Lietuvoje, kylant pragyvenimo lygiui, žmonės vėl atsigręžia į gamtą, jaunos šeimos nebenori gyventi miestuose ir planuoja statyti nuosavą namą iš ekologiškų statybinių medžiagų, kurių pagrindinė yra mediena. Rąstiniai namai buvo populiarūs ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos šalių. Tačiau ar rąstinis namas vis dar yra geras pasirinkimas šiandien? Panagrinėkime rąstinių namų privalumus ir trūkumus, atsižvelgdami į naujausius reikalavimus ir statybos tendencijas.
Rąstinių Namų Privalumai
Rąstiniai namai geriausias pasirinkimas žmonėms, kurie vertina sveiką gyvenimo būdą ir renkasi natūralią aplinką. Tie, kas stato namus iš rąstų, medienos, puikiai žino, kokia didelė yra medžio vertė ir energetika. Medis - tai gamta. Tai pati artimiausia gamtinė statybinė medžiaga, ji ypač daug reiškia lietuviams. Mes esame tie, kurie praeityje medžius garbino ir laikė šventais. Todėl medžio energetika yra tai, kas mums svarbu. Juk ir dabar visi geriausi lietuviški kurortai yra pušynuose - mums be galo gera atsipalaiduoti medžių pavėsyje, jaučiant jų gerąją energiją.
Mediena - ekologiškai švari gamtinė statybinė medžiaga, neturinti jokio neigiamo poveikio žmogaus organizmui. Priešingai. Nustatyta, kad šilta natūralios pušinės ar eglinės medienos spalva teigiamai veikia žmogaus psichinę būklę, ramina nervų sistemą ir sukuria palankias sąlygas pilnaverčiam poilsiui. Elektrostatinės medžio savybės užtikrina, kad patalpoje niekad nesikaupia statinė elektra ir kambariuose nejuda dulkės, sukeliančios alerginius negalavimus.
Kadangi medis lengvas, su juo ir dirbti yra paprasčiau. Netgi nebūtina samdyti specialių mašinų, kurios keltų, krautų, įmanoma apsieiti tik su rankomis. Be to, kuo ilgesni rąstai, tuo paprasčiau juos kelti, tuo mažiau sandūrų ir tuo šiltesni namai. Kaip jau minėjome, su medžiu galima gauti tikrą apdailos įvairovę. Jis gali būti tiesiog nudažytas, taip pat gali būti lakuotas, šlifuotas ir kitaip pakeistas.
Rąstiniai namai pagal skandinavišką technologiją-tai labai patikimas namo vainiko rąstų sunėrimas. Rąstinio namo ilgaamžiškumas, skandinavijoje yra namų siekiančių 600 metų. Lietuvoje yra išlikusių rąstinių namų pavyzdžių statytų prieš trejeta šimtmečių, šiandiena dar tebestovi Palūšės bažnyčia statyta 1750m, Aristavėlės dvaras statytas 1700m. Įdomu tai, kad veikiant ugnei rasto sienelės apanglėja. Susidaręs anglies sluoksnis izoliuoja vidinę medienos dalį nuo ugnies poveikio.
Rąstiniuose namuose nereikia įrenginėti brangios vėdinimo, kondicionavimo sistemos. Namas “kvėpuoja” ir natūraliai ventiliuojasi per sienas. Tokiame būste neteks patirti nemalonaus sausumo pojūčio, kaip atsitinka mūriniuose namuose ir butuose šildymo sezono metu. Nepajusite ir drėgmės pertekliaus lietinguoju metų laiku. Mediena name palaiko puikų drėgmės balansą. Jei drėgmės padaugėja, mediena dalį jos sugeria. Tinkamai prižiūrimas rąstinis namas tarnaus 150 ar 200 metų, o jo remontas labiau panašus į eilinį apsitvarkymą, nei paniką sukeliantį diskomfortą dėl gramdymų, tapetų plėšymų, gausybės šiukšlių, dulkių, dažų ir pan.
Lyginant su, tarkime, akyto betono blokeliais, mediena yra kur kas pigesnė. Taigi, statydamiesi rąstinį namą galite sutaupyti. Medinio namo statyba nėra brangesnė už mūrinio statybą. Rąstiniame name jums nereikės daugybės “nematomų” išlaidų sienų apšiltinimui, vidaus ir išorės sienų apdailai - jos gali būti tiesiog medinės ar rąstinės.
Energinis Efektyvumas ir Reikalavimai
Nors ne vienas statybininkas medieną laiko pačia geriausia medžiaga, kvėpuojančia, ekologiška ir sukuriančia gerą mikroklimatą, rąstiniai namai vargiai atitiks A energetinio naudingumo klasę. „Pastatuose suvartojama 40 proc. visos Europos Sąjungos suvartojamos energijos. Šis sektorius plečiasi, dėl ko padidės jo energijos vartojimas. Skaičiuojama, kad A energetinio naudingumo klasę atitinkantis rąstinis namas turėtų būti pastatytas iš maždaug 70 centimetrų storio rąstų. Šiuo metu populiariausi rinkoje 24-30 centimetrų rąstai.
Kaip jau pastebėta, žinant rąsto ir kitų medinių konstrukcijų privalumus, trūkumus ir šilumines charakteristikas, akivaizdu, kad nenaudojant papildomų priemonių, tokių kaip termoizoliacija, praktiškai neįmanoma pasiekti sienų ir kitų elementų tinkamo energinio efektyvumo. Teoriškai termoizoliacinė medžiaga gali būti dedama ir iš vidaus, ir iš išorės, tačiau praktiškai iš vidaus apšiltinant medinį namą pasiekti keliamus reikalavimus sudėtinga. Be to, rąstinius namus besistatantys naujakuriai paprastai tai daro dėl estetinių savybių.
Spėjama, kad norintys pasistatyti reikalavimus atitinkantį rąstinį namą vis dažniau rinksis trijų sluoksnių lauko sienų technologiją. Tai yra, kai tarp dviejų medinių rastų pripurškiamas ekovatos sluoksnis. Tiesa, problema ta, kad ir ši technologija nebus pigi. A energetinio naudingumo klasės namo lauko sienos varža turėtų siekti 8,3 m2∙K/W. Skaičiuojama, kad norint gauti tokią varžą reikėtų tarp dviejų 9 centimetrų pločio rąstų įpurkšti apie 25 centimetrus ekovatos.
Aplinkos ministerijos Statybos normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas teigia, jog šiuo metu teikiant būsto projektą statybos leidimą gauti, jau turi būti numatyta jo būsima energinė klasė. Tai apsunkina galimybes bandyti kaip nors „priduoti“ pastatytą neefektyvų būstą, šiuo atveju - rąstinį namą, jei planuojama jame nuolat gyventi.
Medinių namų gamintojų asociacijos vadovas Tomas Braškys teigia, jog kai kurie klientai, išgirdę apie galimus sunkumus įteisinant statinį, rąstinio namo idėjos atsisako. „Išeitys šiandien yra dvi. Pirma išeitis - gali statyti neapšiltintą rąstinį namą pagal numatytas išimtis - mažesnio ploto (iki 50 kv. metrų) arba vasarnamį. Kita išeitis - šiltinti tuos namus pagal ES reikalavimus“, - galimybes planuojantiems rąstinio namo statybą apibūdino T. Braškys.
Taigi, nors didelė erdvė vasarnamyje - privalumas, kurio sunku atsisakyti, papildomi, dideliam sodo namui keliami reikalavimai gali tapti vienu iš argumentų renkantis, kokį rąstinį namą įsigyti.
Rąstinio namo statyba. Ka pravartu žinoti
Rąstinių Namų Statybos Kaina
Rastinių namų statybos kaina priklauso nuo sukirtimo būdo ir yra skaičiuojama pagal rąstinių sienų kvadratūrą. Palyginus vieno aukšto tokio pat ploto standartinių medžiagų ir rastinio namo kainą , ji yra aukštenė 50 procentų nei standartinio namo. Bet jei statome dviejų aukštų rąstinį namą jo kaina taip nebesiskiria nuo standartinio dviejų aukštų namo.
Svarstant, kokio tipo rąstinį namą statyti savo sklype, sprendimą, ne mažiau nei taikomi teisiniai reikalavimai, gali palengvinti gerai įvertinta statybų kaina. Visų pirma, jei statydami rąstinį namą jam nusprendėte skirti ribotą biudžetą, rekomenduojame rinktis jau paruoštą šio poilsio namo projektą. Nors tokiu atveju planuojant patį vasarnamio įrengimą galimai teks priimti keletą kompromisų, tik įsigydami jau paruoštą namo projektą galėsite būti tikri dėl jo galutinės kainos.
Svarstant apie namą, pagamintą iš natūralių rąstų, derėtų nusiteikti didesnėms išlaidoms. Vidutinė rankų darbo rąstų namų kaina svyruoja nuo 250 iki 300 eurų už kvadratinį metrą, tačiau pasirinkus ypač storus ir ilgus rąstus - gali dar labiau išaugti. Kitas, dėl žemesnės kainos plačiai paplitęs rąstinių namų variantas - klijuoto tašo mediniai namai, kurių gamybos procesas mažai kuo skiriasi nuo masyvių rąstinių namų gamybos.
Tiksli tokio namo kaina priklausys nuo medienos rūšies ir statomo namo dydžio, tačiau dažniausiai tokio, jau pagaminto namo projekto kaina prasideda nuo 100 eurų už kvadratinį metrą. Tikslią klijuoto tašo namo kainą nesunkiai apsiskaičiuosite įvertindami namo ilgį, plotį bei aukštį, laukinių bei vidinių sienų, durų ir langų kiekį.
Vienas esminių faktorių, kuris gali padėti ne tik išsirinkti priimtiniausią rastinį namą, bet ir gerokai sumažinti būsimo medinio namo statybų išlaidas - optimalaus namo ploto pasirinkimas. Nuspręsti, kokio dydžio namas bus optimaliausiais komfortabiliam gyvenimui bei kokių įprastų erdvių atsisakyti, galite geriau įvertinę savo ir artimųjų poreikius - jei didžiąją dalį laiko praleidžiate sodybos kieme ar terasoje, o į vasarnamį grįžtate tik pernakvoti, erdvi svetainė ir didelis kambarių skaičius greičiausiai nėra pagrindinis jūsų prioritetas.
Teisiniai Aspektai ir Vasarnamiai
Pirmas svarbus dalykas, į kurį rekomenduojame atkreipti dėmesį renkantis rąstinį namą - teisiniai reikalavimai būsimo vasarnamio statyboms. Jiems didžiausią įtaką turės jūsų pasirinkto vasarnamio dydis - plotas ir aukštis. Remiantis mūsų šalyje galiojančiais įstatymais, leidimas bet kokio tipo vasarnamiui bus reikalingas tuo atveju, jeigu statomo pastato plotas viršys 80 m2 arba statinys bus aukštesnis nei 8,5 m. Tokiu atveju vasarnamiui galios visi gyvenamo namo statybai taikomi reikalavimai.
Tačiau, jei nuspręsite įsigyti rastinį namą, kurio patalpų (įskaitant pastogės ir naudojimo paskirtimi susietų patalpų) bendras plotas ir aukštis neviršys minėtų normų, jam statybos leidimas reikalingas nebus. Renkantis rastinį namą svarbu žinoti ir tai, jog statiniui, kuriam nereikalingas leidimas, statybų projektas taip pat nėra būtinas. Sodo paskirties pastatams, kurių naudojimas oficialiai įvardijamas kaip ne ilgesnis nei keturi mėnesiai per metus, taip pat nėra nustatomi minimalūs privalomi pastatų energetinio naudingumo reikalavimai. Tai reiškia, jog prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą energetinio naudingumo sertifikavimas nėra būtinas.
Statybos įstatymas nesudėtingo statinio atvejais taip pat nereikalauja pateikti informacijos apie statybos pradžią, rangovo samdymą, pagrindinių statybos sričių vadovų samdymą. Todėl užbaigus tokio statinio statybas jums reikės tik deklaruoti statybų užbaigtumą. Tai padaryti galėsite užpildę specialią formą statybų inspekcijos puslapyje.
Medienos Rūšis ir Jos Įtaka
Trečias, tačiau ne mažai įtakos rąstinio namo kainai turintis aspektas - mediena, iš kurios bus gaminamas jūsų būsimas vasarnamis. Bene populiariausias ir ekonomiškiausias medienos variantas tokiems statiniams - lietuviškos ar Sibiro eglės, pušies ir maumedžio mediena. Pasirinkus kokybišką medieną, puiki jos izoliacija šilumą išlaikys gerokai ilgiau nei ekonominis medžiagų variantas, tokiu būdu sumažinant šilumos kaštus, jei vasarnamį nuspręstumėte naudoti ir šaltuoju metų laiku.
Rastinius namus Lietuvoje dažniausiai stato iš pušies ir eglės, rąstai turi būti išdžiovinti ir atitinkamai paruošti. Rąstinių namų sienoms dėl savo atsparumo atmosferiniams veiksniams ir mažesnės deformacijos yra naudojama pušis, o eglė yra naudojama stogų konstrukcijoms. Kitas įdomus faktas, kad pušis turi augti 120-150 metų, kad būtu tinkama ręsti sienojus.
Priešgaisrinės Savybės
Rąstinių namų priešgaisrinės savybės galima sakyti yra geresnės nei tradicinių namų, gal tai ir atrodo keistai bet didesnio skersmens rąstas, nadojamas sienojų statybai yra labiau atsparus degimui, nei metalo konstrukcijos.
Štai lentelė, kurioje palyginamos skirtingų medžiagų atsparumo ugniai savybės:
| Medžiaga | Atsparumas Ugniai |
|---|---|
| Storis rąstas | Geresnis nei metalo konstrukcijos |
| Metalas | Blogesnis nei storis rąstas |
Rąstinio Namo Priežiūra
Natūralu, kad rąstus veikia saulės spinduliai, lietus, temperatūrų kaita. Todėl bent kas 2-3 metus juos reikia padegti papildomu dažų sluoksniu.