Turto paveldėjimas - svarbus procesas, apimantis teisinius ir praktinius aspektus. Paveldėjimas dažnai tampa ne tik teisinių klausimų išsprendimu, bet ir galimybe išsaugoti artimųjų palikimą. Vis dėlto, šis procesas reikalauja aiškaus supratimo apie galiojančius teisės aktus, paveldėjimo formas bei galimas pareigas. Nuo tinkamai sudaryto testamento iki paveldėjimo pagal įstatymą - kiekviena situacija yra unikali ir reikalauja atsakingo požiūrio.
Lietuvoje turto paveldėjimą reglamentuoja įstatymai. Jais numatomi ir atvejai, kai asmuo turtą gali tiesiog paveldėti, ir situacijos, kai už jį tenka papildomai sumokėti. O ekspertai perspėja, kad piliečiai su paveldėjimo subtilybėmis turėtų susipažinti išsamiau, nes kai kuriais atvejais, paveldėti galima ne tik sodybas, prabangius butus ar verslą, bet ir skolas. Tuomet gali būti itin sudėtinga ar net neįmanoma atsisakyti sumokėti skolas.
Paveldėjimo mokesčiai: kada ir kiek reikia mokėti?
Remiantis įstatymais, turtas gali būti paveldimas iš pirmos ar antros eilės giminaičių, net ir visiškai svetimo žmogaus, tačiau skiriasi jo apmokestinimo tvarka. Iš artimų giminaičių paveldimas turtas nėra apmokestinamas. Jeigu paveldėjote turtą iš pirmos eilės giminaičių - tėvų, brolių, seserų, vaikų, senelių, įvaikių, įtėvių - jokie mokesčiai nėra taikomi. Tokia pati tvarka galioja ir tada, kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė neviršija 3 tūkst. eurų.
Tačiau paveldėjus turtą iš draugų ar tolimesnių giminių, gręsia mokesčiai. Vis dėlto, tokiu atveju, kai turtas paveldimas iš antros eilės giminių, tokių kaip pusbroliai, pusseserės, dėdės, tetos ir pan., arba iš svetimo, giminystės ryšiais apskritai nesusaistyto žmogaus, yra taikomas paveldimo turto mokestis. Šis mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės - 70 proc. viso turto vertės, taikant skirtingus tarifus.
Kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 proc., o kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 procentų.
Svarbu! Turto paveldėjimas ne visada papildo kišenes: dažnu atveju tenka sumokėti mokesčius.
Pajamų mokestis pardavus paveldėtą nekilnojamąjį turtą
Vis dėlto, jeigu paveldėtu nekilnojamuoju turtu nesinaudosite ir nusprendėte jį parduoti, jums gali tekti sumokėti pajamų mokestį. To išvengti galima tuomet, jei paveldėtą turtą išsaugojote savo nuosavybėje bent 10 metų ir daugiau. Jei pastaruosius 2 metus buvote registruoti ir deklaravote savo gyvenamąją parduodamame paveldėtame būste, mokesčių taip pat nemokėsite. Be to, mokesčių nereikia mokėti, jei už paveldėto NT pardavimą gautus pinigus panaudojate kito būsto įsigijimui per 1 metus.
Kitais atvejais, mokesčius mokėti reikia, tačiau ne nuo visos sumos, o nuo pelno. Taigi, jei pardavėte paveldėtą butą Vilniuje už 100 000 eurų, o jo rinkos vertė yra 80 000, gyventojų pajamų mokestį turėsite susimokėti nuo skirtumo: 100 000-80 000= 20 000 Eur. 15 proc nuo 20 000 yra 3000 eurų.
Mokesčiai skaičiuojami tik nuo nekilnojamo turto kainų: jei parduodate paveldėtą butą su baldais ir buitine technika, kilnojamas turtas ir daiktai turėtų būti parduodami atskirai. Jei po paveldėjimo NT turtą renovavote ir tvarkėte patys ir turite tai patvirtinančius dokumentus, tos sumos skaičiuojamos kaip jūsų išlaidos ir minusuojamos iš galutinės pardavimo kainos.
Vienišių turtas: kam jis atitenka?
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai vieniši žmonės neturi kam palikti savo turto. Tuomet, po jų mirties, šis turtas tampa niekieno nuosavybe ir galiausiai atitenka valstybei. Turtas valstybei atitenka ir tuomet, kai paveldėtojai dėl su turtu galimai susijusių skolų atsisako jį priimti.
Kasmet valstybė paveldi apie 400 tokių butų, įmonių akcijų, įvairių ūkinių pastatų ir kitokio turto bei jo dalių. Toks turtas tada yra perduodamas Turto bankui ir vėliau parduodamas viešuose aukcionuose. Turto bankas valstybės vardu paveldi ir perima valdyti gyventojų nekilnojamąjį turtą bei įmonių akcijas, kilnojamąjį turtą bei lėšas sąskaitose perima Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), o žemės sklypus be statinių - Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).
Turto banko duomenimis, dažniausiai perimamas gyvenamosios paskirties turtas: butai, bendrabučio tipo kambariai, gyvenamieji namai, sodybos, sodo nameliai ir jų dalys, taip pat žemės ūkio ir techninės paskirties pastatai, tokie kaip daržinės, tvartai, fermos, sandėliai, garažai ir jų dalys, inžinerinė infrastruktūra.
Paveldimo turto vertė svyruoja nuo kelių eurų iki šimtatūkstantinių sumų. Pavyzdžiui, 2020 m. aukcione parduotas butas Vilniaus senamiestyje už 176 tūkst. eurų. Didžioji dalis valstybės paveldėto nekilnojamojo turto yra su skolomis, turtas būna areštuotas, įkeistas. Skolų dydis svyruoja nuo kelių eurų iki šimtų tūkstančių, vidutiniškai skolinio įsipareigojimo dydis - apie 2 500 eurų.
Paveldėjimas: ne tik turtas, bet ir skolos
Vis dėlto, ne visada paveldimas tik turtas: kartais galima paveldėti ir skolas. Pavyzdžiui, paskolos, skolos už komunalines paslaugas, telefono sąskaitą. Taip pat, jeigu yra alimentų įsiskolinimas, turto paveldėtojai turi mokėti alimentus, bet tik paveldėto turto apimtyje.
Ekspertų teigimu, nepaveldimos yra tik baudos - administracinės ar baudžiamosios bylos - kadangi tai yra asmeninė bausmė.
Kaip palikti palikimą, kuris nebus apmokestinamas?
Jeigu žmogus turi teisė priimti palikimą, tačiau nori iš anksto apsisaugoti nuo nemalonių naujienų apie skolų paveldėjimą, jis iš karto gali kreiptis į notarą, kad jis sudarytų paveldimo turto apyrašą, į kurį surašomos asmens skolos. Tuomet tampa aišku, kas iš tiesų įeina į paveldimą turtą. Jeigu tai apima ir skolas, paveldėtojas gali atsisakyti priimti turtą.
Kitu atveju, jeigu turtą nusprendžiama priimti, paveldėtojas bent jau žino, ką gauna, be to, už skolas atsako tik turto vertės ribose. Pavyzdžiui, jei asmuo turėjo 10 tūkst. eurų skolą ir jo 1 tūkst. eurų turtas su apyrašu buvo paveldėtas, tai paveldėtojai turės atsakyti tik 1 tūkst. eurų ribose.
Jeigu turtas priimamas įprastine tvarka, pagal įstatymą, žmogus apie skolas taip ir nesužino. Tai reiškia, kad jei prieš paveldėjimo priėmimą nebuvo sudarytas turto apyrašas, turtas yra priimamas „aklai“: pirma yra įforminamas paveldėjimas, o vėliau sužinoma, kas yra gaunama. Tokiu atveju, paveldėtojas už velionio skolas turi atsakyti ne tik paveldėtu turtu, bet ir savo turtu, o kažką pakeisti jau yra neįmanoma.
Įpėdinių eilės pagal įstatymą
Net jeigu fizinis asmuo ir sudaro testamentą, jame nurodyti įpėdiniai palikimo gali ir nepriimti. Tokiais atvejais paveldėjimo teisinius santykius po fizinio asmens mirties reglamentuoja įstatymas. Įstatymas numato, kad nesant sudaryto testamento arba jame nurodytiems įpėdiniams atsisakius priimti palikimą, teisę paveldėti mirusiojo turtą turi jo giminaičiai ir sutuoktinis.
Teisine prasme giminystė yra apibrėžiama kaip kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio. Pagal šį apibrėžimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.131 straipsnyje yra skiriamos tiesioji ir šoninė giminystės linijos. Tiesioji giminystės linija yra tarp protėvio ir palikuonių (prosenelių, senelių, tėvų, vaikų, vaikaičių, provaikaičių ir t.t.). Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę paveldėti tik tiesiosios ir šoninės linijos giminaičiams. Tai reiškia, kad jeigu asmuo nepatenka į bent vieną aukščiau nurodytą giminystės liniją (tiesiąją ar šoninę) - jis neturi teisės paveldėti mirusiojo turto.
Pirmajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo vaikai, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat ir vaikai, gimę po palikėjo mirties. Įstatyme yra numatytos lygios vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės (CK 3.161 str. 4, 5 d.). Tai reiškia, kad tokie vaikai turi lygias teises paveldėti mirusiojo turtą. Taip pat, Įstatymas pirmosios eilės įpėdiniams priskiria ir įvaikius, t.y. asmenis, kurie palikėjo buvo įvaikinti.
Antrajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai (anūkai). Tačiau įstatyme yra numatyta, kad tėvai neturi teisės paveldėti savo vaiko turto po jo mirties, jeigu teismo sprendimu jų valdžia buvo apribota ir šis sprendimas palikimo atsiradimo momentu (vaiko mirties metu) nebuvo pasibaigęs ar panaikintas (CK 5.6 str. Ketvirtajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės. Pažymėtina, kad netikri palikėjo broliai ir seserys turi lygias teises paveldėti kartu su tikraisiais palikėjo broliais ar seserimis.
Penktajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos). Šeštajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Įstatyme nėra numatytos skirtingos pusbrolių ir pusseserių paveldėjimo tvarkos, tais atvejais, kai tėvo ir motinos broliai ir seserys turėjo bendrus tėvus (tėvą ir motiną), ir tais atvejai, kai turėjo tik vieną bendrą tėvą arba motiną.
Mirusiojo fizinio asmens turtas yra paveldimas aukščiau nurodytomis įpėdinių eilėmis žemėjančia tvarka. Tai reiškia, kad jeigu palikėjas mirties metu turėjo vaikų ar įvaikių, pagal įstatymą jie pirmieji turi teisę paveldėti mirusiojo turtą, kadangi jie laikomi pirmosios eilės įpėdiniais. Įpėdinių giminystės ryšį su palikėjų nustato paveldėjimo bylą tvarkantis notaras. Tačiau valstybės registruose esantys duomenys ir informacija ne visada yra pakankami, siekiant nustatyti giminystės ryšį.
Palikėjo sutuoktinis nėra priskiriamas įpėdinių pagal įstatymą eilėms. Jis turi teisę paveldėti kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Jeigu yra pirmos eilės įpėdinių (palikėjo vaikų ar įvaikių) ir jų yra ne daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi ketvirtadalį palikimo. Jeigu sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą kartu su antrosios eilės įpėdiniais (palikėjo tėvais ir vaikaičiais), tokiu atveju sutuoktiniui priklauso pusė mirusiojo palikimo.
Svarbu! Ne visi žmonės sudaro testamentą: tai kainuoja, be to, kai kurie žmonės iš anksto negalvoja apie savo mirtį.
Paveldėjimo eilės:
- Palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
- Jei aukščiau įvardytų artimųjų nėra (arba jie atsisakė palikimo) - Palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.
- Jei vaikų palikėjas neturėjo, bet yra gyvas jo tėvas ir du vaikaičiai - tai jie visi trys paveldės po lygiai turto.
Namų apyvokos/apstatymo daiktus paveldi tas iš aukščiau nurodytų artimųjų, kuris paskutinius metus gyveno su palikėju [CK 5.14]. Jeigu yra gyvi vienas, du, arba trys palikėjo vaikai, sutuoktinis paveldi ketvirtį turto (o vaikai po lygiai išsidalija likusį). Taip pat nepaveldi turto tėvai, kurių valdžia apribota. Nieko nepaveldi sutuoktinis, jei buvo nustatyta separacija, jei teismas nustato pagrindą skyryboms dėl sutuoktinio kaltės ar buvo pagrindas pripažinti santuoką negaliojančia. Įvaikiai ir įtėviai laikomi vaikais/tėvais: jie paveldi turtą savo naujojoje šeimoje, bet nieko nebepaveldi senojoje (biologinėje).
Dovanojimas: alternatyva paveldėjimui?
Dovanojimas - tai sandoris, kurio esmė ta, kad turto savininkas valingai, nesavanaudiškai, neatlygintinai perduoda savo turtą ar suteikia kitokią įstatyme numatytą turtinę naudą kitam asmeniui, o pastarasis asmuo šią turtinę naudą sąmoningai (valingai) priima. Dovanojimo sandoris yra dvišalis. Jam sudaryti reikalinga tiek turtą perduodančio, tiek jį priimančio asmenų suderinta valia, taigi dovanojimo sandoris yra dvišalė sutartis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009).
Pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. Taigi, sudarant buto dovanojimo sutartį, kurios suma didesnė nei 14 500 eurų, sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1175-330/2020). Taigi, kai dovanojamas nekilnojamasis daiktas, visais atvejais tokia dovanojimo sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Todėl, namų dovanijimas, buto ar žemės dovanojimas privalo būti notarinės formos.
Kiekvienu atveju tai yra individualu ir priklauso nuo dovanotojo ketinamo dovanoti turto pobūdžio, būklės ir kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, dovanojant butą ar kitą turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, reikia gauti rašytinį visų bendraturčių sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 1 dalis), o dovanojant patikėjimo teise tvarkomą turtą būtina turėti turto savininko rašytinį sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 2 dalis).
Pagal Civilinio kodekso 4.2 straipsnį, nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Žemės dovanojimo sutartims taikomos Civilinio kodekso 6.465-6.475 straipsnių nuostatos.
Automobilio dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda automobilį kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise. Automobilio dovanojimo sutartims taikomos Civilinio kodekso 6.465-6.475 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios bendrąsias dovanojimo sutarties instituto nuostatas. Automobilis, kaip civilinių teisių objektas, yra kilnojamasis daiktas (Civilinio kodekso 1.98 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, automobilio dovanojimo sutarčiai nėra privaloma notarinė forma.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, neapmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių. Taigi, gavus turtą dovanojimo sutarties pagrindu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, gyventojas neprivalės mokėti gyventojų pajamų mokesčio.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punktą, neapmokestinamos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnuo 1 dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punkte įtvirtinta, kad neapmokestinamos turto perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo perleidimo.
Pažymėtina, kad apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautos už nekilnojamąjį turtą pardavimo pajamų sumos ir parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo kainos, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 „Dėl Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo“ patvirtinta dovanojimo būdu įsigyto turto įsigijimo kainos apskaičiavimo tvarka. Turto, įgyto dovanojimo būdu, įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis.