Konfliktai Tarp Senjorų Globos Namuose: Priežastys Ir Sprendimo Būdai

Senėjimas yra natūralus gyvenimo etapas, tačiau jam atėjus, daugelis vyresnio amžiaus žmonių susiduria su iššūkiais, kurių vieni negali įveikti savarankiškai. Tokiais atvejais globos namai tampa reikalinga pagalba, užtikrinančia priežiūrą ir saugumą. Vis dėlto, gyvenimas globos namuose ne visada būna idiliškas. Čia, kaip ir bet kurioje kitoje bendruomenėje, kyla konfliktų tarp gyventojų. Šiame straipsnyje nagrinėjamos konfliktų globos namuose tarp senjorų priežastys, jų prevencijos būdai ir galimi sprendimai.

Globos namų dažniausiai ieškoma suvokus, jog patys nepajėgsime pasirūpinti artimu žmogumi, jei neatsisakysime darbo, karjeros, šeimos reikalų. Sprendžiame dilemą: jei patys slaugysime insulto ar kitos ligos, negalios ištiktą ligonį ar dėl senatvės negalintį judėti tėvą ar motiną, kas uždirbs pinigus šeimai išlaikyti?

Globos Namai Lietuvoje: Realijos Ir Lūkesčiai

Lietuvoje vis dar nėra tvirtos tradicijos iš anksto planuoti senatvę ir apsvarstyti gyvenimą globos namuose. Dažnai vyresnio amžiaus žmonės į globos namus patenka tik tada, kai jų sveikata smarkiai pablogėja ir jie nebegali savimi pasirūpinti.

Globos Namų Trūkumas

Bendrojo profilio globos įstaigų šalyje netrūksta ir poreikis beveik yra patenkintas. Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, keliose jų (Utenoje, Marijampolėje, Aknystoje) yra net laisvų vietų. Tačiau specializuotose (turinčiųjų proto negalią ar reikalingų intensyvios slaugos) gauti vietų - amžina problema. Po karantino į darbus grįžę artimieji šiuo metu vėl intensyviai ieško įstaigų, kur galėtų globai palikti savo senolius, kurių nėra galimybės prižiūrėti. O ir išbuvę visą leistiną terminą slaugos ligoninėje seneliai jau gali būti išleidžiami. Deja, nėra kur.

Pavyzdžiui, artimiausia šiauliečiams intensyvia slauga užsiimanti specializuota įstaiga - Aukštelkės socialinės globos namai - yra užpildžiusi visas 220 vietas, neturi nė vienos laisvos, o laukiančiųjų sąraše - 10 asmenų. „Daugybė žmonių kreipiasi pas mus ir prašo kad ir trumpalaikės globos, t. y. 6 mėnesiams, arba atokvėpiui, t. y. mėnesiui ar dviem. Bet mes neturime vietų. Mes užsiguldę iki Naujųjų metų. Ir jeigu kas nors mirs, mes priimsime ilgalaikei globai iš tų 9, kurie yra eilėje. O iš tų, kurie nori bent pusmečiui, neturime vietų.

Taip problema sukasi uždaru ratu: slaugos ligoninėje vietų tik 160 ir jos užimtos, o patekti su šeimos gydytojo siuntimu ten norėtų kone 200. Eilės naujuose ir arčiau namų Šiaulių miesto savivaldybės globos namų Stacionarios globos ir slaugos padalinyje Rėkyvoje vietų irgi nėra. Prašymus ten apsigyventi yra pateikę 20 asmenų.

Psichologinės Priežastys

• Prisitaikymas prie naujos aplinkos: Persikėlimas į globos namus yra didelis pokytis senjoro gyvenime. Jam reikia prisitaikyti prie naujos aplinkos, naujų žmonių, naujų taisyklių ir tvarkos. Tai gali sukelti stresą, nerimą ir depresiją, kurie savo ruožtu gali išprovokuoti konfliktus.
• Vienatvė ir izoliacija: Nors globos namuose senjorai gyvena tarp kitų žmonių, jie vis tiek gali jaustis vieniši ir izoliuoti, ypač jei neturi artimų draugų ar šeimos narių, kurie juos lanko. Vienatvė gali sukelti irzlumą, priešiškumą ir norą konfliktuoti.
• Nuobodulys: Jei globos namuose nėra pakankamai užsiėmimų ir pramogų, senjorai gali pradėti nuobodžiauti. Nuobodulys gali sukelti apatiją, demotyvaciją ir norą ieškoti bet kokios veiklos, net jei tai reiškia konfliktavimą.
• Kognityviniai sutrikimai: Demencija, Alzheimerio liga ir kiti kognityviniai sutrikimai gali paveikti senjorų elgesį ir gebėjimą bendrauti. Jie gali tapti agresyvūs, irzlūs, dezorientuoti ir nesuprasti kitų žmonių ketinimų.
• Asmenybės skirtumai: Kaip ir bet kurioje kitoje grupėje, globos namuose gyvena įvairių asmenybių žmonės. Kai kurie yra ekstravertai ir mėgsta bendrauti, o kiti yra intravertai ir vertina privatumą. Kai kurie yra lankstūs ir tolerantiški, o kiti yra užsispyrę ir reiklūs. Šie asmenybės skirtumai gali sukelti nesusipratimų ir konfliktų.

Socialinės Priežastys

• Privatumo stoka: Globos namuose senjorai dažnai gyvena mažose patalpose ir dalijasi bendrais patogumais su kitais gyventojais. Tai gali sukelti privatumo stoką, kuri savo ruožtu gali sukelti įtampą ir konfliktus.
• Kontrolės praradimas: Persikėlus į globos namus, senjorai praranda dalį savo nepriklausomybės ir kontrolės. Jie turi laikytis globos namų taisyklių ir tvarkos, valgyti tai, kas jiems patiekiama, ir dalyvauti veikloje, kurioje jie nebūtinai nori dalyvauti. Kontrolės praradimas gali sukelti frustraciją ir maištą, kurie gali išprovokuoti konfliktus.
• Bendravimo sunkumai: Senjorai gali turėti sunkumų bendraujant su kitais gyventojais ir personalu dėl kalbos barjero, klausos problemų, kognityvinių sutrikimų ar tiesiog dėl to, kad jie yra drovūs ar uždari. Bendravimo sunkumai gali sukelti nesusipratimų ir konfliktų.
• Konkurencija dėl išteklių: Globos namuose gali būti konkurencija dėl išteklių, tokių kaip televizorius, knygos, žaidimai ar personalo dėmesys. Konkurencija dėl išteklių gali sukelti pavydą, pyktį ir norą konfliktuoti.

Aplinkos Priežastys

• Triukšmas: Globos namuose gali būti triukšminga dėl televizoriaus, radijo, pokalbių, personalo veiklos ir kt. Triukšmas gali erzinti senjorus, ypač tuos, kurie turi klausos problemų ar yra jautrūs garsams.
• Apšvietimas: Netinkamas apšvietimas gali sukelti diskomfortą ir dezorientaciją. Per ryškus apšvietimas gali erzinti akis, o per silpnas apšvietimas gali sukelti baimę ir nerimą.
• Temperatūra: Netinkama temperatūra gali sukelti diskomfortą ir pabloginti sveikatos būklę. Per aukšta temperatūra gali sukelti dehidrataciją ir perkaitimą, o per žema temperatūra gali sukelti peršalimą ir hipotermiją.
• Erdvės trūkumas: Erdvės trūkumas gali sukelti claustrophobia ir padidinti įtampą tarp gyventojų.

Pandemija sumažino gyventojų skaičių globos namuose ne tik dėl ligos, bet ir atnešė naujų reikalavimų, sumažinusių gyvenamąjį plotą įstaigose. „Kiekvienas aukštas veikia savarankiškai. Jei pas mus du aukštai, tai jų keliai (gyventojų ir personalo, - aut. past.) nesusikerta. Darbuotojai turi būti užtikrinti kiekvienam aukštui, negali ateiti iš pirmo į antrą aukštą. Karantininiai kambariai turi būti nebe vienas, o du - kiekvienam aukštui po vieną. Turime nusimatyti vadinamąją švarią (saugią, - aut. past.) ir nešvarią zonas. Ir jas numatyti bei atitverti kiekvienam aukštui“, - sudėtingas sąlygas vardija V. Motiejūnas.

Konfliktų Prevencija Globos Namuose

Norint sumažinti konfliktų skaičių globos namuose, svarbu imtis prevencinių priemonių, kurios apimtų:

Tinkamas Pasiruošimas Persikėlimui

• Išankstinis planavimas: Sprendimas dėl apgyvendinimo globos namuose turėtų būti priimamas iš anksto ir apgalvotai, dalyvaujant pačiam senjorui, jei jis yra pajėgus priimti sprendimus.
• Globos namų pasirinkimas: Reikia atidžiai pasirinkti globos namus, atsižvelgiant į senjoro poreikius, pageidavimus ir finansines galimybes. Būtina apsilankyti globos namuose, susipažinti su gyvenimo sąlygomis, personalu ir taisyklėmis.
• Psichologinis pasiruošimas: Svarbu psichologiškai paruošti senjorą persikėlimui į globos namus, paaiškinti jam, kokie pokyčiai jo laukia, ir suteikti jam galimybę išsakyti savo baimes ir nerimą.

Tinkamos Gyvenimo Sąlygos

• Privatumas: Reikia užtikrinti senjorams pakankamai privatumo, suteikiant jiems galimybę gyventi vienviečiuose kambariuose arba atskirti jų asmenines erdves.
• Komfortas: Reikia užtikrinti senjorams patogias gyvenimo sąlygas, aprūpinant juos patogiais baldais, tinkamu apšvietimu, temperatūra ir triukšmo lygiu.
• Užimtumas: Reikia organizuoti senjorams įvairius užsiėmimus ir pramogas, atsižvelgiant į jų pomėgius ir galimybes. Tai gali būti rankdarbiai, muzika, šokiai, žaidimai, ekskursijos ir kt.
• Bendravimas: Reikia skatinti senjorų bendravimą tarpusavyje ir su personalu, organizuojant bendrus renginius, pokalbius ir kitas socialines veiklas.

Kvalifikuotas Personalas

• Kompetencija: Globos namų personalas turi būti kompetentingas ir gerai apmokytas, kad galėtų tinkamai pasirūpinti senjorais, atsižvelgiant į jų fizinius, psichologinius ir socialinius poreikius.
• Empatija: Globos namų personalas turi būti empatiškas ir supratingas, kad galėtų užmegzti ryšį su senjorais, išklausyti jų problemas ir padėti jas išspręsti.
• Konfliktų sprendimas: Globos namų personalas turi būti apmokytas konfliktų sprendimo įgūdžių, kad galėtų greitai ir efektyviai išspręsti konfliktus tarp senjorų.

Konfliktų Sprendimo Būdai Globos Namuose

Jei konfliktas globos namuose vis dėlto kilo, svarbu jį greitai ir efektyviai išspręsti. Tam galima naudoti įvairius konfliktų sprendimo būdus:

• Tarpininkavimas: Tarpininkas - tai neutralus asmuo, kuris padeda konfliktuojančioms šalims susitarti ir rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą.
• Derybos: Konfliktuojančios šalys pačios bando susitarti ir rasti sprendimą, kuris atitiktų jų interesus.
• Arbitražas: Arbitras - tai neutralus asmuo, kuris išklauso abiejų konfliktuojančių šalių argumentus ir priima sprendimą, kuris yra privalomas abiem pusėms.
• Administracinis sprendimas: Globos namų administracija išklauso abiejų konfliktuojančių šalių argumentus ir priima sprendimą, kuris yra privalomas abiem pusėms.

Svarbu prisiminti, kad kiekvienas konfliktas yra individualus ir jam išspręsti reikia pasirinkti tinkamiausią būdą.

Globos Namų Kainos

Jokia valdžios įstaiga globos vietų neskirsto ir nedalija. Žmogus pats pasirenka norimą globos įstaigą bet kurioje šalies vietoje, nesvarbu - privačią ar biudžetinę. O į savo savivaldybę kreipiasi, kad ši padengtų kainos skirtumą tarp globos namų paslaugos įkainio ir sumos, kurią moka pats žmogus, priklausomai nuo gaunamos pensijos. Pagal galiojančią tvarką senolis už gyvenimą ir globą turi atiduoti visą slaugos priežiūros pašalpą, jei tokią gauna, ir 80 procentų savo gaunamos pensijos. Tada trūkstamus šimtus eurų prideda savivaldybė.

„Tarkime, paslaugos kaina yra 1 000 Eur. Žmogaus slaugos pašalpa yra kokie 200 ir nuo jo gaunamos pensijos 80 procentų susidaro dar kokie 400. Tai jis susimokės 600 Eur, o tą skirtumą dengs savivaldybė“, - sako Socialinių paslaugų skyriaus vedėja R. Pilypienė. Vidutiniškai gyventojo mokama suma svyruoja apie 500 Eur, kiti pridedami iš valstybės ar savivaldybės biudžeto dotacijos.

Kadangi Šiaulių miesto savivaldybė yra sudariusi sutartis su maždaug 40 šalies įstaigų, nemažai pagyvenusių šiauliečių yra išvažiavę ir į globos įstaigas Šventojoje, Druskininkuose, Vilniaus regione. Tiesiog vaikai vežasi tėvus arčiau savo gyvenamosios vietos, kad galėtų dažniau juos aplankyti. Šiaulių savivaldybė globos išlaidų dalį įstaigose kompensuoja maždaug 400 gyventojų įvairiose įstaigose.

Senų žmonių diskriminacija

E.Ramonienė pastebi, jog senyvo amžiaus žmonių skaičiaus didėjimas verčia peržiūrėti ir prie naujų poreikių pritaikyti visuomenės išteklius: ekonomikos, politikos, socialinio saugumo, sveikatos apsaugos, žmogaus ekologijos. Lietuvoje deklaruojama pagarba senyvo amžiaus asmenims, suteikiamas aukštas socialinis statusas visuomenėje. Socialinės paslaugos - tai viena iš šiuolaikinės valstybės socialinės apsaugos sistemos dalių, kuri padeda garantuoti žmonėms reikalingą apsaugą ir gerovę, kuo ilgesnį jų savarankiškumą ir galimybes dalyvauti bendruomenės bei visuomenės gyvenime.

„Sėkminga senatvė didele dalimi priklauso ir nuo materialinės gerovės, finansinio saugumo, sveikatos išsaugojimo ir nepriklausomybės nuo artimųjų. Nubrėžta senatvės riba - pensinis amžius ir maža pensija, taikomos nuolaidos ir lengvatos tarsi pažemina žmogaus orumą“, - kalbėjo centro direktorė. Ji taip pat apgailestavo, kad senėjimo faktai - protinės negalios, fizinių trūkumų, demencijos atsiradimas, materialiniai nepritekliai veda į socialinę izoliaciją.

„Senyvo amžiaus žmonės nebegali dalyvauti bendruomeniniame gyvenime. Taip atsiranda požiūris į senus žmones kaip į naštą, nesugebančius rūpintis savimi ir būti naudingais visuomenei. Formuojasi klaidinga nuomonė apie visus senus žmones, tuomet ir prarandama pagarba jiems ir jų gyvenimo būdui“, - sakė E.Ramonienė.

Psichologas A.Kairys teigė, jog kalbant apie darbo rinką senų žmonių išstūmimas iš jos nėra naujas dalykas. Jis buvo būdingas ir anksčiau. „Tiesiog vyresni žmonės prastėjant sveikatai yra mažiau pajėgūs atlikti fizinius darbus. Tačiau ganėtinai naujas yra visuomenės požiūris - vyresni žmonės išstumiami ir iš tų veiklų, kurias jie galėtų atlikti. Šis požiūris kartais vadinamas eidžizmo terminu, t. y. diskriminacija dėl amžiaus“, - pastebėjo VU docentas.

Ne paslaptis, jog nemažai senyvo amžiaus žmonių dažnai jaučiasi apleisti ir vieniši. E.Ramonienės nuomone, taip yra todėl, kad dabartinis gyvenimas verčia artimuosius daug dirbti, nuolat rūpintis savo šeimos gerove arba netinkamas gyvenimo būdas trukdo skirti pakankamai dėmesio savo tėvams. „Senyvo amžiaus asmenys nėra našta savo vaikams. Kadangi blogėja pažinimo procesai, ypač atmintis, pastebimi disfunkciniai elgesio ir psichikos pakitimai, tik tada artimieji ieško galimybių apgyvendinti asmenį socialinės globos namuose. Tai nėra vienadienis apsisprendimas“, - pabrėžė centro direktorė.

Jei asmeniui diagnozuota demencija, Alzheimerio ar kita sunki liga, kalbėjo pašnekovė, tai labai smarkiai paveikia slaugančiojo savo artimąjį gyvenimą. „Prastėja santykiai su šeima, darbu, nebesusitvarkoma su emocijomis. Jie suvokia, kad negalės suteikti tiek daug dėmesio, psichologinės pagalbos savo senstantiems tėvams dėl laiko stokos, - santykių atšalimo priežastis vardijo E.Ramonienė. - O socialinės globos namuose senjorams ar senyvo amžiaus žmonėms teikiama visokeriopa pagalba - medicinos, psichologinė, vykdomos laisvalaikio ir užimtumo veiklos, skatinamas jų savarankiškumas, mažinama socialinė atskirtis suteikiant galimybę bendrauti su bendraamžiais.“

A.Kairys taip pat antrina E.Ramonienei ir teigia, kad yra įvairiausia pynė visokiausių priežasčių, dėl kurių dažnai kalti būna net ne patys žmonės, o taip yra suformuota politika, sistema. „Taip, reikia suprasti, kad bet kurį reiškinį visuomenėje ir tą kreivą požiūrį į vyresnio amžiaus žmones formuoja daugybė dalykų. Pavyzdžiai, socialiniai - kaip požiūris, politiniai sprendimai - kaip menkas paslaugų prieinamumas, demografiniai - kaip visuomenės senėjimas ir vyresnio amžiaus žmonių skaičius, bei daugybė kitų, kurie susiplaka į tokį probleminį mišinį“, - kalbėjo psichologas.

Viskas priklauso nuo požiūrio

Pasak E.Ramonienės, daugelis senyvo amžiaus žmonių negeba prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio gyvenimo tempo, naujovių. Ne visiems yra priimtini darbdavio reikalavimai (kompiuterinis raštingumas, persikvalifikavimo kursai, darbo tempas ir t. t.). Todėl jie nuolat lygina savo praėjusio gyvenimo privalumus su dabartiniu gyvenimo būdu, kuris jiems atrodo nepriimtinas.

Visuomenėje klesti tiek neigiami, tiek teigiami stereotipai apie pagyvenusius žmones. „Įsitikinimas, kad dauguma senų žmonių yra bejėgiai, sutrikusios psichikos, nuskurdę arba įsivaizdavimas, kad dauguma senų žmonių yra malonūs, išmintingi, turintys didelę gyvenimo patirtį, priklauso nuo mūsų požiūrio. Kokią žinią mes skleisime apie senus žmones, tokią nuomonę formuosis jaunimas“, - įsitikinusi moteris.

A.Kairio teigimu, konfliktas tarp kartų turbūt yra visada - jaunesnė karta mano, kad geriau žino, kaip reikia gyventi, negu vyresnė. Ir turbūt visada vyresnė karta turės patarimų jaunesnei. „Konfliktai turbūt yra neišvengiami. Gal kažkiek ir „kalti“ kai kurie senjorai, kad jaunesnieji jų negerbia ar kreivai žiūri, bet iš kitos pusės turėtumėm pripažinti, kad kiekvienas žmogus nusipelno būti gerbiamas“, - sakė pašnekovas.

VU docento nuomone, blogas mūsų pavyzdys su tėvais ar kitais vyresnio amžiaus žmonėmis jaunimui daro blogą įtaką. „Taip, vaikai mokosi iš pavyzdžio. Ir jeigu viena karta blogai elgiasi su kita karta, tai trečia karta to ir išmoks“, - lakoniškai teigė specialistas.

Tada galime nesitikėti ir iš savo vaikų, kad jie į mus palankiai žiūrės ir mumis rūpinsis? „Sunku pasakyti, kas bus po 50 ar 30 metų, kai vienai kartai reikės rūpintis kita. Kaip aš ir minėjau, čia yra kompleksinė problema. Didele dalimi tai yra susiję su socekonominėmis aplinkybėmis - tiek darbine sritimi, tiek paslaugų prieinamumu - tai nėra taip paprasta“, - kalbėjo A.Kairys.

Turėtų turėti galimybę rinktis

Siekiant praskaidrinti senyvo amžiaus žmonių kasdienybę, Lietuvos senelių namuose vyksta vienkartinės akcijos, kurių tikslas padėti seneliams turiningai leisti laisvalaikį (literatūros skaitymas, stalo žaidimai, bendravimas). Tačiau, kaip pasakojo E.Ramonienė, dėl sveikatos būklės, įvairių negalių, bendravimo patirties neturėjimo jaunystėje, dauguma senelių nelabai noriai priima šią pagalbą.

„Tačiau mes tai skatiname, nes užsiimdami mėgstama veikla gyventojai nesijaučia vieniši, jaučiasi sveikesni, galintys išreikšti save, - apie norą padėti senjorams kalbėjo centro direktorė. - Dalyvavimas veiklose padeda lengviau prisitaikyti prie naujo gyvenimo būdo, tad mokyklinukų apsilankymai senelių namuose galėtų tapti įprasta praktika ir mūsų šalyje ir, manau, kad ir yra, tik gal ne visose savivaldybėse. O ko reikėtų? Tik abipusės iniciatyvos.“

Psichologo vertinimu, senelių ir globos namai nebūtinai yra blogis, kai į artimuosius žiūrima smerkiančiu ir kaltinančiu žvilgsniu, kad atidavė artimą žmogų į svetimas rankas. „Tokio pobūdžio įstaigų reikia. Ir jeigu reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra, kartais nėra kito pasirinkimo. Turbūt turėtume kalbėti truputį apie kitą dalyką - vyresnio amžiaus žmogus turėtų turėti galimybę pasirinkti, kaip jam praleisti savo senatvę ir tuo pat metu jis netaptų niekam našta“, - įsitikinęs A.Kairys.

Anot jo, turėtume kalbėti ir apie kitą problemą: jeigu yra darbingas žmogus, kuris prižiūri vyresnio amžiaus žmogų ir išeina iš darbo rinkos, kas bus, kai tas pats žmogus pasieks pensinį amžių? „Taip, dabar yra pakeitimas, kad jam pradeda skaičiuoti pensinį stažą. Tačiau jis yra išėjęs iš darbo rinkos, nekaupia pensijai, netobulina savo kvalifikacijų. Kai jam reikės savarankiškai grįžti į darbo rinką, negalės grįžti į tas pačias pareigas ir nebegalės tęsti savo darbinės karjeros. Taigi, kai jis pats išeis į pensiją ir kai jam reikės priežiūros, situacija irgi bus sudėtinga, - kalbėjo VU docentas.

„Jeigu mes turėtumėm išplėtotą paslaugų sferą nuo priežiūros ir pagalbos namuose iki orių, nežeminančių sąlygų globos ar slaugos namuose, mes nekalbėtumėm apie tokius dalykus kaip: „Oi, atidavė!“

Pagalbos reikia ne tik senjorams ar sergantiems

Paklausta, kaip deramai reikėtų pasirūpinti ne tik fizine, bet ir emocine bei psichologine senyvo amžiaus žmogaus būsena, E.Ramonienė sakė, kad artimiesiems reikia sutelkti visas pastangas žmogaus gyvenimo kokybei išsaugoti, kiek įmanoma stengtis išpildyti paskutinius žmogaus norus, pripažinti jo silpnybes, stiprybes ir trūkumus, neteisti ir nesmerkti.

„Jeigu žmogumi negali rūpintis artimieji, derėtų jo priežiūrą patikėti įstaigoms, kuriose dirba įvairių sričių specialistai, kurie deramai pasirūpins einančio gyvenimo pabaigos link žmogaus emocine ir fizine būkle, sukoncentruos dėmesį į žmogaus poreikius, reakcijas ir išgyvenimus“, - kalbėjo centro direktorė.

tags: #konfliktai #tarp #senjoru #gyvenanciu #globos #namuose