo tartis.
Reikės planų, nuotraukų, kitų dokumentų.
Atkreiptinas dėmesį, kad, pavyzdžiui, jums pareiškus reikalavimą uždrausti neteisėtai naudotis jūsų sklypu, kaimynas gali reikšti reikalavimą (priešieškinį) leisti jam tam tikru būdu naudotis jūsų sklypu (t.y. nustatyti servitutą).
Viena dažniau pasitaikančių išimčių: atvejai, kai į kaimyno sklypą negalima patekti kitaip, kaip tik per aplinkinius sklypus (t.y. kaimyno sklypas iš visų pusių apsuptas sklypų ar vandens telkinių ir nėra šalia kelio).
Tokiu atveju teismas ir turėtų nustatyti servitutą, leidžiantį kaimynui į savo sklypą važiuoti per svetimą (pvz. jūsų) žemę.
Tačiau jeigu kaimynas pats padarė, kad negalėtų patekti į savo sklypą (pvz. atidalijo sklypą taip, kad prie jo neprivažiuotų), servitutas neturėtų būti nustatomas.
Kiek kainuoja unikalumas?
Konfliktinės Situacijos Pavyzdys
Pakalbėję su jos jaunesne kaimyne Sandra (vardas pakeistas) išgirdome, kad būtent Ona bando atimti jos žemę, pasistačiusi joje savo tvorą.
Tiek viena, tiek kita moteris kvietė policiją. Abi jos gali valandų valandomis pasakoti, kaip jai kenkia kaimynė.
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo pavaduotoja Diana Pačkauskienė sakė, kad panašių situacijų, o ypač soduose, ir visuose, ne tik Dituvos, yra labai daug.
"Visose sodų bendrijose tas pats. Visiems viskas yra gerai, kol nedaromi kadastriniai matavimai.
Jeigu kaimynas užsako tokius matavimus ir jam trūksta kelių kvadratinių metrų, palyginti su tuo, kokį sklypą privatizavo, jis tuojau žvalgosi į kaimynus ir vienoje, ir kitoje pusėje - ar nebus kuris paėmęs jo žemės.
Tada kyla konfliktas - ir kiti kaimynai darosi kadastrnius matavimus, ir t. t.
Žinote, man Vaiteliuose pradingo visas sklypas. Taip buvo subraižyti sklypai pagal schemas. Jų turėjo būti 20, o pamatavus išėjo tik 19 sklypų", - pasakojo D. Pačkauskienė.
NŽT skyriaus vedėjo pavaduotojos D. Pačkauskienės teigimu, sklypai matuojami pagal generalinius planus. Jais vadovaudamiesi sodų pirmininkai sudarė schemas, pagal kurias sodai buvo privatizuoti.
Riboženklį, vadinamąjį kuoliuką, įkala matininkas. Pasak D. Pačkauskienės, matininkai turi laikytis minėtų linijų ilgio.
Tačiau kai kurie jų žiūri, kaip sklypas naudojamas, t. y. matuoja nuo tvoros iki tvoros. Atlikęs matavimus geodezininkas teikia juos vertinti NŽT.
Paklausta, ar matininkas gali pamatuoti taip, kaip žmogus nori, D. Pačkauskienė atsakė, kad gali, kad ir matininkų būna visokių. "Manau, matininkas turi būti sąmoningas, nes gali netekti licencijos.
"Man kaimynė pasakė, kad pamatavo mano sodą ir liepė pasirašyti popierius. Kokią teisę ji turi matuoti mano sklypą be mano žios?
Ji irgi išsikvietė matininką. Jis dirbęs dvi dienas. 200 eurų moteris jam sumokėjo ne į rankas, o kasoje.
Ona pasakojo, esą Sandra važinėjanti į Gargždus ir visaip skundžianti Oną valdžios institucijoms, nes norinti iš jos atimti pusės metro žemės ruožą.
Sandra išsikvietė matininkus, jų matavimas tiko, nes esą Gargžduose kontoroje kaimynė turi draugę.
"Taip išeina, kad aš jų žemę užėmiau. Jie turi 6,08 aro, 8 centimetrais daugiau. Ar teisinga, kad aš turiu atkelti savo tvorą, kad kaimynai galėtų įsprausti savo gyvatvorę?
Tai mano privatizuotas sodas, mano nuosavybė. Ponia Ona paprašė NŽT Klaipėdos rajono skyriaus skirti nepriklausomą žemės matavimo komisiją.
"Žemėtvarka reikalauja sumokėti 150 eurų baudą.
"Mes negalime nugriauti kaimynės mūsų žemėje pasistatytos tvoros, todėl rašėme laiškus žemėtvarkai,- aiškino Sandra.
- Kai atvažiavo pirmoji geodezininkė, pareiškė, kad ji mūsų pažįstama, kad papirkome.
Bet paskui buvo dar trys geodezininkai atvažiavę ir visi patvirtino, kad įstatymų atžvilgiu mūsų viskas yra padaryta teisingai.
Mūsų sklypas turi būti didesnis už jų, o iš tikrųjų jų didesnis. Mūsų šeima tik nori, kad jie nusiimtų savo tvorą iš mūsų žemės.
Pasak jaunesniosios kaimynės Sandros pirmas iš kairės ir mažesnis riboženklis yra jų ir žymi tikrąją ribą. Ponią Oną erzina kaimynų tujų tvora.
Negana to, ant jų dar vyniojasi apyniai, lipantys ir ant Onos tvoros. Vasarą tos tujos daugiau kaip metrą įlenda į jos sodą.
"Pagal įstatymą tvora turi būti per 1,2 metro nuo ribos. O jie ją padarė prie pat mano tvoros. Kai kaimynai seną tvorą nuplėšė, Ona du mėnesius laukė manydama, kad jie pastatys naują, bet, pasirodo, jiems apskritai tvoros nereikia.
Ona klaususi Priekulės seniūnės, ką jai daryti. Ši neva patarusi tverti savo tvorą.
"Tai konfliktiški žmonės. Mes gerbiame jų amžių, bet jų požiūris senamadiškas, jie nesilaiko įstatymų, o orientuojasi pagal kažkokį seną kolūkio principą.
Jie aiškina, kad stulpas dalina sklypus. Pasak jos, konflikto nebūtų buvę, jeigu kaimynė nebūtų pradėjusi prie jų kabinėtis: tai akmenukai į jos pusę įriedą, tai vijokliai, tai tujos.
Sandra tvirtina, kad, kai jie atsikraustė 2005-aisiais, čia jau buvo ir vijokliai, ir tujos. Tai užfiksuota nuotraukose. Kaimynė sutikimą davė prieš tai Sandros sklype gyvenusiems žmonėms.
"Aš tujas išretinau, kad tik jos neitų į jų pusę. Norėjome pakeisti savo seną tvorą, nes ji buvo iškrypusi.
Kai nusiėmėme seną, kaimynė mums iškvietė policiją, - kalbėjo Sandra.
- Galų gale nusprendėme susitvarkyti geodezinius matavimus. Pradėjome matuoti sklypą nuo kitų kaimynų, kurie jau turėjo tokius matavimus.
Bet kaimynė nepasirašė sutikimo ir kitą dieną pasistatė savo tvorą.
"Jos abi nelabai teisios. Viena, ta senutė, su tvora paėmė pusmetrį valdiškos žemės prie kanalo, kur turi būti paliktas metras žemės praeiti žmonėms, o kita ant sklypo ribos susisodino tujas, kurių negalima sodinti, nes į kitą sodą eina storiausios jų šaknys.
Ne kartą jai sakiau, kad pašalintų tas tujas, o ji nereaguoja. Jai, matyt, gaila, kad ta moteriškutė užsiėmė pusę metro žemės. Kaip aš galiu joms padėti, jeigu kaip du ožiai atsistojo ant tilto ir stovi.
Sakiau, kad kviestųsi matininkus, tegu nustato ribas", - kalbėjo Dituvos sodų pirmininkė G.
NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjos Daivos Bukavičienės teigimu, komisija, kurią sudarė NŽT atsakingi darbuotojai, galintys atlikti valstybės kontrolę, specialistai, dirbantys su prietaisais ir galintys įvertinti atliktus kaimyninius kadastrinius matavimus, šiemet spalio 5 d. apžiūrėjo Onos ir Sandros sklypus.
Matavimai buvo pateikti NŽT. D. Bukavičienės teigimu, linijų ilgis yra išlaikytas, ankstesnė sodų išplanavimų schema, pagal kurią buvo leista sodus įsigyti pirmiesiems savininkams, nepažeista.
Pasak D. Bukavičienės, Sandros sklypas įregistruotas Registrų centre. Kadangi iki šiol jo ribos nėra nuginčytos, jos yra teisėtos.
Paklausta, ar normalu, kad du tuos pačius sklypus skiria du riboženkliai, D. Bukavičienė atsakė, kad taip neturėtų būti. Tokia situacija susidarė todėl, kad atlikus matavimus kaimynams, Ona irgi buvo sudariusi sutartį su atsakingu, licenciją turinčiu matininku.
"Situacija tokia, kad moteris nepripažįsta kaimynų sklypo matavimų ir vadovaujasi anksčiau turėtomis savo sklypo ribomis.
Pasak NŽT skyriaus vedėjos, administracinė procedūra vyksta ilgiau nei metus. Poniai Onai duota užtektinai laiko viską sutvarkyti.
"Mes vadovaujamės ir žmogiškumo principu, ne vien tik Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis. Stengiamės jai duoti laiko, kad pašalintų tą pažeidimą, nors ji jo nepripažįsta.
Ji jau pašalino tvorą tiek nuo gatvės pusės, kuri neatitinka sklypo ribų, tiek nuo kanalo pusės, tačiau tvoros tarp jos ir kito privataus asmens sklypo kol kas dar nėra pašalinusi. Ginčo objektas neviršija 30-50 centimetrų.
Už tai, kad pasistatė tvorą kito asmens žemėje jai skirta bauda. Jos ji iki šiol nėra sumokėjusi", - teigė D. Bukavičienė.
Ji akcentavo, kad administracinė procedūra dar nėra baigta, tad nepriimti ir galutiniai sprendimai.
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT)