Renkantis sodybą itin dažnai svarstoma, ar renovuoti seną sodybą, ar statyti naują. Tenka susidurti, kad daugelyje atvejų susigundoma renovuoti seną sodybą, dažnai neįvertinus visų niuansų. Nors sodybos pasirinkimas labai priklauso ir nuo jos naudojimo planų. Kaip taisyklė, pradžioje sodyba planuojama naudoti šiltuoju metų laiku, tačiau, atsižvelgiant į patirtį, galiausiai sodybą norima naudoti ištisus metus. O jau paruoštą vasariniam poilsiui sodybą sudėtinga perdaryti į demisezoninę. Rąstinė sodyba - priimtinas variantas, jei nusimato poilsis tik šiltuoju metų laiku.
Sodybos Vertinimas
Didžioji dalis parduodamų sodybų yra rąstinės, gana prastame stovyje. Apie energinio efektyvumo klasę net neverta kalbėti. Tokios trobos kiauros kaip rėtis ir žiemą jose sunaudojama kubai malkų. Sodybos renovacija dažnai prasideda ne nuo griovimo, o nuo klausimo: kas čia dar gyva, o kas jau atgyveno. Senos sodybos turi savybę atrodyti tvirtos net tada, kai kai kurios vietos laikosi vien iš įpročio. Tai nėra greitas procesas, ir dažniausiai tai nėra tik kosmetika.
Prieš galvojant apie apdailą ar interjerą, dažniausiai tenka grįžti prie bazinių dalykų: pamatai, sienų būklė, drėgmė. Senesnėse sodybose dažnai randama mišrių sprendimų: dalis mūro, dalis medžio, vietomis - tiesiog improvizacija. Tai nereiškia, kad reikia viską griauti. Vienur pakanka sutvirtinti, kitur - perkloti.
Pamatai
Vertinimas prasideda nuo pamatų. Dažnos sodybos pastatytos ant akmenų kampuose. Vėliau perimetrų sudėti papildomi akmenys ir sumūryti. Tai beveik beviltiškas variantas apšiltinimui. Tektų nukasti, pagilinti pamatus, išlyginti ir tik tada apklijuoti šiltinančiomis plokštėmis.
Antroje dvidešimto amžiaus pusėje sodybose imti kasti gilūs pamatai per visą sodybą. Tai patrauklus variantas, taip kaip sodyboje gilus rusys tampa puikia vieta saugoti daržo, sodo gėrybes, konservus. Tačiau ir jį reikės apšiltinti bent 1,5 metro gyliu. Pamatus reikia atidžiai apžiūrėti, trūkiai rodo, kad jie nekokybiškai padaryti ar nepritaikyti konstrukcijos svoriui. Ypač pavojingi trūkiai ties kampais, greičiausiai nebuvo dėta armatūra. Jei pamatas ant šlaito ir yra tokie įtrūkimai, pamatas nenaudotinas.
Senos sodybos pamatai sudėti iš didelių ir mažesnių akmenų. Dažnai ant jų padėti rąstai be hidroizoliacijos. Apšiltinti beveik neįmanoma. Vertingas modernus juostinis ir apšiltintas pamatas. Tik su tokiais pamatais bus sodybos nuo apie 2010 mėtų statybos. Tačiau didele dalimi šie namai bus iš rąstų. Pamatų įrengimas tai apie 5 - 10 procentų namo statybos sąmatos.
Sienos
Prieškarinės ir didele dalimi pokarinės statybos namai iš gana plonų rąstų. Dažniausiai jie neturi estetinės išvaizdos, neturi ir šilumos izoliacinių savybių. Norint gauti pakankamai geras šilumos izoliacines savybes reikės šiltinti iš išorės. Tokia siena neturi jokios praktinės vertės. Ją paprasčiau išgriauti ir pastatyti naują karkasą.
Dauguma sodybų yra iš apie 15 - 20 centimetrų storio rąstų. Papildomai nešiltinant, tai d arba e energinio efektyvumo klasė. Tačiau kartais pasitaiko tikri rąstinės statybos perliukai, senovinės sodybos iš storų, didelių rąstų. Rąstų paviršių galima atnaujinti naudojant smėliasrovę. Tokią sodybą geriau palikti kaip vasaros rezidenciją, kiek atnaujinus. Sienos konstrukcija tai apie 20 procentų namo sąmatos.
Sienojų keitimas - vienas sudėtingiausių ir atitinkamos kvalifikacijos reikalaujančių darbų. Sienojų keitimo būdas ir darbai priklauso nuo problemos masto. Tačiau visais atvejais namo sienos pirmiausiai suveržiamos metalinio kampučio strypais, kad netekusios apatinių vainikų neimtų irti ir neišgriūtų neatstatomai. Po to statinys dalimis arba visas sukeliamas virš numatyto projektinio aukščio.
Keliant sienojus iš anksto atsižvelgiama į per didelį ar netolygų namo susėdimą, todėl skirtingos pastato vietos turi būti keliamos nevienodai. Apatinis rąstų vainikas gali būti keičiamas nauju, pagal reikalingą aukštį pritaikytu rąstų vainiku. Tačiau trūkstant medinių rąstų statybos specialistų vis dažniau trūkstama sienos dalis mūrijama iš blokelių ar silikatinių plytų. Tokią sieną vėliau patartina apšiltinti, kadangi jos šiluminė varža būna prastesnė nei rąsto.
Jei visa siena sutrūnijusi - geriausia ją keisti nauja karkasine siena. Tačiau jei namo stogas dvišlaitis, o keičiama šoninė siena, reikia būti atidiems. Šiai sienai teks laikyti stogo konstrukciją, todėl apkrova veiks sieną į išorę. Karkasinė siena iš lauko apkalama OSD plokšte arba dvigubo pjovimo lentomis ir užpildoma izoliacine medžiaga. Prieš montuojant fasado apdailą būtina palikti oro tarpą. Iš vidaus montuojama garo izoliacija ir atliekama apdaila.
Jei reikia remontuoti nuo stogo įbėgusią sieną, šis darbas atliekamas gana lengvai - supuvusi rąsti dalis tiesiog išpjaunama ir į jos vietą įstatoma pritaikytas rąsto galas. Tarpas gali būti tiesiog užpildomas termoizoliacine medžiaga, jei ant vainiko nebus montuojama laikančioji denginio ar stogo konstrukcija.
Medinėse statybose tokios vietos dažniausiai būna namo ir verandos sujungimo vietose. Šioje vietoje gegnė sparčiai smunka į supuvusį viršutinį rąstų vainiką, stogo linijose galima nesunkiai įžvelgti kupras ir įdubimus.
Nuo šoninio kritulių poveikio apgadinama beveik visa siena, išskyrus tą dalį kurią dengia išsikišusi stogo konstrukcija. Tai daugiausiai vakarinės namų sienos, kurios nėra apkaltos jokia apsaugine danga. Iš dalies tai ir pokario statybos namų problema, mat pirmaisiais pokario metais naudota tai kas turėta - antrarūšė mediena, rąstai iš senų ar sugriautų pastatų. Tokia siena būna sutrūnijusi ir visas namas pakrypęs į tą pusę.
Per išsikišusias sąsparas nuo šios drėgmės nukenčia ir kitos dvi namo sienos, kurios jungiasi su vakarine siena. Dėl vyraujančio vakarų krypties vėjo ši siena paprastai sušlampa nuo šoninio lietaus ar sniego, o karšta popiečio saulė vasarą taip pat turi ardomąjį poveikį.
Išpuvę sienojai po langais. Ši problema taip pat būdingas daugiau pokario statiniams, kadangi iki antrojo pasaulinio karo medinių namų statytojai apatiniams rąstų vainikams ir palangėms skirdavo itin didelį dėmesį. Dažname to laikotarpio statybos name rasi ne tik gerai išsilaikiusius ąžuolinius langų rėmus, bet ir apatinius rąstų vainikus po jais. Tačiau pokario metais žmonės statėsi namus patys, kaip kas sugebėjo, todėl lango įmontavimas į sieną nebuvo toks kruopštus, jau nekalbant apie naudotą medieną.
Norint atlikti sienojų rekonstrukciją būtina kruopščiai ištirti visą sienos perimetrą. Jei namas apkaltas „toliumi“ (ruberoidu), kaip tai buvo populiaru daryti atsiradus šiai hidroizoliacinei medžiagai, patartina jį visai nulupti. Tokia danga saugo sienas nuo šoninių kritulių, bet tik tiek. Toks „apdailos“ sluoksnis neleidžia rąstams kvėpuoti ir atsikratyti patekusios drėgmės iš apačios ar iš viršaus.
Jei troba apkalta medinėmis dailylentėmis, visą apdailos sluoksnį lupti nėra reikalo. Užtenka pašalinti apatinę apdailos dalį iki langų, kuri kaip taisyklė būna supuvusi, kaip ir rąstai. Jei išorinė apdaila pakankamai geros būklės, tačiau planuojamas vidaus patalpų remontas, sienojus galima apžiūrėti ir iš vidaus, nulupus rąstus dengiančią apdailą. Senų sodybų kambariuose sienų apdaila neįmantri - vyrauja popieriniai tapetai arba kartono plokštė. Todėl rąstų apžiūra įmanoma net gi renkantis, kurią sodybą pirkti.
Stogas
Tinkamas ir teisingai izoliuotas stogas pasitaikys mažiau nei 1 procente sodybų. Vargu ar įmanoma tikėtis senoje sodyboje difuzinės plėvelės. Senesniuose namuose po šiferiu buvo dedamas ruberoidas, aišku, tarpusavyje nesuklijuotas. Dauguma sodybų bus su apvaliomis, nevienodų išmatavimų gegnėmis, todėl daugumoje atvejų teks keisti stogą.
Senos sodybos gegnės: dideli tarpai, neužtikrinamas viršutinio sluoksnio sandarumas, neįmanoma įdėto šiltinamo sluoksnio apsaugoti nuo pelių, paukščių, vabzdžių. Tinkamai įrengti stogai nuo apie 2014 - 15 metų, nors taip pat tik dalis. Šlaitinio stogo įrengimas su apšiltinimu apie 25 - 30 procentų namo sąmatos.
Stogas kaimo sodyboje yra viena svarbiausių dalių. Jis saugo ne tik nuo kritulių, bet ir nuo temperatūros svyravimų, vėjo, triukšmo. Renovuojant stogą svarbu galvoti ne tik apie dangą. Šilumos izoliacija, vėdinimas, konstrukcijų būklė - visa tai susiję. Čia dažnai išryškėja skirtumas tarp greito remonto ir ilgalaikio sprendimo.
Pro stogo dangos plyšius prasiskverbiantis vanduo, gadina gegnes ir sienojus ypač sparčiai, jei stogo konstrukcija nesandari pačioje stogo apačioje ties namo siena. Tuomet nuo stogo besirenkantis vanduo visas subėga tiesiai ant sienojų.
Grindys, Langai ir Durys
Grindys be pamato apšiltinimo iš vidaus taip pat bus šaltos. Renovuoti senas grindis gražu, bet reikalauja daug darbo ir kainuoja brangiau nei sudėti naujas grindis. Nušlifuotos ir lakuotos senos sodybos pušinės grindys. Raštai ir spalvos daro įspūdį, tačiau renovavimo sąnaudos didesnės nei naujų grindų įrengimas.
Durys ir langai gali būti jau naujesnės kartos, tačiau abejotina ar izoliavimas bus teisingas. Dažniausiai montavimo putos nėra uždengtos izoliacine plėvele. Permontuoti nebeapsimoka, naujesni langai ir durys turi geresnes izoliacines savybes, teks keisti viską.
Langų keitimas dažnai atrodo paprastas sprendimas, tačiau sodyboje jis turi daugiau sluoksnių. Nauji plastikiniai langai gali pagerinti šilumą, bet sugadinti pastato charakterį. Svarbu ne tik medžiaga, bet ir proporcijos. Senos sodybos langai dažnai būna mažesni, su savitu ritmu. Čia vėl tenka rinktis ne greičiausią, o labiausiai apgalvotą variantą.
Sodybos Statyba
Visumoje seno naujo renovacija kainuos brangiau nei naujos sodybos statyba. Deja, sodybos pardavėjas galvoja kitaip ir parduoda sodybos pastatą kaip vertingą namą. Todėl geriausia pirkti visai sukežusią sodybą, o dar geriau - sklypą. Nors galimi ir kitokie variantai. Pats geriausias variantas - palikti seną sodybą kaip vasaros rezidenciją, o tvartą nugriauti ir jo vietoje pastatyti naują namą. Nedidelį, aukšto energetinio efektyvumo, puikiai tinkantį žiemojimui.
Atrodytų labai paprasta - nugrioviau ir pasistačiau naują žiemojimo sodybą, tačiau bus kiek problemų saugomose teritorijose. Vadovaujant Rūtai Baškytei prikurpta visokių įstatymų ir pataisų, kurios sunkiai suvokiamos sveiku protu. Didelę problemą kels Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 punktas kuris leidžia tik vieno gyvenamojo namo statybą. Tai gana ženkliai gali stabdyti statybas sodyboje ir naujo gyvenamojo įrengimą. Dažniausiai antras gyvenamas namas deklaruojamas kaip svečių namelis. Ar tai bus patvirtinta priklausys nuo vietinio teritorijų specialisto požiūrio ir neduok dieve kokio valdininko iš Vilniaus noro pasirodyti.
Statybos prasideda nuo didelės malkinės statybos. Į ją sueis nesupuvusi mediena iš išrinkto pastato, puikiai tiks vėliau kūrenti. Taip pat verta padaryti laikiną stoginę vertingesnei medienai. Rąstų sienojai nuo pastovaus saulės poveikio įgauna nepakartojamą spalvą, atspalvius. Jie idealiai tiks vidaus apdailai, įrengiant garsui mažai laidžias vidines pertvaras.
Dažnai ir perdangos rąstai būna gana gerame stovyje ir nušlifavus bus puiki lubų dekoracija, o gal net ir laikanti konstrukcija. Grindinės lentos per laiką įgauna įdomias spalvas ir tvirtumą. Aišku tokie interjero elementai gražūs, originalūs, bet imlūs darbui.
Pastato išrinkimas ir utilizavimas nėra itin paprasta procedūra. Didžioji dalis sodybų turi šiferio stogą. Teks palakstyti norint šiferį priduoti į sąvartyną. Sodyboje labai praverčia rūsys. Jį nebūtina daryti po visu namu. Rūsys kiek pabrangina statybas, tačiau kas turi labai jį rekomenduoja.
Sodybos namą žiemai verta daryti karkasinį, nesunku pasiekti A klasę. Tokiame name su komfortu bus leidžiamos žiemos dienos. Rąstinis namas geriausiu atveju pasieks B energinio efektyvumo klasę. Tačiau jei nebus papildomai apšildomas, tai geriausiu atveju pasieks C klasę. O apšiltinus rąstinį namą prarandama rąsto panaudojimo prasmė. Jei norima gražaus natūralaus rąsto vaizdo, fasadą galima padengti rąsto imitacijos lentomis.
Sekantis sodybos statinys - pirtis ir įrankių sandėlys.
Sodybos Atnaujinimo Aspektai
Daugelis sodybų statytos laikais, kai energijos kainos buvo kitos, o komforto supratimas paprastesnis: storos sienos, mažesni langai, minimalus šildymas. Sodybos renovacija čia prasideda nuo supratimo, kad ne viską verta „modernizuoti“ iki miesto standarto. Kai kurie sprendimai, kurie puikiai veikia naujos statybos name, sodyboje tiesiog nedera. Autentiškumas nėra trūkumas.
Šildymas
Vienas sudėtingiausių klausimų - kaip šildyti sodybą. Sprendimų daug, bet nė vienas nėra idealus visiems: krosnis, židinys, grindinis šildymas, oras-oras, oras-vanduo. Sodybos renovacija šioje vietoje reikalauja realistiško požiūrio. Ar čia bus gyvenama nuolat, ar tik savaitgaliais? Ar žiemą, ar tik šiltuoju sezonu? Tai nėra pasirinkimas „geras-blogas“.
Vandentiekis ir Kanalizacija
Jei sodyba anksčiau buvo naudojama tik sezoniškai, vandens ir nuotekų klausimai dažnai spręsti labai paprastai. Gręžinys, vietinė kanalizacija, biologiniai valymo įrenginiai - sprendimų daug, bet jie priklauso nuo sklypo, grunto, atstumų. Čia nėra vietos spėjimams. Kaimo sodybai, kur nėra galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos, svarbus nuotekų valymo įrengimas, vandens tiekimui - efektyvus vandens siurblys. Vienas svarbiausių momentų - pasirūpinimas tinkamu nuotekų valymu.
Interjeras ir Aplinka
Viduje dažnai norisi „tvarkos“: tiesių sienų, lygių lubų, vienodų paviršių. Šiek tiek kreivumo, senos sijos, matomos konstrukcijos - tai dalis pastato istorijos. Sodybos renovacija viduje dažnai tampa balansu tarp patogumo ir autentiškumo.
Kurkite jaukią, šiltą atmosferą savo svajonių sodyboje. Verta rinktis kantri, provanso ar vintažinio stiliaus interjerą - svarbu, kad interjeras būtų bendro paveikslo tęsinys. Jeigu mėgstate minimalizmą - pritaikykite skandinaviško stiliaus interjero elementus. Rekomenduojama naudoti natūralias medžiagas, tokias kaip medis, natūralus akmuo, tikros plytos, o tekstilėje - liną, medvilnę, odą ar vilną. Jei norisi kurti ramybės oazę, namo erdvėse rinkitės ramius, žemės tonų atspalvius ir juos derinkite su šviesiomis, pastelinėmis spalvomis. Taip kursite vientisumą ir harmoniją.
Taip pat nepamirškite skirti dėmesio ir namų aplinkai. Atnaujinkite sodybos aplinką su žaviais ir stilingais gėlynais, jūsų mėgstamais vaismedžiais ar uogų krūmais. Mėgstate šiek tiek daržininkauti?
Finansavimas ir Parama
Planuojantys renovuoti privačius namus, gali pasinaudoti ir valstybės kompensacija. 2024 m. kvietimui numatyta gerokai didesnė suma nei anksčiau - 22 mln. eurų. Paraiškas kompensacijoms gauti kiekvienais metais priima Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) per informacinę sistemą APVIS.
Kompensacija negali būti skirta, jeigu namas areštuotas, jame vykdoma komercinė veikla, nėra registruotas 100 proc. baigtumas, namo bendrasavininkiu yra juridinis asmuo. Tikslas - B klasė. Tinkamos medžiagos, terminai. Galima renovuoti patiems.
APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė sako, kad nors atlikti renovaciją galima patiems, specialistai gali būti labai naudingi. Atliekant statybos darbus, privaloma laikytis normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytų šių darbų atlikimo, patikrinimo, išbandymo reikalavimų, nepažeisti teisės aktais nustatytų statinio esminių reikalavimų ir trečiųjų asmenų pagrįstų interesų.
Pagrindinės Klaidos Renovuojant Senus Namus
Senų namų renovavimas reikalauja didelių investicijų, tad juo labiau svarbu nuo pat pradžių nesuklysti renkantis medžiagas ir renovacijos būdus. "House Beautiful" apibendrino 5 labiausiai paplitusias klaidas, kurias daro senus namus renovuoti bandantys šeimininkai:
- Vientisumo stoka: Tam, kad būste būtų išlaikytas vientisumas, reikia viską suplanuoti ir suderinti iš anksto, o bet kokius pakeitimus meistrai turėtų visų pirma derinti su jumis.
- Pernelyg tiesmukas istorijos atkartojimas: Nedidelis stilių skirtumas ir netikėti elementai - štai kas suteikia būstui jaukumo ir padaro jį namais. Jei šitai pamiršite, namai gali virsti muziejumi.
- Pernelyg moderni vonia ir virtuvė: Svarbu ir būtina atrasti pusiausvyrą tarp patogumo ir autentikos.
- Noras viską pakeisti, o ne atkurti: Atliekant renovaciją viską, ką galima atkurti, reikia atkurti - tik taip pasiekiamas tikrasis autentiškumas.
- Negalvojama apie ateitį: Restauruotame būste viskas turi būti harmoninga ir šiandien, ir po 50 metų - štai svarbiausias pavykusios renovacijos principas.
Sodybos Atnaujinimo Pavyzdys
Roma ir Marius - vilniečiai, kurie įsigijo sodybą Mažosios Kuosinės kaime. Naujakuriai prisimena, kad sodybos namo stogas buvo visai kiauras, todėl namo sienos daugelyje vietų jau buvo sutrūnijusios. Pats namas buvo labai apleistas. Tačiau tai naujakurių neišgąsdino, jiems svarbiausia buvo namus supanti gamta, sklypas prie upelio.
Šeimininkai pasakoja: „Kai nusprendėme namą vis dėlto išsaugoti, ėmėmės darbo: nugriovėme stogą (jis buvo dengtas skiedromis, o ant jų uždėtas šiferis), tvarkėme sienas ir 95 proc. viso darbo pasidarėme patys. Buvome nusistatę prioritetines sritis: kad vanduo atsirastų, elektra, vėliau komforto zona name. Juk dirbome abu biuruose, turėjome kažkur nusiprausti. Taip, statybų metu, buvo ir ašarų, buvo sunku, upelyje maudydavomės, palapinėje gyvenome, ir po truputį dirbome."
Jų istorija įkvepia ir parodo, kad atnaujinti seną sodybą - įmanoma, nors ir reikalauja daug darbo bei atsidavimo.
Atnaujinta sodyba nėra sterili. Ji turi garsą, kvapą, temperatūrą, savitą ritmą. Kai viskas padaryta apgalvotai, erdvė pradeda veikti pati. Sodybos renovacija baigiasi ne tada, kai baigiami darbai, o tada, kai pastatas vėl pradeda būti naudojamas: ramiai ir natūraliai.