Medinio Namo Privalumai ir Trūkumai: Išsamus Vadovas

Šiuolaikinėse statybose vis daugiau dėmesio skiriant ekologijai, prie medinių pastatų grįžtama vis dažniau ir dažniau. Medis visuomet buvo populiarus ir madingas. Augant pasaulinei įtampai dėl klimato kaitos ir žmonijai ieškant efektyvių bei pigių išteklių, pažangios šalys rodo pavyzdį ir imasi keisti statybų įpročius. Didesnis medienos naudojimas statybose, manoma, yra viena realiausių ir racionaliausių priemonių pradėti gyventi pasaulyje, kuriame mažiau taršos ir klimato pokyčių.

Medinis namas turi daugybę svarbių pranašumų - komforto, klimato, taip pat sveikatos ar tvarios aplinkos atžvilgiu. Gyvenimas mediniame name neabejotinai yra pranašesnis už gyvenimą bet kurių kitų konstrukcijų namuose.

Medienos Nauda ir Savybės

Mediena yra bioenergetinė ir ekologiška medžiaga. Lanksti, atspari, lengva ir patvari mediena tinka daugumai konstrukcijų. Dėl turimų savybių, rekomenduojama statyti medinius namus netgi seisminėse vietovėse, kur yra didesnis žemės drebėjimų pavojus. Mediena natūraliai kvėpuoja, kas lemia subalansuotą bei sveiką gyvenamąją aplinką.

• Konstrukcijos tvirtumas: Itin tvirta dėl medienos lankstumo ir svorio stiprumo.
• Oro kokybė: Mediena apsaugo nuo dulkių cirkuliacijos.
• Drėgmės kontrolė: Drėgmės lygis mediniame karkase yra natūraliai žemas.
• Komfortas: Medienos medžiaga yra lengvai prižiūrima ir suteikia fiziologinių bei psichologinių pranašumų. Gyvendami mediniame name jausitės tikrai šiltai ir patogiai.

Statybų su mediena tvarumas

Mediena yra atsinaujinantis išteklius, o tai reiškia, kad ją galima papildyti natūraliais procesais. Vienas iš medinio namo privalumų yra tas, kad jis gali padėti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Medžiai augdami sugeria anglies dioksidą iš atmosferos. Graduotos medienos gaminių naudojimas statyboms vietoj tokių medžiagų kaip betonas ar plienas gali padėti sumažinti šios anglies dioksido kiekį ir kompensuoti dalį su statyba susijusių išmetamųjų teršalų.

Mediena yra biologiškai skaidi, kuri laikui bėgant gali natūraliai suskaidyti ir grąžinti maistines medžiagas į dirvą.

Medinio namo atsparumas

Mediena yra atspari elektros energijai, todėl medinių namų pastatai yra saugesnis pasirinkimas gyventi, palyginus su kitų tipų konstrukcijomis. Ne daug kas žino, kad medienos apanglėjimo sluoksnis gaisro atveju tarnauja kaip apsauga. Kai mediena apdega, susidaręs anglies sluoksnis stabdo ugnies patekimą į nepažeistus gilesnius sluoksnius.

Mediniai pastatai yra energetiškai efektyvūs. Dėl medinių konstrukcijų izoliacinių savybių, nėra poreikio dažnai naudoti temperatūros kontrolės įrangą. Mediena yra natūralus izoliatorius. Medinis namas yra patogi ir jauki vieta gyventi.

Tinkamai prižiūrimi mediniai namai gali tarnauti daugelį metų, o jų tarnavimo laikas prasideda nuo 100 metų ir ilgiau. Apskaičiuota, kad medinių namų statyba yra 30% pigesnė nei betoninių ir mūrinių namų statyba, ypač ilguoju laikotarpiu.

Medinio namo universalumas

Medinius namus galima lengvai modifikuoti ar išplėsti, išardyti pastatus ir perkelti į kitą vietą. Tuo tarpu kitose konstrukcijose naudojamoms medžiagoms, tokioms kaip betonas, cementas ir metalai, šilumos padidėjimas arba sumažėjimas gali būti kenksmingas. O mediena, būdama organiška medžiaga, nekinta net esant intensyviai šilumai arba itin žemai temperatūrai.

Mediena sugeria garsą, todėl lieka mažiau triukšmo ir aido. Mediniai gyvenamieji namai pasižymi tomis pačiomis savybėmis. Namo viduje yra mažiau triukšmo, o išorė suteikia ramią gyvenamąją aplinką.

Karkasinių namų trūkumai

Nors karkasiniai namai turi begales privalumų, turi jie ir keletą trukumų. Pirma ir tikriausiai didžiausia karkasinių namų bėda yra mažesnis atsparumas ugniai, kadangi mediena itin degi medžiaga. Taip pat mediena šiek tiek lepesnė ir dėl drėgmės - jeigu prastai atlikta hidroizoliacija, gali įsiveisti pelėsis.

Lietuvoje pasiruošimas nuosavo namo statybai vyksta tarsi „akmens amžiuje“, žmonės pridaro daug klaidų ir prisikuria svajonių, toli lenkiančių finansines galimybes, tvirtina individualių namų statyba užsiimančios įmonės „Statybų studijos“ direktorius Linas Mikaila. „Pastebėjome, kad individualių namų statyboje daroma daug klaidų, trūksta bendro supratimo, statyba nevertinama, kaip didžiausias žmogaus gyvenime investicinis projektas, padedantis investuoti savo pinigus.

Jau pirminėje projektavimo stadijoje trūksta lygiagretaus architekto, konstruktoriaus, statybų vadovo ir užsakovo glaudaus bendradarbiavimo vertinant, ar namo architektūrinis stilius, jo dydis ir konstrukciniai sprendimai sutaps su turimu biudžetu“, - tvirtino tarptautinėje statybų parodoje „Resta“ paskaitą „Kiek kainuoja ir kiek trunka individualaus namo statyba“ skaitęs L. Mikaila.

L. Mikaila pateikia konkretų tokio atvejo pavyzdį: „Žmogus nusipirko sklypą už 110 tūkst. Lt, padarius grunto tyrimą, paaiškėjo, kad gruntas prastas, todėl pamatai kainavo 56 tūkst. Lt vietoj maždaug 23 tūkst. Taigi 215 kv. m. namui šeima išleido daugiau nei 1 mln. Lt, paskolos gavo tik 430 tūkst.Lt, todėl prireikė beveik 600 tūkst. Lt nuosavų lėšų, o pardavusi būstą šeima būtų gavusi maždaug 300 tūkst.

L. Mikailos skaičiavimu, tokiame sklype tokio dydžio ekonominės-vidutinės klasės namo savikainą reikėjo taikyti į maždaug 483 tūkst. „Didžiausi pinigai taupomi priimant pradinius projektinius sprendimus, o ne pasamdžius pigesnius meistrus arba vykdytojus. Dažniausiai kuo pigesnius meistrus pasamdai, tuo galutiniame rezultate daugiau sumoki.

Yra tokia rinka, kad pardavėjai blokelius parduoda su maždaug 2 Lt antkainiu kubiniam metrui. Statybų pradžioje žmogus turi dar labai daug energijos ir sveikatos, todėl apskambina pusę Lietuvos ieškodamas pigesnių blokelių. Jeigu namui reikia 60 kub.m blokelių, sutaupo 120 Lt ir jaučiasi neapgautas, tačiau neatkreipia dėmesio, kad name yra prisiprojektavęs metalinių konstrukcijų už 20 tūkst.

Energijos Efektyvumas ir Sandarumas

Pastatų energiniu efektyvumu ir šilumos suvartojimu pradėta domėtis nuo 1973 metų, kai kilo energetikos krizė. Tuomet buvo atlikti pirmieji pastatų energinio efektyvumo auditai. Energijos taupymo judėjimą vėliau paskatino visuotinis atšilimas ir sparti klimato kaita. Pagal naują Europos Sąjungos direktyvą, nuo 2014 metų, parduodamas arba išnuomodamas namą ar butą, šeimininkas turės pateikti duomenis apie realų objekto sunaudojamos energijos kiekį.

Nuo 2020-ųjų įsigalios reikalavimas, kad visi statomi arba renovuojami pastatai būtų nulinės energetikos, tiksliau, kad tai būtų pastatai, sunaudojantys labai nedaug arba apskritai nesunaudojantys energijos.

JAV bendrovė „Architectural Energy Corporation“ atliko tyrimus. Buvo paskaičiuoti šilumos nuostoliai per nešiltintas pastato konstrukcijas, vėliau konstrukcijos buvo padengtos ypač sandaria ir šilta šiltinimo medžiaga. Tyrimas parodė, kad šilumos taupymo pagrindas yra sandarumas: ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminę varžą padidinus 100 proc. (sluoksnį pastorinus nuo 10 cm iki 20 cm), šilumos sutaupoma tik 3 proc. daugiau.

Kad sandarumas - pagrindinė šilumos taupymo sąlyga, sutinka ir K. Januševičius: „Šis teiginys visiškai teisingas: daugeliu atvejų sumažinus pastato patiriamus šilumos nuostolius per atitvaras (langus, stogą, sienas, grindis ant grunto ir t. t.) ir dėl mechaninio vėdinimo (įdiegus efektyvią šilumogrąžą) sandarumo lygio padidinimas (statistinė naujos statybos gyvenamųjų vienbučių namų sandarumo vertė yra apie n50=3-2,5 h-1 esant 50 Pa skirtumui) iki n50=0,6h-1, yra ekonomiškai racionalus sprendimas siekiant mažiausių patalpų šildymo sąnaudų.

Vėdinimas ir Oro Cirkuliacija

Lietuvoje pradėjus renovuoti daugiabučius namus po statybinių darbų pabaigos gyventojai pradėjo skųstis, kad bute oras pasidarė troškus, susidarė palanki terpė pelėsiams. ŠVOK sistemų inžinierius Rolandas Zaremba teigia, kad viena daugiabučių renovavimo užduočių - sandarumo didinimas - įvykdyta tikslingai, nes buvo sutvarkyti plyšiai (tarp langų rėmų ir sienų, taip pat sienų siūlės), per kuriuos šiltas oras išeidavo į lauką, o šaltas - patekdavo į vidų.

Tačiau neužtikrinus tinkamos oro kaitos, atsirado minėtosios problemos. „Vėdinti būstą yra būtina, - teigia R. Zaremba. - Susiduriama su prasta oro cirkuliacija, užsistovėjusiu oru, padidėjusia santykine oro drėgme patalpose. Paprastai vėdinimo sistemos jau yra suprojektuojamos ir įrengiamos jau statant namą.

Specialistai teigia, kad kiekvienas namas gali būti sandarus - nesvarbu, ar jis medinis, ar mūrinis. Svarbiausia - tarpusavyje derančių sprendimų visuma, sandarumo užtikrinimas nuo pamatų iki stogo. Atliktų sandarinimo darbų kokybę šiomis dienomis lengvai galima patikrinti atliekant sandarumo testą, kuris puikiausiai tinka norint išsiaiškinti nesandarias namo vietas, ir vėliau atitinkamai jas tvarkyti.

Šio testo metu nustatomas bendrasis pastato sandarumo lygis ir konkrečios vietos, pro kurias patiriami energijos nuostoliai. Sandarumo testas atliekamas pasitelkus vadinamąją pučiamųjų durų įrangą: į pastato duris įstatomas rėmas su tentu, kuriame įmontuotas ventiliatorius.

Sandarumo testą rekomenduojama atlikti statybų/remonto/rekonstrukcijos/renovacijos metu, prieš apdailos darbus - taip lengviau aptikti ir pašalinti plyšelius, kitus defektus.

Be šilumos praradimo, kartu su prastu namo sandarumu kyla ir kitų problemų. Specialistai pabrėžia kelias svarbiausias: garso izoliacija, per plyšelius į patalpas patenkantys vabzdžiai, drėgmės migracija (difuzija).

Šiems teiginiams pritaria ir R. Zaremba: jis siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu aplinkoje yra nuolatinio triukšmo šaltinis, o namas nesandarus, tai triukšmas viduje daug geriau girdimas. Be to, smulkūs tarpeliai idealiai tinka smulkioms muselėms, per didesnius, aišku, gali patekti ir stambesni gyviai, pavyzdžiui, lauko graužikai.

K. Januševičius pažymi, kad intensyvesnė drėgmės migracija gali lemti izoliacinių medžiagų defektų atsiradimą, o kai kuriais atvejais (vandeniui virtus ledu), - ir konstrukcinių elementų irimą.

Medinio fasado apdaila

Medinis namo fasadas gali suteikti daug autentiškumo ir netgi originalumo namo išorei. Šitoks namo fasado tipas nėra itin populiarus Lietuvoje, nes iš tikrųjų labai priklauso nuo gyvenamosios vietovės. Mat, jei namas yra statomas tankiai apgyvendintame rajone, kuris yra šalia miesto, medinė fasado apdaila ganėtinai iškrenta iš bendro rajono vaizdo.

Tačiau, mano manymu, tokia apdaila ypač tinka gyvenantiems netoli miško ar ežero. Iš tiesų - toks namas labai gerai komponuojasi į supančią gamtą, taip pat sukuria sąsajų su senove ir natūralumu. Žvelgiant iš praktinės pusės, medinė fasado apdaila yra ganėtinai pigus pasirinkimas, lyginant su kitais fasadais, taip pat pakankamai gerai leidžia vedintis namo vidui, bei sulaiko šilumą.

Labai svarbu yra įsitikinti, kad mediena būtų kokybiškai išdžiovinta, bei nulakuota - tai neleis kauptis drėgmei viduje, o lakas geriau apsaugos išorę nuo saulės spindulių.

tags: #parduodamas #medinis #namas