Rentgeno nuotrauka yra vienas iš dažniausiai naudojamų diagnostikos metodų medicinoje. Ji leidžia pamatyti žmogaus kūno vidaus struktūras, įskaitant plaučius. Tačiau svarbu suprasti, ką rentgeno nuotrauka gali parodyti, o ko ne.
Ką gali parodyti rentgeno nuotrauka?
Šešėliai ten, kur jų neturėtų būti
Auglys arba infekuotas skystis esant pneumonijai plaučių srityje matomi aiškiai, kadangi piktybiniai audiniai ir skysčiai kur kas tankesni nei patys plaučiai, ir nuotraukoje ryškiai matomos tamsios dėmės.
Esant emfizemai, plaučių audinys paprasčiausiai nyksta, taigi plaučių zona nuotraukoje atrodo tamsesnė nei normaliu atveju. Jei gi joje matomi pirmieji emfizemos požymiai, rūkaliai jau prisiekinėja nedelsiant mesti rūkyti.
Tačiau rentgenas vis dėlto gan netikslus prietaisas ir negali parodyti patamsėjimo anksčiau, o ne tuo etapu, kai daugumos plaučių audinių jau nebėra. Taigi „pirmasis emfizemos požymis“ rentgeno nuotraukoje iš tikro reiškia jau toli pažengusią ligą.
Perlūžę šešėliai ten, kur turėtų būti tiesūs
Sulaužytas šonkaulis paprastai matomas visiškai aiškiai, ypač jei lūžio galai šiek tiek persiskyrę, tačiau nedidelis įskilimas gali būti nematomas.
Apskritai rentgenas nepatikimas identifikuojant bet kokius mažesnius nei dvylikos milimetrų diametro objektus, rašo medpulse.ru.
Nenormaliai dideli arba maži šešėliai
Rentgenas sugeba išryškinti pernelyg padidėjusią širdį.
Ko rentgeno nuotrauka negali parodyti?
Auglys širdies arba skrandžio srityje greičiausiai bus ne taip ryškiai matomas arba netgi nematomas, kadangi tankumu širdies, skrandžio ir auglio audiniai kone nesiskiria.
Infarktas nepakeičia širdies dydžio arba formų, astmos priepuolis nepakeičia nieko plaučiuose, taigi rentgeno nuotrauka atrodys normaliai, net jei pacientas išties serga.
Osteoporozės pažeisti kaulai nuotraukoje taip pat atrodo šviesiau nei paprastai, tačiau prieš tai, kol toks pokytis taps pastebimas, turi išnykti bent penkiasdešimt procentų kaulų audinio, todėl pirminė osteoporozės diagnozė pagal rentgeno nuotrauką, kaip ir emfizemos atveju, liudija apie jau sunkią ligos formą.
Pneumonija - priežastys, simptomai, diagnozė, gydymas, patologija
Kada rentgenas taikomas sėkmingai?
Analizuojant esamą ligą arba traumos pasekmes, rentgenas taikomas gan sėkmingai, tačiau jis, kaip ir kiti instrumentinių tyrimų būdai, pateikia tik skaičiukus ir paveiksliukus, kuriuos gydytojas turi apdoroti ir apgalvoti.
Todėl svarbiausias informacijos šaltinis bus jūsų papasakojimas, kaip jaučiatės. Apgalvojęs jūsų pasakojimą, gydytojas gali gauti papildomos informacijos paskyręs įvairias analizes ir tyrimus, ir kuo jis talentingesnis nustatydamas diagnozes, tuo mažiau analizių ir testų jums prireiks.
Jei jums pavyko surasti gerą gydytoją ir protingai paaiškinti jam savo problemas - padarėte viską, kas geriausia.
Rentgeno tyrimo nauda ir trūkumai
Rentgeno tyrimas turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Anksčiau, kai tuberkuliozė buvo paplitusi liga, reguliarus krūtinės ląstos rentgenas buvo pakankamai tinkamas ligai išaiškinti ankstyvose stadijose. Šiandien tuberkuliozė sutinkama palyginti retai, ir rentgeno tyrimus pakeitė odos testai.
Naudodami analogiją su tuberkulioze, medikai naudojosi rentgenu tirdami rūkalius siekiant diagnozuoti plaučių vėžį ankstyvose stadijose. Tai turėjo tam tikro pasisekimo, tačiau, deja, plaučių vėžys greitai progresuoja, ir pacientai, kurių diagnozė buvo nustatyta rutinine rentgeno nuotrauka, mirdavo taip pat dažnai kaip ir tie, kurių liga išaiškėjo simptomams pasireiškus.
Kažkada buvęs tradicine priemone periodiškam sveikatos patikrinimui ir priimant į darbą, dabar rentgenas nebenaudingas, todėl verta atsisakyti nuotraukos, jei gydytojai siūlo ją pasidaryti. Daugiau naudos suteiks kitos tyrimo metodikos.
Tačiau, nepaisant visų pastarųjų metų medicinos pasiekimų, tik kai kurie jų leidžia išaiškinti paslėptas išgydomas ligas žmonėms, kurie šiaip jaučiasi gerai - tai kraujospūdžio, cholesterino patikrinimas, gal dar glaukomos testas.
Plaučių uždegimas (Pneumonija)
Plaučių uždegimas, kitaip dar žinomas kaip pneumonija, yra ūmus plaučių infekcinis susirgimas. Jį būtina nedelsiant gydyti: tik taip galima užkirsti kelią rimtoms, gyvybei pavojingoms komplikacijoms.
Neretai plaučių uždegimas yra laikomas mažų vaikų bei pagyvenusių žmonių liga: juo dažniausiai suserga vaikai iki 3 m. amžiaus bei 65+ m. asmenys. Gydant dauguma bakterinės pneumonijos tipų išgydoma per 1-2 savaites.
Plaučių uždegimo priežastis yra virusinė arba bakterinė infekcija. Labai dažnai pneumoniją sukelia gripo arba respiratorinis sincitinis virusas (RSV infekcijos sukėlėjas). Sergantiems viruso sukeltu plaučių uždegimu simptomai dažniausiai pasireiškia laikui bėgant (t. y. būdinga lėtesnė ligos eiga) ir būna lengvesni.
Tačiau pasitaiko ir atvejų, kai viršutinių kvėpavimo takų infekcija arba gripas komplikuojasi ir pereina į bakterinę infekcija. Rečiau plaučių uždegimą sukelia bakterijos. Plaučių uždegimo kaltininkės yra bakterijos Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae ar Staphylococcus aureus.
Plaučių uždegimo diagnostika
Visais atvejais, kai įtariama pneumonija, būtina atlikti priekinę ir (būtinai) šoninę krūtinės ląstos rentgenogramas (pastaba: atlikus tik priekinę rentgenogramą, gali būti nepastebėta 2-ajame, 6-ajame, 9-ajame ir 10-ja- ame segmentuose esanti infiltracija). Todėl krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą gali tekti kartoti.
Plaučių uždegimui būdinga leukocitozė, leukocitų formulės nuokrypis į kairę, padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis. Kai pneumonija sunki, dažnai būna hipoksemija.
Lentelė: Pagrindiniai skirtumai tarp bronchito ir pneumonijos
| Požymis | Bronchitas | Pneumonija |
|---|---|---|
| Apibrėžimas | Kvėpavimo takų uždegimas | Plaučių uždegimas |
| Paveikia | Kvėpavimo takus | Gilesnius plaučių audinius |
| Simptomai | Kosulys | Karščiavimas, kvėpavimo sutrikimai, krūtinės skausmas |
| Rentgeno nuotrauka | Normali | Baltas atspalvis |
Apibendrinant galima teigti, kad rentgeno nuotrauka yra naudingas diagnostikos įrankis, tačiau svarbu suprasti jo galimybes ir apribojimus. Gydytojas, įvertinęs paciento nusiskundimus ir atlikęs kitus tyrimus, galės tiksliai nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą.