Kaunas, miestas, kuriame istorija susipina su modernumu, slepia unikalų urbanistinį paveldą - medinius namus. Šie statiniai, išsibarstę po įvairius miesto rajonus, liudija apie praėjusius laikus, architektūrines madas ir gyventojų gyvenimo būdą. Tačiau šis savitas Kauno kodas susiduria su iššūkiais, keliančiais grėsmę jo išsaugojimui ateities kartoms.
Kauno pilis - vienas seniausių miesto simbolių.
Medinio Kauno fenomenas
Ar egzistuoja medinio Kauno fenomenas? Ieškodami atsakymų, leidžiamės į kelionę po medinį Kauną. Ją pradėjome nuo Šančių - Kauno dalies, kurioje veikia viena aktyviausių Žemųjų Šančių bendruomenė, protestais kovojanti prieš jai nepriimtinus urbanistinius sprendimus.
Medinė statyba - savitas Kauno urbanistinio paveldo kodas. Raižiniais puošti medinius miesto namus buvo madinga prieš gerą šimtmetį. "Raižiniai - nei rusiški, nei lietuviški. Tokia mada sklido per visą Europą, Ameriką. Įtakos šiems namams darė istorinis stilius. Tik nepainiokime šių statinių su kaimo architektūra - tai miesto statiniai, jie neprivalo būti būdingi lietuvių liaudies architektūrai.
Daugelis Kauno mieste išlikusių medinukų statyti XX a. pirmoje pusėje, tačiau yra statytųjų ir XIX a. pabaigoje. Tarpukario laikotarpiu medinių namų buvo gausiausia, jie įdomiausi Žaliakalnyje ir Panemunės kurortinėje zonoje. XIX a. pabaigoje palei dabartinį A.Juozapavičiaus prospektą buvo pastatyta medinių namų geležinkelio tarnautojams ir darbininkams. 1895-1899 m. Šančių kareivinių zonoje pastatyti mediniai namai puskarininkiams.
Architektūrinės vertybės ir iššūkiai
Medžio meistrai prieš šimtmetį dabino pastatus sudėtingais, rankų darbo raižiniais. A.Juozapavičiaus prospekte, carinių kareivinių kaimynystėje, stovintys vienaaukščiai medinukai, puošti kiaurapjūviais drožiniais - tvirtovės komplekso dalis. Juos, privaloma saugoti.
Nors dalis medinukų turi unikalių architektūrinių brangenybių, jiems dėmesys ne ką didesnis. Priešingai, juos reabilituoti dar sudėtingiau nei paprastą medinį namą, tad tokio namo atnaujinimas tampa prabanga. Žmonės medinukus tvarko, kaip moka, namai sudėlioti iš atskirų gabaliukų.
Į senas langų angas įstatomi plastiko rėmai, stogai dengiami čerpes imituojančia skarda, skirtingų spalvų lopais nušvinta namų fasadai. Namus juosiančios medžio drožinių juostos kai kur yra tarsi mezginys, kai kur - uždažomos.
Medinukų likimas
Deja, mediniams pastatams gresia pražūtis. Pas mus medinis namas pasmerktas sunykti. Sovietmečiu apleistus medinukus mieste be gailesčio griovė. Sulyginti su žeme ir pastatyti ką nors, kas dera didmiesčiui.
Šiuo metu į kultūros vertybių registrą yra įrašyti 23 mediniai Kauno pastatai. Dažniausiai jie susiję su svarbiomis asmenybėmis ir neatspindi tikrosios saugotino medinio paveldo architektūros įvairovės. Kita vertus, jei pastatas ir pripažįstamas vertybe, situacija vis tiek radikaliai nesikeičia.
Vienas iš išlikusių medinių namų Žemuosiuose Šančiuose.
Išsaugojimo iššūkiai
Restauruoti medinukus Lietuvoje dar neįprasta. Tuo nesuinteresuoti savininkai, stinga šį amatą išmanančių meistrų, architektų. Atnaujinti medinį namą reikia labai daug rankų darbo.
Dažnai šie namai turi tiek savininkų, kiek juose yra butų. Kiekvienas tvarkosi, kaip išmano, arba visai namo neprižiūri. Daugelis, ko gero, nė nežino, kaip jie turėtų atnaujinti savo medinį namą.
Autentiškumo svarba
Autentiška forma laikoma tokia nauja medžiaga, kurios rūšis, sandara, faktūra, spalva atitinka pirmines buvusios medžiagos savybes.
Kauno miesto savivaldybės iniciatyvos
Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis mano, kad pagal medinės architektūros išsaugojimą Kaunas šiek tiek atsilieka nuo Vilniaus.
"Visų medinių namų neišsaugosime, kad jie išliktų ateities kartoms. Tačiau ketiname parengti šiuo metu tebestovinčių medinių namų duomenų bazę, nufotografuoti ir aprašyti medinius namus Kaune. Po kelerių metų tai turėtume atlikti pakartotinai ir atnaujinti duomenis", - netolimos ateities planus atskleidė R.Miliukštis.
R.Miliukštis mano, kad atskirti vertingiausius medinius namus yra svarbiausia užduotis. Jų architektūra - ne vien dėžutė, su tam tikrais vertingais architektūriniais elementais, kuriuose išlaikytas atitinkamas to laikotarpio stilius. Gali būti įvairūs saviti elementai, pavyzdžiui, įdomus langų suskirstymas, bokšteliai ir kita.
Paskelbus pastatą saugomu valstybės, jie pretenduotų į finansinę paramą tyrimams ir restauravimo darbams. "Visi kiti objektai galėtų būti saikingai renovuojami, išsaugant bent kai kuriuos vertingus elementus", - mano N.Lukšionytė.
R.Miliukštis prisiminė, kad mediniais pastatais mėginta pasirūpinti ir 1995 m. Buvo atlikti tyrimai, nufotografuota ir aprašyta apie kelis šimtus medinukų.
Užsienio patirtis
Užsienyje, pavyzdžiui, Skandinavijoje, mediniams pastatams skiriamas ypatingas dėmesys. "Jei nugriausi mūrinio pastato sieną, bus laikoma, kad vertingoji savybė sunaikinta. Keičiant medinio pastato rąstus, laikoma, kad vertybė išsaugoma.
Panemunės mediniai namai
Kitoje Nemuno pusėje palei upę driekiasi buvęs tarpukario Lietuvos kurortinis rajonas - Panemunė. Kadaise Kauno gyventojai ten vykdavo piknikauti, ilsėtis pliažuose, o turtingesnieji statėsi vasarnamius. Šiandien Panemunė ir Jono Basanavičiaus šilas - populiari kauniečių pasivaikščiojimo vieta.
Visai greta šilo esančioje Gailutės gatvėje stovi interjero dizainerės Marijos Jasinskaitės namas. 1928 m. pastatytą medinę miškininko vilą po kelių metų įsigijo Marijos šeima - jai namas priklauso iki šiol. Nuo pat vaikystės sename medinuke gyvenusi Marija svajodavo, kaip ateityje rūpinsis namu ir jį restauruos. Veikiausiai tokios svajonės paskatino kūrybišką ir menams gabią merginą pasirinkti architektūros studijas bei interjero dizainerės profesiją.
Medinio namo restauracija - ilgas, sudėtingas ir brangus procesas. Jam vadovavusi Marija galėtų apie restauraciją pasakoti valandų valandas. Restauruojant namas buvo „nurengtas“ iki pagrindinių konstrukcijų, langai buvo pakoreguoti ir atverti į terasą, namas apšiltintas, apkaltas naujomis fibrocementinėmis dailylentėmis, įrengtas efektyvesnis šildymas, todėl anksčiau žiemą kambariuose tvyrojusią vėsą dabar pakeitė maloni šiluma.
Namo fasadą puošia mediniai dekorai - į spirales susisukusios žaismingos sraigės. „Medinukai - tradicinė lietuvių architektūra. Ji turėtų būti išsaugota. Jei medinukas restauruojamas su idėja, su skoniu, išlaikant jį kaip vientisą skulptūrą, jis įgauna kitą vertę, bet jei iš medinuko tampa barakas, jis atrodo pigiai ir gadina vaizdą“, - svarsto Marija.
Marijos Jasinskaitės restauruotas medinis namas Panemunėje.
Gyventojų patirtys
Kaunietis Algirdas Požerskis savo medinuke Žemuosiuose Šančiuose gyvena nuo 2017 m. Gimęs Kauno senamiestyje ir kurį laiką Aukštuosiuose Šančiuose gyvenęs Algirdas prieš keletą metų ėmė ieškoti naujo, erdvesnio būsto. Jis iš karto žinojo, jog daugiaaukščiai su liftais - ne jam, bet labiausiai traukusiame prestižiniame Žaliakalnio rajone būsto kainos buvo per aukštos. Tad likimas jį atvedė į Žemuosius Šančius, kurie atitiko Algirdo kriterijus.
„Esu baigęs medienos apdirbimo technologijų mokslus, medis yra man artimas. Ir atrodo, jog medinuką lengviau remontuot, rekonstruot, kažką pakeist, pridėt, nupjaut negu plytas“, - sako Algirdas.
Įsigijus butą, realybė pasirodė ne tokia romantiška: norint išlaikyti medinio pastato autentiškumą, reikia jį nuolat prižiūrėti - šveisti, perdažyti lentas, atlikti kitus smulkius namo priežiūros darbus, tačiau dėl įvairių teisinių dalykų tai ne visada paprasta.
Todėl Algirdui suprantama, kodėl kai kurie Šančių medinukai būna rekonstruojami „gabalais“; nors, žvelgiant iš architektūrinės ir estetinės pusės, jam šie sprendimai atrodo prastai, tačiau, kita vertus, tokie namai - vietos bendruomenės savasties ženklas.
Medinių namų finansiniai aspektai
Kaune medinukai yra pigesni nei mūriniai, blokiniai ar monolitiniai namai, tačiau sunku arba beveik neįmanoma jų apdrausti draudimu, reikalingu norint imti būsto paskolą. Tai reiškia, kad medinukus dažniausiai galima įsigyti tik neimant paskolos. Šančių medinukai palyginti pigūs - prastos būklės pastatą galima įsigyti už 30-50 tūkst. eurų.
Dvarai Kaune
Kauno miestas per šešis šimtmečius nuolatos plėtėsi, į jo teritoriją pateko įvairūs pakaunės dvarai ir dvareliai. Dvarai kaip ūkiniai-ekonominiai vienetai funkcionavo iki 1940 m. Daugelis mūsų dienas pasiekusių Kauno dvarų ir dvarelių gerokai nukentėjo nuo laiko ir žmonių (pvz., Linkuvos, Romainių dvarai). Kai kuriems dvarams labiau pasisekė, juose daugmaž išsaugota pastatų visuma (Aukštosios Fredos dvaras), o nedaugelis sulaukė tikro „renesanso“ (pvz., Miesto dvarelis).
Žemosios Panemunės dvaras
Žemosios Panemunės dvaras buvo pastaytas apie 1650 m. (kai kurie dokumentai keltų hipotezę, kad galbūt XVI a. pabaigoje) bei priklausė didikų Sapiegų giminei, vėliau kunigaikščių Čartoriskių, grafų Tiškevičių giminėms, kurios glaudžiai giminiavosi su iškiliomis to meto Europos aristokratų šeimomis. Tarpukariu Žemosios Panemunės dvaras priklausė Valentino Gustainio šeimai, čia mėgdavo rinktis ir svečiuotis tarpukario Lietuvos intelektualai ir inteligentija.
Žemosios Panemunės davro istorija kalba apie žmones, kūrusius mūsų valstybės istoriją, ar tai buvo LDK, ar ATR (Abiejų Tautų Respublika) ar moderni nepriklausoma tarpukario Lietuva.
Kiti Kauno dvarai
- Aukštosios Fredos dvaras
- Tirkiliškių dvarelis
- Marvos dvaras
- Romainių dvaras
- Linkuvos dvaras
- Vytėnų dvaras
- Sargėnų dvaras
Išvados
Mediniai Kauno namai - tai ne tik architektūros paminklai, bet ir gyva istorijos dalis, kurią būtina išsaugoti ateities kartoms. Tik bendromis savininkų, miesto valdžios ir visuomenės pastangomis galima užtikrinti, kad šis unikalus paveldas ne tik išliks, bet ir toliau puoš Kauną, primindamas apie jo turtingą praeitį.