Vasarnamis, leidžiantis pabėgti nuo kasdienio miesto šurmulio - daugelio iš mūsų svajonė, tačiau tam, kad poilsio aplinka džiugintų, o ilsėtis būtų išties patogu, tenka gerai pasukti galvą, koks vasarnamis galėtų būti tinkamiausias. Taip yra todėl, kad besirinkdami rąstinį namą bandome atsižvelgti ne tik į savo, bet ir į šeimos narių poreikius bei apmąstyti daugelį techninių aspektų, padėsiančių sukurti maksimaliai komfortišką aplinką ir leisiančių kokybišku vasarnamiu džiaugtis ilgus metus.
Teisiniai reikalavimai rąstinio namo statybai
Pirmas svarbus dalykas, į kurį rekomenduojame atkreipti dėmesį renkantis rąstinį namą - teisiniai reikalavimai būsimo vasarnamio statyboms. Jiems didžiausią įtaką turės jūsų pasirinkto vasarnamio dydis - plotas ir aukštis. Remiantis mūsų šalyje galiojančiais įstatymais, leidimas bet kokio tipo vasarnamiui bus reikalingas tuo atveju, jeigu statomo pastato plotas viršys 80 m2 arba statinys bus aukštesnis nei 8,5 m. Tokiu atveju vasarnamiui galios visi gyvenamo namo statybai taikomi reikalavimai.
Tačiau, jei nuspręsite įsigyti rastinį namą, kurio patalpų (įskaitant pastogės ir naudojimo paskirtimi susietų patalpų) bendras plotas ir aukštis neviršys minėtų normų, jam statybos leidimas reikalingas nebus. Renkantis rastinį namą svarbu žinoti ir tai, jog statiniui, kuriam nereikalingas leidimas, statybų projektas taip pat nėra būtinas. Sodo paskirties pastatams, kurių naudojimas oficialiai įvardijamas kaip ne ilgesnis nei keturi mėnesiai per metus, taip pat nėra nustatomi minimalūs privalomi pastatų energetinio naudingumo reikalavimai. Tai reiškia, jog prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą energetinio naudingumo sertifikavimas nėra būtinas.
Statybos įstatymas nesudėtingo statinio atvejais taip pat nereikalauja pateikti informacijos apie statybos pradžią, rangovo samdymą, pagrindinių statybos sričių vadovų samdymą. Todėl užbaigus tokio statinio statybas jums reikės tik deklaruoti statybų užbaigtumą. Tai padaryti galėsite užpildę specialią formą statybų inspekcijos puslapyje. Taigi, nors didelė erdvė vasarnamyje - privalumas, kurio sunku atsisakyti, papildomi, dideliam sodo namui keliami reikalavimai gali tapti vienu iš argumentų renkantis, kokį rąstinį namą įsigyti.
Rąstinio namo statybos kaina
Svarstant, kokio tipo rąstinį namą statyti savo sklype, sprendimą, ne mažiau nei taikomi teisiniai reikalavimai, gali palengvinti gerai įvertinta statybų kaina. Visų pirma, jei statydami rąstinį namą jam nusprendėte skirti ribotą biudžetą, rekomenduojame rinktis jau paruoštą šio poilsio namo projektą. Nors tokiu atveju planuojant patį vasarnamio įrengimą galimai teks priimti keletą kompromisų, tik įsigydami jau paruoštą namo projektą galėsite būti tikri dėl jo galutinės kainos.
Žvelgiant iš techninės perspektyvos, pagrindiniai tokių namų privalumai - ypač gera savaiminė izoliacija ir oro cirkuliacija, todėl, šio tipo namą apšiltinę papildomai, jį ne tik galėsite naudoti visus metus, bet ir džiaugsitės ypač mažomis eksploatavimo išlaidomis. Tokie rąstiniai namai dažniausiai būna aukštaūgiai, o jų konstrukcijos sukurtos remiantis persidengiančiomis sijomis. Svarstant apie namą, pagamintą iš natūralių rąstų, derėtų nusiteikti didesnėms išlaidoms. Vidutinė rankų darbo rąstų namų kaina svyruoja nuo 250 iki 300 eurų už kvadratinį metrą, tačiau pasirinkus ypač storus ir ilgus rąstus - gali dar labiau išaugti.
Kitas, dėl žemesnės kainos plačiai paplitęs rąstinių namų variantas - klijuoto tašo mediniai namai, kurių gamybos procesas mažai kuo skiriasi nuo masyvių rąstinių namų gamybos. Neapdoroti rąstai specialiomis mašinomis išpjaustomi į pailgas lentas ir labai gerai išdžiovinami džiovykloje, o vėliau, juos nuobliavus, yra sujungiami hidrauliniu presu, naudojant specialius, vandeniui atsparius klijus. Nors klijuoti ir laminuoti rąstai yra labai panašūs į masyvaus medžio namams naudojamus rąstus, iš jų pagaminti namai pasižymi keletu esminių skirtumų - jie nėra jautrūs aplinkos temperatūros ir drėgmės pokyčiams, todėl nėra linkę slinktis.
Trečias, tačiau ne mažai įtakos rąstinio namo kainai turintis aspektas - mediena, iš kurios bus gaminamas jūsų būsimas vasarnamis. Nepamirškite įvertinti ir tai, jog prie klijuoto tašo namo ekonomiškumo prisideda ne tik paties statybų proceso metu leidžiančios sutaupyti medžiagos. Bene populiariausias ir ekonomiškiausias medienos variantas tokiems statiniams - lietuviškos ar Sibiro eglės, pušies ir maumedžio mediena. Pasirinkus kokybišką medieną, puiki jos izoliacija šilumą išlaikys gerokai ilgiau nei ekonominis medžiagų variantas, tokiu būdu sumažinant šilumos kaštus, jei vasarnamį nuspręstumėte naudoti ir šaltuoju metų laiku.
Galiausiai, kad ir kurį namo tipą pasirinktumėte, vertėtų nepamiršti, kad jo statybų kaina gerokai išaugs ir tuomet, jei norėsite pastarąjį pritaikyti gyvenimui visus metus. Taigi, jei namo statyboms esate numatę ribotą biudžetą, rekomenduojame apsvarstyti klijuoto tašo namo variantą. Tiksli tokio namo kaina priklausys nuo medienos rūšies ir statomo namo dydžio, tačiau dažniausiai tokio, jau pagaminto namo projekto kaina prasideda nuo 100 eurų už kvadratinį metrą. Tikslią klijuoto tašo namo kainą nesunkiai apsiskaičiuosite įvertindami namo ilgį, plotį bei aukštį, laukinių bei vidinių sienų, durų ir langų kiekį.
Optimalaus namo ploto pasirinkimas
Vienas esminių faktorių, kuris gali padėti ne tik išsirinkti priimtiniausią rastinį namą, bet ir gerokai sumažinti būsimo medinio namo statybų išlaidas - optimalaus namo ploto pasirinkimas. Nuspręsti, kokio dydžio namas bus optimaliausiais komfortabiliam gyvenimui bei kokių įprastų erdvių atsisakyti, galite geriau įvertinę savo ir artimųjų poreikius - jei didžiąją dalį laiko praleidžiate sodybos kieme ar terasoje, o į vasarnamį grįžtate tik pernakvoti, erdvi svetainė ir didelis kambarių skaičius greičiausiai nėra pagrindinis jūsų prioritetas.
Svarstant apie tai, kokio dydžio turėtų būti jūsų rąstinis namas, verta prisiminti, kad mažoje erdvėje kai kurios zonos gali atlikti net keletą funkcijų t.y. didelė ir patogi sofa svetainėje gali tapti ne tik poilsio vieta dienos metu, bet ir miegamąja lova naktį, o stalas gali būti naudojamas ne tik valgio, bet ir darbo metu. Tokiu būdu turėsite visas reikalingas - miegamojo, svetainės, virtuvės ir darbo erdves net ir tokiu atveju, jei dėl vietos stokos daug atskirų kambarių įsirengti negalite.
Aukštų skaičius ir papildomos patalpos
Vienas paskutinių, tačiau ne mažiau svarbių aspektų, padėsiančių priartėti prie galutinio rąstinio vasarnamio pasirinkimo - pageidaujamas rąstinio namo aukštų skaičius. Sprendžiant, kelių aukštų turėtų būti jūsų rąstinis namas, taip pat rekomenduojame pagalvoti apie žmones, kurie šiame vasarnamyje ilsėsis.
Galiausiai, renkantis rąstinį namą taip pat rekomenduojama apgalvoti, ar jūsų vasarnamiui bus reikalingos papildomos (pagalbinės) patalpos, tokios, kaip balkonas, rūsys ar garažas. Ne mažiau nei komfortabiliam poilsiui, šios patalpos įtakos turės galutinei rąstinio namo statybos sąmatai. Puikus būdas savęs neribojant išplėsti namo poilsio erdvę galėtų būti visų mėgstama terasa. Įprastai klientai, dar rinkdamiesi rastinį namą, iš anksto galvoja apie tai, kaip šalia jo derės ši erdvė. Žvelgiant iš finansinės perspektyvos, tai puikus būdas sutaupyti net ir tuo atveju, jei terasai statomas stogas, nes jos įrengimas greičiausiai kainuos mažiau nei didesnės vidaus patalpos.
Energinio efektyvumo reikalavimai
Lietuvių norą ne tik savaitgalius leisti, bet ir nuolat gyventi rąstiniuose namuose pakoreguos metų pabaigoje įsigaliosiantys reikalavimai statyti A energinio efektyvumo klasės pastatus. Pagrindinė tradicinė Lietuvos statybinė medžiaga - medis - sovietmečiu neatsilaikė naikinama kaip tautinio mentaliteto, kultūros dalis, propagandos spaudžiama betonu. Sumenko medinės architektūros populiarumas, sykiu - ir tradicijos. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, medis sugrįžo, bet specialistų, gebančių dirbti su šia gyva medžiaga, stinga ir šiuo metu.
Lietuviai ypač mėgsta rąstinius namus, bet prognozuojama, kad nauji energinio efektyvumo reikalavimai dar labiau išretins juos besistatančiųjų gretas. Pasiekti rąstiniame name netrukus įsigaliosiančią A energinio efektyvumo klasę - ypač sudėtinga, kai kurių specialistų įsitikinimu - net neįmanoma.
Aplinkos ministerijos (AM) Statybos normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas stebisi rąstinių namų statytojų idėja naujai statomus rąstinius namus priskirti paveldui. Tokios praktikos, tvirtino pašnekovas, netaiko nė viena šalis. Saugoma gali būti nebent statybos technologija.
AM atstovas patikslino, kad Norvegijoje energinio naudingumo reikalavimai netaikomi tik vasarnamiams arba mažesniam nei 50 kvadratinių metrų ploto būstui. T. „Rąstinė konstrukcija kokybiška, niekas nesiginčija, tačiau siekiant aukštesnio energinio efektyvumo būtinos papildomos technologijos - apšiltinimas, sandarumo užtikrinimas ir pan. Neapšiltinti rąstiniai pastatai jau prieš dešimtmetį neatitiko energinio naudingumo reikalavimų - tuomet galiojo energinio efektyvumo C klasė. Teisės aktuose jau tada buvo numatyti sienų šiluminės varžos, sandarumo reikalavimai - rąstai be papildomos termoizoliacijos jų neatitiko“, - aiškino AM atstovas.
Kauno technologijos universiteto Medienos technologijos katedros vedėjas doc. dr. Antanas Baltrušaitis, kalbėdamas apie rąstinius namus, pabrėžė jiems būdingą šilumos masės efektą. Rąstiniame name dienos metu akumuliuojama šiluma naktį pamažu išspinduliuojama.
Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos (NPNA) direktoriaus Aido Vaičiulio žiniomis, Norvegijoje nuo 2010 metų nebevertinamas rąstinių namų energinis efektyvumas. A. „Laikantis nuo 2012 metų galiojančių sienų šilumos varžos reikalavimų, rąstus reikėtų pjauti iš natūraliai gamtoje, pavyzdžiui, Kanadoje, augančių didelės apimties kamienų, juos klijuoti, o vieno rąsto storis turėtų siekti iki dviejų metrų.
„Rąstiniai namai išliks kaip vasarnamiai, nes gyvenamosios paskirties pastatuose energinius reikalavimus būtina atitikti ne dėl uždedamos varnelės, bet dėl to, kad būtų taupoma energija, - komentavo A. Vaičiulis. Norvegijoje ką tik patvirtintas naujas standartas, prilygstantis „Passivhaus“ standartui, čia aiškiai išdėstytas pastatų vertinimas atsižvelgiant į klimato zonas.
Energinio naudingumo klasės
Statinių energinio naudingumo klasės 2026 metais tampa viena aktualiausių temų tiek būsto savininkams, tiek planuojantiems renovaciją ar naują statybą. Lietuvoje pastatų energinis naudingumas reglamentuojamas statybos techniniu reglamentu STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. Šiame reglamente aiškiai apibrėžta, kaip skaičiuojamos energijos sąnaudos, kokie rodikliai vertinami ir kokius reikalavimus turi atitikti skirtingų klasių pastatai. Straipsnis pritaikytas paprastam žmogui, tačiau remiasi galiojančiais reglamentais ir oficialia informacija.
Energijos (energinio naudingumo) klasė parodo, kiek pastatas suvartoja energijos, lyginant su norminiais rodikliais. Tam naudojama privaloma metodika, nustatyta STR 2.01.02:2016. Kuo raidė arčiau abėcėlės pradžios ir kuo daugiau „pliusų“, tuo pastatas efektyvesnis. A++ laikoma aukščiausia klase, G - žemiausia.
Pagal galiojančius statybos techninius reglamentus, nuo 2021 m. sausio 1 d. Gyvenamųjų pastatų energinio naudingumo sertifikatas dažniausiai galioja iki 10 metų, jei pastate nebuvo atlikta darbų, kurie keičia energinį naudingumą (pavyzdžiui, renovacija, šiltinimas, šildymo sistemos keitimas).
Kodėl Skandinavijos nameliai išliko šilti esant -30°F, o modernūs namai užšalo
Energinio naudingumo klasių apibrėžimai:
- A++ klasės pastatai - beveik nulinės energijos pastatai. Didžioji dalis energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, o pastato šiluminės savybės ir sandarumas yra labai aukšto lygio.
- A+ klasės pastatai - labai taupūs ir šilti. A+ klasės pastatuose dalis energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių (dažniausiai - saulės elektrinės ar kolektoriai).
- A klasės pastatai - labai taupūs ir šilti.
- B klasės pastatai - jau laikomi energiškai taupiais.
- D klasės pastatai - dažnai turi vieną ar kelis atliktus patobulinimus (pakeisti langai, apšiltintas stogas ar viena siena), tačiau visuma vis dar neefektyvi.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) administruoja valstybės paramos priemones gyventojams, norintiems atnaujinti savo namus ir sumažinti energijos sąnaudas. APVA parama glaudžiai susijusi su tuo, kokią energinę klasę pastatas turi dabar ir kaip ji keisis pagal statinių energinio naudingumo klases 2026 m. reikalavimus.
Nors oficialiuose dokumentuose gausu formulių ir lentelių, paprastam žmogui svarbiausia žinoti, nuo kokių darbų pradėti ir kokią realią naudą jie duos.
Pagrindiniai žingsniai siekiant aukštesnės energinės klasės:
- Sužinoti, kokią energinę klasę turite dabar. Tai padaryti galima pasidarius energinio naudingumo sertifikatą.
- Senų langų ir durų šilumos nuostoliai gali sudaryti labai didelę pastato energijos dalį.
- Natūralus vėdinimas (per orlaides, plyšius, atidarytus langus) reiškia, kad su šiltu oru išmetama ir šiluma.
- Aukščiausioms energinėms klasėms pasiekti svarbu ne tik mažinti sąnaudas, bet ir didinti energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių.
Rąstiniai namai ir ateities perspektyvos
Nors lietuviui šis namas visuomet bus brangus, šiandien jis - tarsi pensininkas, žvelgiantis į šėlstantį jaunimą. Ar tai reiškia, kad tokių namų daugiau nebegalėsime statyti?
Aplinkos ministerijos Statybos normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas teigia, jog šiuo metu teikiant būsto projektą statybos leidimą gauti, jau turi būti numatyta jo būsima energinė klasė. Tai apsunkina galimybes bandyti kaip nors „priduoti“ pastatytą neefektyvų būstą, šiuo atveju - rąstinį namą, jei planuojama jame nuolat gyventi.
„Kadangi dabar kiekvienais metais energinio naudingumo reikalavimai tik griežtės, tai būsimas statinys turi atitikti tuos reikalavimus, kurie galiojo statybos leidimo išdavimo metu“, - akcentavo T. Baranauskas.
Yra kelios išimtys pastatų, kuriems energinio efektyvumo reikalavimai apskritai negalioja, ir kultūros paveldo objektai - viena iš jų. „Nauji pastatai negali būti priskiriami kultūros paveldui. Paveldas - tai visi tie namai, kurie stovi Rumšiškėse, Liaudies buities muziejuje. Pati paveldo sąvoka prieštarauja naujų pastatų įtraukimui į šią kategoriją. Paveldas gali būti įgūdžiai, žinios kaip pastatyti rąstinį namą, pati statybos technologija“, - rąstinukų gerbėjų viltis nutraukė T. Baranauskas.
Tačiau Aplinkos ministerijos specialistas pabrėžė, jog rąstiniai namai ten statomi nebent kaip vasaros rezidencijos arba mažesni nei 50 kvadratinių metrų būstai. „Medinių tašų netgi pasyvūs namai statomi, tiesiog su termoizoliacinėmis medžiagomis. Nesakau - rąstas, kaip statybinė medžiaga, yra tikrai gera ir tikiuosi, kad ji neišnyks. Tačiau vien gryno rąsto jau nebeužtenka.
Šiemet visi naujai statomi pastatai turi atitikti B klasę. O 2016-aisiais - A klasę ir, T. Baranausko teigimu, 2020-aisiais - A++. Medinių namų gamintojų asociacijos vadovas Tomas Braškys teigia, jog kai kurie klientai, išgirdę apie galimus sunkumus įteisinant statinį, rąstinio namo idėjos atsisako.
„Išeitys šiandien yra dvi. Pirma išeitis - gali statyti neapšiltintą rąstinį namą pagal numatytas išimtis - mažesnio ploto (iki 50 kv. metrų) arba vasarnamį. Kita išeitis - šiltinti tuos namus pagal ES reikalavimus“, - galimybes planuojantiems rąstinio namo statybą apibūdino T. Braškys.
Paklaustas, ar žmonės renkasi nuolat gyventi vasarnamiuose, T. Braškys sako, jog tai - vienas iš variantų. Kiti numatytą apšiltinimą taip ir palieka tik namo projekte.
Kalbėdamas apie papildomas sąnaudas šiltinant rąstinius namus, Medinių namų gamintojų asociacijos atstovas pastebi, kad be šiltinimo medžiagų turės būti dar kokia nors apdaila. Taigi kainuos akmens vata, karkasas jai tvirtinti, plėvelė ir namo apkalimas dailylentėmis iš išorės, dažymo darbai. „Išeina visai nemažai“, - reziumuoja T. Braškys.
Vyras pridūrė, jog dar prieš metus gyventojams pavykdavo įteisinti ir neapšiltintus rąstinius namus. „Vieno aukšto namas su mansarda, apšiltinus gerai stogą - kadangi per jį daugiausia išeina šilumos, - sudėjus gerus langus - pagelbėdavo.
T. Braškys taip pat pasakoja, jog rastas turi tam tikrą akumuliavimo principą: žiemą saulei pašildžius jis sukaupia šilumą, atšalus - atiduoda šią šilumą į vidų. Kitas aspektas - rąstas taip pat yra hidrofobiška medžiaga, jis analogiškai kaupia ir atiduoda drėgmę. Todėl vasarą tokiuose namuose - vėsu ir gaivu, žiemą - nesausa, kaip būna mūriniuose.
„Dėl tų reikalavimų esame gausybę raštų prirašę. Bet Aplinkos ministerijos specialistai turi atsakymą: „Tokie yra ES reikalavimai ir juos pakeisti - nerealu.“ O išimtys, kada rąstiniai namai gali būti statomi neapšiltinti - ne plečiamos, o siaurinamos“, - liūdnai kalbėjo T. Braškys.
Kaip sako A. Vaičiulis, laikui bėgant medis skilinėja, todėl jo sandarumą dar sudėtingiau užtikrinti. „Todėl tiems, kas mėgsta rąstinių namų stilių, siūloma populiarėjanti nauja technologija - rąsto viduje yra įterpiama apšiltinimo medžiaga. Dažniausiai tai būna įvairūs poliuretanai - jie užtikrina reikiamą konstrukcijos sandarumą ir atitinkančią varžą. Tačiau jo jau nebegali pavadinti rąstiniu - nebent rąstinio namo imitacija“, - svarstė A. Vaičiulis.
„Reikia dar gausybės visokiausių priemonių tam, kad jis važiuotų. Ar tai automobilis? Na, įkinkius arklį būtų susisiekimo priemonė... Rąstinė statyba - tai technologija, kuri buvo eksploatuojama daugelį tūkstantmečių - todėl, kad kitokios žmonija nežinojo. Nupjovė medį, pasidarė sienas ir šildėsi. Todėl turėdavo ką veikti: vasarą - ruošti malkas, žiemą - kūrenti“, - juokiasi A. Vaičiulis.
Prisimenant Skandinavijos šalių pavyzdį, A. Vaičiulis pritarė T. Baranausko nuomonei, jog ten statomi ne rąstiniai, o karkasiniai namai. „Karkasinis namas - kai iš to paties rąsto gaminių padaromas karkasas ir jis užpildomas apšiltinimo medžiaga. Norvegijoje, Švedijoje ir ypač Suomijoje daug tokių pastatų. Tačiau rąstinius namus jie stato kaip vasarnamius. Kad statosi gyvenamus rąstinius namus - dezinformacija“, - tikino A. Vaičiulis.
„Šis testas parodo, ar konstrukcijos yra sandarios, ar neišleidžia šilumos ir neįleidžia į vidų šalčio. Tai toks kontrolės metodas, kuris, pagal direktyvą, buvo privalomas ir B, ir C klasės statiniams, tačiau paskui reikalavimai buvo pakeisti. Dabar mes stengiamės, kad tai grįžtų ir vertinant B ir C klasės statinius“, - sakė pašnekovas, akcentuodamas, kad taip galima patikrinti visų statybos proceso dalyvių darbą.
Remdamasis testo rezultatais būsto savininkas gali nepriimti atlikto darbo, o nepasiekus tinkamos klasės reikalavimų, nebus sertifikuotas ir negalės būti atiduotas jį naudoti.
Jaunos šeimos požiūris į rąstinius namus
Vilnietis Linas GRYNAS.lt pasakojo svarstantis statytis namą sodų bendrijoje. Nors kol kas neapsisprendė, ar statys rąstinį namelį ar karkasinį, jį neramina nuo 2016-ųjų įsigaliosiantys pastatų energetinio efektyvumo reikalavimai. Vyras domisi, ar juos privalės atitikti bet kokie statiniai, pavyzdžiui, vasarnamiai, kuriuose nuolat negyvenama?
„Vienas svarbiausių faktorių jaunai šeimai statantis namą yra kaina ir rąstinis namas yra vienas iš pigiausių variantų. Tačiau, kai įsigalios ES reikalavimas dėl energetinio efektyvumo, jau reikės kažkokio papildomo šiltinimo ir tada galima bus galvoti tik apie karkasinį arba dar kitokio tipo namą“, - teigė Linas.
Jo teigimu, sutaupomos išlaidos už šildymą tiesiogiai priklauso ir nuo statomo namo ploto. Tarkime, didesniam energetiškai efektyvesniam namui reikės daugiau išlaidų nei mažesniam mažiau energetiškai efektyviam namui.
„Žvelgiant iš aplinkosaugos pusės, man svarbu, kad būtų suvartojama kuo mažiau energijos ir namas būtų kuo pasyvesnis, tačiau tai galima pasiekti ir kitais būdais, pavyzdžiui, pasirenkant tam tikras medžiagas arba įsirengiant saulės kolektorius ar kitokius įrengimus. Visada reikia žiūrėti realiai ir pasverti savo galimybes“, - mintimis dalijosi apie namo statybas svarstantis vilnietis.
Išimtys pastatams, kuriems netaikomi energinio efektyvumo reikalavimai
Numatomos tam tikros išimtys, kokie statiniai neprivalo atitikti keliamų energetinio efektyvumo reikalavimų. „Minimalūs privalomi pastatų energetinio efektyvumo reikalavimai nenustatomi pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai; maldos namai ir kitos religinės paskirties pastatai, laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau nei du metus; nedaug energijos suvartojantiems gamybos ir pramonės sandėliams; atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kv. m; poilsio paskirties - sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus ir nešildomiems pastatams. Iš viso yra septynios išimtys“, - statybos įstatymą citavo D. Žukauskas.
Žmonės nori gyventi rąstiniuose namuose, bet negali? Rąstinių namų gamintojų asociacijos vadovas Andrius Kerevičius teigė, kad rąstiniams namams netaikomos energetinio efektyvumo klasės, nes norint pasiekti reikalingą šilumos varžos koeficientą, tokį namą reikėtų papildomai šiltinti arba naudoti labai storus rąstus.
„Kieno reikalas, kas už ką moka, jeigu žmogus nori turėti rąstinį natūralų namą? Tegu žmogus moka už šildymą, kiek jis nori. Kitaip neįmanoma. Visi tradiciniai rąstiniai namai buvo statomi anksčiau ir niekas nežiūrėjo šilumos varžos“, - kritikos neslėpė pašnekovas.
Jo teigimu, klientai labai norėtų rąstinį namą statytis nuolatiniam gyvenimui, tačiau tam trukdo Lietuvos įstatymai. Jeigu nori rąstinio namo kaip vasarnamio, turi įrodyti, kad negyvensi jame ilgiau nei keturis mėnesius. O jeigu norima jame gyventi nuolat, turi įrodyti, kad jis yra apšiltintas ir atitinka šilumos varžos koeficientus.