Panemunė ir Vaidoto gatvė Kaune turi turtingą istoriją, kurią atspindi išlikę pastatai ir nauji projektai. Šiame straipsnyje apžvelgsime Vaidoto gatvės raidą, architektūrą, svarbius pastatus ir naujo baseino statybas.
Mediniai Pastatai Kaune
XIX a. pabaigoje - XX a. pirmoje pusėje didesnioji dalis Kauno mieste statomų trobesių buvo mediniai. Įvairiuose miesto istoriniuose rajonuose išliko apie 2000 gyvenamųjų vienos šeimos bei nuomojamų butų namų, kariškių, geležinkeliečių namų ir kitokių tipų pastatų. Jų kaip architektūros istorijos objekto vertę be išlygų pripažįsta menotyrininkai ir paveldo specialistai. Medinių namų išsaugojimas - didžiulė ekonominė ir teisinė problema. Duomenų bazės tikslas - surinkti kuo daugiau informacijos apie išlikusius medinius namus.
Tarpukario Medinukai
Tarpukario medinukai - svarbi Kauno architektūros dalis, kuriuose virte virė modernėjančios visuomenės gyvenimas. Vienas geriausių pavyzdžių - Aukštosios Panemunės kurortas. Tarpukariu mediniuose pastatuose linksminosi vasarotojai, reabilitavosi ir mokėsi vaikai, gyveno ryškiausi to meto žmonės. Kurorto dvasią Panemunė išlaikiusi lig šių dienų, bevaikštant A. Smetonos alėjoje, Gailutės, Birutės, Vičiūnų ir kitomis gatvėmis galima išvysti įvairių bokštelių, priestatų, verandų, išlikusių iš tarpukario laikmečio ir vis dar žavinčio netikėtais sprendimais.
Kalbant apie istorinę kurortų aplinką, reikia paminėti faktą, jog didžioji dalis lig šiol Panemunėje išlikusių architektūros objektų yra mediniai ir vis dar džiugina praeivių akį.
Vaidoto Gatvės Istorija
Vaidoto g. yra atokiau nuo Kauno centro. Iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskirianti gatvė yra viena pagrindinių Kauno transporto arterijų. Vis dėlto daugiausia grandiozinių projektų, tiesa, dabar jau kiek primirštų, Panemunėje yra mačiusi Vaidoto g. D.Nevardauskienė ja daugybę metų pėstute eidavo į darbą ir atgal. "Sunku viską į vieną sutalpinti. Visų pirma todėl, kad ir pati Panemunė, ir Vaidoto g. yra labai įvairialypės.
Šv. Roko Atlaidai
Vienas didžiausių traukos centrų Vaidoto g. Kiekvieną rugpjūtį joje rengiami Šv.Roko atlaidai sutraukia minias žmonių net ir iš tolimesnių vietovių. "Atlaidai Panemunėje buvo rengiami jau ir XIX a. Visuomet suvažiuodavo daugybė žmonių. Tai būdavo proga susitikti ištisoms giminėms. Atlaidai vykdavo ir sovietmečiu. "Tai būdavo vienintelis kartas per metus, kai prekiaudavo į spalvotus popieriukus suvyniotais vadinamaisias kermošiaus saldainiais, kurie buvo tiesūs ir ilgi, kiti - susukti į baronkas, dar kiti - kaip laikrodžiai, karoliai ar apyrankės. Dabartiniai maldos namai iškilo 1859 m. vietoj medinės Šv.Karolio bažnyčios.
Pastatai Vaidoto Gatvėje
D.Nevardauskienė dėmesį iš karto atkreipia į žalią 26 numeriu pažymėtą statinį. Ne todėl, kad jame ilgus metus dirbo - čia buvo įsikūrusi biblioteka, kuri vėliau perkelta į Vaidilos g. 26-ame name tarpukariu veikė bažnyčios išlaikyta pradinė mokykla, vadinta seselių mokykla. Vaikus joje mokydavo vienuolės kazimierietės iš Pažaislio vienuolyno. Antrame pastato aukšte veikė vaikų darželis. Čia buvo įrengtas ir žaidimų kambarys. Vaikai ten buvo ir maitinami. D.Nevardauskienė pasakojo, kad pradėjusi rinkti informaciją apie Panemunę sutiko žmonių, kurie yra lankę šį vaikų darželį ir mokyklą. Sovietmečiu ši mokykla ir darželis buvo uždaryti. Vietoj jų įkurti kultūros namai su nedideliu kino teatru "Panemunė", 1951 m. - Kauno miesto centrinės bibliotekos Panemunės filialas, veikęs iki 2012 m. Nuo 2003 m.
Vertas dėmesio ir greta esantis vienaaukštis, pažymėtas 28-uoju numeriu. XIX a. Sovietmečiu name apsigyveno bažnyčios kunigai ir vargonininko šeimyna. Ponas Vytautas vargonauja jau per 40 metų. Viena ryškiausių Vaidoto g. puošmenų - 18-asis pastatas.
Tarpukario Bruožai
Vienas ryškesnių išlikusių tarpukario ir dar senesnių laikų Vaidoto g. bruožų - tvarkingai vienoje linijoje išrikiuoti pastatai. "Atkreipkite dėmesį, kad visi namai yra labai arti gatvės. Taip būdavo patogiau pritraukti klientus. Už namo dažnai būdavo įrengtas sodas, daržiukas. Tarpukariu nemažą dalį panemuniečių sudarė žydai. "Čia veikė žydo Neimarko kepykla. Labai gražus pastatas.
Istorijos verpetuose Vaidoto g. vis keitėsi, kilo nauji pastatai, keitėsi senųjų paskirtis. Sovietmečiu Vaidoto g. veikė ir fotoateljė. "Pati turiu čia darytą vaikystės nuotrauką", - šyptelėjo moteris. "Matote tą iškabą? Yra vietų, kurios savo paskirtį išlaikė iki šių dienų. Akmenimis grįstoje turgaus aikštėje prekiaujama iki šiol. Ši aikštė, deja, mena ne tik džiaugsmingą šurmulį ir azartiškas jomarko dalyvių derybas. 1992-aisiais čia pastatytas ir pašventintas paminklas Tauro apygardos Birutės rinktinės partizanams atminti. 1947-1949 m.
Poilsiautojai Panemunėje
Į Panemunę poilsiautojai padėjo plūsti XX a. pradžioje, kai tapo populiarios maudynės. "Tada čia ėmė kilti vilos, jos buvo nuomojamos. Pirmieji trys maršrutiniai autobusai šalyje 1924 m. rugsėjį iš Kauno rotušės a. Į Aukštąją Panemunę, kuriai 1933 m.
Karinė Istorija
Panemunėje XIX a. pabaigoje galima suskaičiuoti 73 veikusius karinius objektus, pastatytus caro imperijos vakarinėms sienoms ginti. "Vaidoto g. tarpukariu dažnai žygiuodavo karininkai. Moterys turėjo, kur akis paganyti. Karininkai būdavo pasitempę, pasipuošę - tikras elitas. Ir šiandien vaikščiodamas Vaidoto g. dažnai gali išvysti važiuojantį karinį transportą ar vaikštančius uniformuotus karius. Ji atkreipė dėmesį, kad ne S.Dariaus ir S.Girėno oro uostas, esantis Aleksote, yra pirmasis Lietuvoje. Panemunėje oro uostas buvo pastatytas keleriais metais anksčiau - 1912-1913 m.
"Tačiau vėliau iš jo nebuvo skraidoma - neatitiko caro kariuomenę išvijusių vokiečių poreikių, buvo per ankštas. Jie 1915 m. Šalia Vaidoto g. esančioje Perlojos g. Vėl sugrįžus rusų kariuomenei, Panemunę užplūdo ir rusakalbiai gyventojai. "Vaidoto g. dažnai žygiuodavo kareiviai, važiuodavo rusiškos tanketės, kariškos mašinos su lauko virtuvėmis. Triukšmas - begalinis, dūmų - daugybė.
Vaidoto g. Mokyklos teritorijoje 1932 m. Panemunė senovėje vadinta Semėnava. Kai XVIII a. pabaigoje dvarą paveldėjo didikas Karolis Prozoras, siekdamas paremti 1794 m. XIX a. Toje Vaidoto g. vietoje, kur dabar yra Kunigaikščio Vaidoto daugiafunkcis centras, anksčiau buvo lietuviška progimnazija, tačiau sudegė. 1762-1763 m. Panemunės savininkas Simonas Sirutis greta dabartinės Vaidoto g. pastatė pirmąją mūrinę Šv.Apaštalų Simono ir Judo bažnyčią. Ji iškilo netoli dvaro sodybos. Po dešimtmečio dėl blogos pamatų konstrukcijos ir smėlėto grunto bažnyčia sugriuvo.
Naujas Baseinas Panemunėje
2024-04-09 11:23Savo jėgomis baseiną su SPA zona Nemuno saloje pastatęs Kaunas tęsia vandens sporto statinių plėtrą visame mieste. Praėjusių metų pabaigoje pradėtos statybos Šilainiuose. Čia nuo pamatų atgimsta Rūtos Meilutytės pirmoji plaukimo vieta. Po šv. Velykų paruošiamieji darbai startavo Panemunėje - rangovas įrengia apsaugines tvoras Vaidoto g. 11 sklype. Prieš dvejus metus Nemuno saloje jau pastatytas vandens sporto centras su SPA zona ir olimpinius standartus atitinkančiu baseinu. Šiemet Kauno savivaldybė perėjo prie sporto infrastruktūros projektų Šilainiuose bei Panemunėje įgyvendinimo.
Kauno savivaldybės administracija sutartį dėl naujo baseino statybos Panemunėje sudarė su viešą rangos konkursą laimėjusia bendrove „Verslo". 12 mln. 3 tūkst. kv. metrų ploto vieno aukšto pastate suprojektuoti aštuoni 25 metrų ilgio plaukimo takai su 150 vietų žiūrovams. Panemunės baseino statybines konstrukcijas sudarys monolitinis gelžbetonis, o fasado apdailą ir inžinerinę įrangą - modernios, drėgmei bei chloraminų poveikiui atsparios medžiagos. Viduje numatytos patogios rūbinės su persirengimo kabinomis - erdvėje tilps iki 224 spintelių.
„Pastačius baseiną ir jam pradėjus veikti, sudarysime patogesnes sąlygas Panemunės ir aplinkinių mikrorajonų vaikams lankyti plaukimo treniruotes. Dar daugiau paslaugų suplanuota SPA zonoje - sveikatingumo baseinas suaugusiems su hidromasažu ir kitais vandens pramogų elementais. Lankytojų patogumui greta statinio numatyta įrengti iki 100 vietų automobiliams.
Baseino Statybos Eiga
Jau kitąmet baseinų geografinis tinklas Kaune prasiplės dar labiau. Užbaigus plaukimui skirtų erdvių rekonstrukciją Šilainiuose, bemaž po pusmečio gerų naujienų sulauks ir panemuniškiai. „Nemuno saloje pastatytas olimpinių matmenų baseinas su SPA zona ir statybų finišas Šilainiuose - dar vienas įrodymas, kad nesisvaidome tuščiais žodžiais.
Užbaigę baseino statybas Panemunėje, ruošimės dar vieno išskirtinio projekto įgyvendinimui Aleksote. Šiuo metu miestiečiai plaukimo baseinais gali naudotis Vilijampolėje, Dainavoje, Gričiupyje, miesto centrinėje dalyje. Panemunėje, Vaidoto g. 11 numeriu pažymėtame sklype, atlikta 70 procentų darbų. Naujojo baseino erdvėse montuojamos durys, taip pat klijuojamos plytelės plaukimo baseine, sanitariniuose mazguose, persirengimo zonoje ir dušuose. Atliekama kitų baseinų vonių hidroizoliacija.
„Lygiagrečiai rangovai pradeda pirčių įrengimą, montuoja vėdinimo sistemos ortakius ir vamzdynus, atlieka sienų glaistymo ir dažymo darbus, renka šiluminį punktą. Taip pat klojami pastato elektrotechnikos ir silpnų srovių kabeliai. Užbaigus statybas Vaidoto gatvėje, 4 tūkst. kv. metrų bendrojo ploto pastate gyventojai ir sportininkai naudosis aštuoniais 25 metrų ilgio plaukimo takais.
Dar daugiau paslaugų suplanuota SPA zonoje - sveikatingumo baseinas suaugusiems su hidromasažu ir kitais vandens pramogų elementais. Bus įrengtos ir sūkurinės vonios bei trijų skirtingų pirčių zona. SPA erdvėje tilps ir atskiri baseinai mažiesiems kauniečiams. Viduje numatytos patogios rūbinės su persirengimo kabinomis. Panemunės baseino statybines konstrukcijas sudarys monolitinis gelžbetonis, o fasado apdailą ir inžinerinę įrangą - modernios, drėgmei atsparios medžiagos. Baseiną Panemunėje stato viešą rangos konkursą laimėjusi bendrovė „Verslo“.
Kauno Vaiduokliai
Mieste yra nemažai kitų statinių, kurie kauniečiams kelia šiurpą. Vieni jų, apleisti ir griūvantys, stovi metų metus. Taip dažniausiai būna, kai savo turto nepasidalija keli privatūs asmenys. Seniūnai tvirtino, kad tokiais atvejais kauniečius įpareigoja mokėti didesnį nekilnojamojo turto mokestį, nes kitų būdų priversti tvarkytis nėra.
Viešbutis „Britanika“
Vienas pagrindinių Kauno pastatų vaiduoklių - viešbutis „Britanika“, atrodė, skaičiuoja paskutines savo dienas, tačiau taip neatsitiko. Nugriauti vis nepavyksta1986-aisiais Kauno centre pradėtas, bet taip ir nebaigtas statyti viešbutis „Britanika“ per daugelį metų buvo tapęs miesto pastatų vaiduoklių simboliu. Šiemet buvo sužibusi viltis, kad jis pagaliau bus nugriautas. Vietoj jo naują viešbutį nori statyti bendrovės „Permira Invest“ valdoma įmonė „K26“. Projektą kūrė architektas Gintautas Natkevičius.
Kauno miesto taryba buvo pritarusi šiam projektui, tačiau rugsėjo mėnesį iš naujo balsavo, kad planuojamos statybos neprasidėtų. Tam įtakos turėjo greta „Britanikos“ įsikūrę verslininkai - jie pasiskundė, kad tarp naujo ir šalia esančių pastatų nebus išlaikyti privalomi atstumai. Šį tarybos spendimą naują viešbutį norintys statyti verslininkai apskundė teismui.
„Teismas sustabdė tarybos spendimą neleisti pradėti statybų. Laukiame, kokie bus tolesni savivaldybės atstovų veiksmai“, - pranešė G.Natkevičius.
Buvusi Biblioteka Vaidilos Gatvėje
Vienas naujausių Kauno vaiduoklių yra Panemunėje. Vaidilos gatvėje, mediniame name, ne vienus metus veikė miesto V.Kudirkos bibliotekos padalinys. Prieš kurį laiką jis buvo perkeltas į kitas patalpas.„Kartais matome, kad prie namo kažkas slampinėja. Dažniausiai tai būna smalsuoliai, vaikštantys aplink buvusią biblioteką augančiame pušyne. Bet kartą vėlai vakare mačiau, kad pastate mirgėjo prožektorių šviesos“, - pasakojo netoli apdegusio namo gyventis Vytautas Markevičius.
Vyras sakė manantis, kad, tikėtina, čia nuotykių ieško jaunimas.„Gal jaunuoliai čia pramogauja, nes pastatas nėra saugomas. Būtų blogiau, jei į jį įsimestų valkatos ir vėl kiltų gaisras“, - svarstė vyras. Su šiuo vaizdingoje vietoje stovinčiu pastatu susiję keisti Kauno valdžios sprendimai. Buvusios pionierių stovyklos „Trimitas“ pastate įkurdinta biblioteka vos prieš kelerius metus buvo suremontuota, tam išleista apie 90 tūkst. eurų.
Tačiau prieš trejus metus sumanyta biblioteką perkraustyti į Kunigaikščio Vaidoto mokyklą-daugiafunkcį centrą Vaidoto gatvėje. Toks sprendimas buvo motyvuojamas aplinkybe, esą bibliotekoje labai mažai lankytojų. Panemunės gyventojai prašė išsaugoti biblioteką ir surinko apie 700 parašų, tačiau miesto valdžia nusprendė kitaip.
Savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas sakė, kad pastatą savivaldybė planuoja parduoti.
Sudegęs Sandėlis Muziejaus Gatvėje
Nemažai vaiduoklių vis dar stovi miesto centre. Vienas jų - Muziejaus gatvėje styrantys sudegusio medinio sandėlio likučiai. Greta gyvenantis kaunietis Stasys pasakojo, jog vis girdi kalbų, kad statinys bus nugriautas.„Čia ateina daug turistų. Visi fotografuoja ne tik gražius senamiesčio vaizdus, bet ir šį padegėlį. Jis jau tapo savotiška įžymybe, dėl to jo, matyt, niekas ir negriauna“, - šaipėsi vyras.
Pastatas degė dar 2006 metų balandžio 25 ir 26 dienomis. Dalis 1905 metais statyto statinio priklausė savivaldybei. Ji su kitais sandėlio ir žemės sklypo bendraturčiais ilgai bylinėjosi aiškindamiesi, kokia turto dalis kam priklauso. Pernai elektroniniame aukcione savivaldybė savo turto dalį pardavė privačiam asmeniui. Už sandėlį vaiduoklį pirkėjas sumokėjo 110 tūkstančių eurų.
Centro seniūnas Marius Švaikauskas sakė, kad naujas pastato dalies valdytojas jį ir sklypą aptvėrė.„Žinau, kad verslininkas tikėjosi greitai susitarti su kitais pastato savininkais. Bet teismai tęsiasi iki šiol ir kol jie nesibaigs, nė vienas iš šeimininkų čia negali nieko daryti“, - apgailestavo seniūnas.
Pastatai Kurpių Gatvėje
Kelių vaiduoklių kompleksas stovi Kurpių gatvėje. Greta įsikūrę kauniečiai palei jį nevaikšto, eina gatve, nes bijo, kad likusi plytinė fasado siena bet kurią akimirką gali nugriūti.„Čia buvo ir daugiau tokių vaiduoklių. Kiti jau suremontuoti. Liko šitas ir už jo kieme esantis taip pat mūrinis pastatas. Laimei, patekti į jų teritoriją nėra labai lengva, todėl benamių ten neįsimetė“, - kalbėjo Kurpių gatvėje gyvenanti Raminta Rimkutė.
Kelis dešimtmečius apleistas stovi ir Rotušės aikštėje buvęs legendinis restoranas „Ugnė“. Matyti, kad namas uždengtas nauju stogu, įrengti nauji lietvamzdžiai. Bet daugiau jame nieko nevyksta.
Centro seniūnas M.Šveikauskas sakė, kad abiem atvejais pastatų savininkai yra privatūs asmenys.„Vaiduoklius nuolat tikriname, surašome raštus, nurodome, kad už pastatų nepriežiūrą savininkams teks mokėti didesnį nekilnojamojo turto mokestį. Tai vyksta metų metais, bet kitų priemonių priversti tvarkyti savo turtą nėra“, - apgailestavo M.Šveikauskas.
Kareivinių Pastatas Šančiuose
Žemuosiuose Šančiuose esantys XIX amžiuje statyto karinio miestelio pastatai ilgus metus buvo didžiulė šio gyvenamojo rajono piktžaizdė. Dabar beveik visos kareivinės atnaujintos. Vaiduokliu yra virtęs vienas prie pat A.Juozapavičiaus prospekto stovintis kareivinių pastatas. Name be stogo iš gatvės pusės kai kurie langai ir durų angos susandarintos. Tačiau įėjus į kiemą matyti, kad kai kurios užtvaros į pastatą nuplėštos. Vienoje kareivinių vietoje namus sau yra įkūręs benamis. Greta ant žemės numesto čiužinio mėtosi įvairių konservų dėžučių, kitų daiktų, net telefono kroviklis.
Šančių seniūnas Ričardas Rusteika sakė, kad šis kareivinių pastatas iš pradžių priklausė vienai vilniečių bendrovei, bet ji bankrutavo. Dabar jos savininkai yra kiti vilniečiai.„Su šiuo pastatu vis nesiseka. Savininkai keičiasi, juos įspėjame, kad tvarkytųsi, apmokestiname turtą didesniu nekilnojamojo turto mokesčiu. Deja, šios vienintelės kareivinės vis neranda gerų šeimininkų. Laimei, pastaruoju metu bent jau gaisrų čia nekyla“, - sakė seniūnas.
Namas Veiverių Gatvėje
Keliaujant į Aleksotą Veiverių gatvės įkalnėje akis bado seno raudonų plytų pastato likučiai.Greta gyvenantis Vaidotas Aleksonis tikino, kad namas ilgus metus yra negyvenamas ir palaipsniui griuvo.„Baisiausia buvo 2011 metais. Tada griuvo tai viena, tai kita pastato sienos, taip nutiko tris kartus. Mūsų namo griūtis nekliudė, bet būdavo nejauku, kai išgirsdavome bildesį“, - pasakojo vyras. Dabar sienų likučių jau likę nedaug ir gyventojai mano, kad geriau jie būtų visai nugriauti. Bet tai - privati nuosavybė.
Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė pranešė, kad namas ilgai priklausė dviem labai pagyvenusioms moterims.„Vos pranešdavome, kad jas bausime už turto nepriežiūrą, jos labai susijaudindavo, patekdavo į ligoninę. Situacija nesikeitė daug metų. Šiemet statinio likučius įsigijo vienas verslininkas ir yra vilčių, kad reikalai pajudės iš mirties taško“, - sakė seniūnė.
Vaiduoklį įsigijęs asmuo, pasak L.Navickienės, jau turi jo rekonstrukcijos projektą.„Kol kas verslininkas gyvena užsienyje. Kol nepraėjo metai po sandorio, mes laukiame, kada prasidės pokyčiai. Jei jų per metus nebus, teks aiškintis su naujuoju pastato savininku“, - sakė L.Navickienė.
Restoranas „Trys Mergelės“ Gričiupio Seniūnijoje
Gričiupio seniūnijoje didžiausias vaiduoklis stovi M.Riomerio gatvėje. Tai buvęs legendinis restoranas „Trys mergelės“. Pastatas ne kartą yra degęs, jo viduje ir aplinkui tvyro netvarka, mėtosi šiukšlės. Greta stovi paliktas automobilis be ratų. Nors teritorija aptverta segmentine tvora, pralįsti pro jos plyšius ir patekti į vaiduoklį visiškai nesunku.
Gričiupio seniūnė Jolanta Žakevičienė patikino, kad ir seniūnijos atstovams, ir gyventojams „Trijų mergelių“ situacija yra tiesiog įsiėdusi.„Savininką už turto nepriežiūrą baudžiame. Bet yra tokia tvarka, kad jei pastate kyla gaisras, visą pusmetį po jo bausti už statinio nepriežiūrą negalime. Pastebėjau, sakykime, sutapimą. Šioje vietoje jau ne kartą gaisrai kilo ir šiukšlės degė artėjant terminui, kai bausti jau galėjome“, - pastebėjo J.Žakevičienė.
Šiuo metu aplink pastatą atsiradusi segmentinė tvora, seniūnės nuomone, taip pat yra tik apsitvarkymo imitacija, o ne požymis, kad čia atsirado daugiau tvarkos. Buvusio restorano „Trys mergelės“ savininkas verslininkas Vytas Čičelis aiškino, kad pastatą įsigijo prieš 3 metus ir restoraną ketino atgaivinti, bet vėliau nusprendė, kad jis bus nuostolingas.
„Sumanėme toje vietoje pastatyti gyvenamuosius namus. Sklypas - valstybinė žemė - buvo komercinės paskirties. Norint statyti namus, jos paskirtį reikėjo pakeisti į gyvenamąją. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) patarė žemę išsipirkti. Žadėjo, kad tada galėsime pakeisti ir jos paskirtį“, - tvirtino V.Čičelis.
Pasak verslininko, kai žemę jis nupirko, NŽT sužinojo, kad pirmiausia turi atstatyti restoraną ir tik paskui galės keisti žemės paskirtį. Tada jau galėtų iškilti gyvenamieji namai.
III Fortas
Kaune yra tokių vietų, kur vaiduokliai gyvena legaliai ir net yra mėgstami kauniečių.Vienas įsikūręs III forte. Viešosios įstaigos „Kauno tvirtovė“ direktoriaus pavaduotojas Ovidijus Jurkša pasakojo, kad žmonės apie ten įsikūrusį vaiduoklį žino jau ne vieną dešimtmetį.„Prie šio forto gyveno mano močiutė. Jau tada ji pasakojo, kad forte vokiečiai laikė maisto atsargas. Kažkoks žmogus norėjo jas pavogti ir už tai buvo sušaudytas. Nuo to laiko vienoje forto patalpoje gyvena jo vėlė ir baugina lankytojus“, - pasakojo O.Jurkša.
Forto darbuotojas tikino, kad pirmą kartą vaiduoklio egzistavimą pajuto paauglystėje. Su draugais jis susilažino, kad į forto rūsį įlįs naktį.„Šiurpus jausmas, kurį tada pajutau, įstrigo visam gyvenimui. Tačiau ir dabar įėjęs į patalpą ne aš vienas juntu, kad ten dvelkia ypatinga vėsa ir yra labai nejauku, atrodo, kad tave kažkas stebi“, - pasakojo O.Jurkša.
Pats fortas, taip pat ilgai buvęs apleistas, dabar sutvarkytas.