Turto Grąžinimas Policijai: Įgyjamoji Senatis ir Nuosavybės Teisės Aspektai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariama turto grąžinimo policijai tvarka Lietuvoje, įskaitant įgyjamąją senatį, nuosavybės teisės įgijimo būdus ir teismų praktiką. Ar turite sąžiningai įgytą daiktą, kurį valdote kaip savą, tačiau nesate teisės aktų tvarka patvirtintas šio nuosavybės teisės objekto savininkas? Šis teisinių situacijų tipas nėra retas, todėl remdamiesi įgyta patirtimi, norime pasidalinti informacija, galinčia padėti spręsti Jūsų turimas situacijas.

Įgyjamoji Senatis

Norėdamas įgyvendinti teisę įgyti turtą, asmuo turi teikti pareiškimą, kuriame prašo teismo konstatuoti, kad yra visos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

Šios sąlygos yra:

• Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu.
• Yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos:
  • daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai;
  • daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu;
  • visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai;
  • daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas.

Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę.

Svarbu: Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, kai yra įgyjamoji senatis, nustatoma pagal daikto buvimo vietos valstybės teisę.

Kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Kiti Nuosavybės Teisės Įgijimo Būdai

Be įgyjamosios senaties, nuosavybės teisę galima įgyti ir kitais būdais:

• Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą kilnojamąjį daiktą (turtą) valstybei pereina nuo atsiskaitymo su daikto (turto) savininku momento.
• Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą.
• Asmuo, pagaminęs naują daiktą iš svetimos medžiagos, tampa daikto savininku, jeigu darbo vertė yra didesnė už medžiagos vertę ir jeigu, be to, tas asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad medžiaga priklauso kitam. Jeigu medžiagos vertė yra didesnė už daikto pagaminimo vertę, daikto savininku pripažįstamas medžiagos savininkas.
• Radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas.
• Daiktą radęs asmuo ar policija perduotą rastąjį daiktą privalo saugoti šešis mėnesius. Saugojimo metu radiniu negalima naudotis. Jeigu per tą laiką paaiškėja daiktą pametęs asmuo, daiktas jam grąžinamas, bet prieš tai jis turi atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas.
• Jeigu pametęs daiktą asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja, daiktas neatlygintinai pereina radusiojo nuosavybėn su sąlyga, kad šis sutinka atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis.
• Jeigu bešeimininkis ir rastas daiktas dėl ilgo laikymo gali sugesti ar prarasti dalį vertės, tai policija, finansų, kontrolės ar savivaldybės institucija privalo imtis priemonių, kad daiktas, esant galimybei, būtų parduotas, o už jį gauti pinigai išsaugoti pametusiam ar kitaip praradusiam daiktą asmeniui.
• Asmuo, radęs daiktą ir grąžinęs jį pametusiam asmeniui arba nustatyta tvarka perdavęs jį policijai, turi teisę gauti iš pametusio daiktą asmens išlaidas daiktui saugoti ir perduoti atlyginimą ir užmokestį už radimą. Užmokestis už daikto radimą negali būti mokamas, jeigu radęs daiktą asmuo nustatytu laiku ir tvarka nepraneša apie radinį ar klausiamas nuslėpė patį radimo faktą.
• Svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte ieškoti lobio draudžiama.
• Asmuo, kuris rado lobį svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte atsitiktinai arba turėdamas savininko leidimą ieškoti lobio, gauna vieną ketvirtadalį lobio, o kiti trys ketvirtadaliai tenka žemės ar kito daikto, kuriame buvo rastas lobis, savininkui, jeigu jie nesusitarė kitaip. Istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turintis lobis gali būti paimamas pagal įstatymus visuomenės poreikiams.
• Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalies teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalies susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalies teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo.
• Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas šio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius.
• Jeigu kilnojamasis daiktas įgytas atlygintinai tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jo valios nustojo būti jo valdomas. Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais.

Pavyzdys iš Teismų Praktikos

Pagal sutarties 4.1 punktą Petraitis, pasirašydamas sutartį, sumokėjo AB „Statyba“ visą buto kainą -155 260 Lt. Tai patvirtina AB „Statyba“ išduotas kasos pajamų orderio kvitas. AB „Statyba“ pagal sutarties 7 punktą įsipareigojo baigti gyvenamojo namo statybos darbus ir užsakovui, t.y. Petraičiui, perduoti butą iki 2004 m. kovo 31 d. Šiuo atveju, sudaryta sutartis neturi jokios juridinės galios, nes pasirašyta asmens, neturėjusio tam jokios teisės (pagal AB „Statyba“ įstatus sutartis bendrovės vardu gali sudaryti tik bendrovės generalinis direktorius) ir nepatvirtinta bendrovės antspaudu. Be to, sutartyje nurodyta nerealiai maža kaina. Todėl butas 2004 m. kovo 05 d. buvo parduotas už 250 000 lt. kitam asmeniui.

Pagrindiniai Nuosavybės Teisės Principai

Ši lentelė apibendrina pagrindinius nuosavybės teisės įgijimo būdus:

Japonijoje žmonės saugo ne tik savo, bet ir kitų pamestus daiktus. Japonų sąžiningumas: ką pametei Japonijoje, tą beveik tikrai susigrąžinsi bendruomenės dėka

Mums jau tapo įprasta, kad pametę kažką gatvėje to diakto neberasime ir jo niekas negrąžins. Dažnai matome besimėtančius daiktus pakelėse ar tiesiog išmestus kaip niekam nereikalingus. Tačiau tai nėra įprasta svetur. Tokijuje kiekvienais metais prarandami milijonai daiktų, bet ir milijonai jų grįžta pas savininkus. Vien 2018 metais Tokijo policija grąžino daugiau nei 545 tūkst. asmens tapatybės dokumentų (73 %), 130 tūkst. telefonų (83 %) ir 240 tūkst. piniginių (65 %). Dauguma šių daiktų buvo atgauti tą pačią dieną[1]. JAV gyvenanti psichologė Kazuko Behrens prisimena, kaip panašus įvykis San Franciske buvo toks retas, kad sąžiningas radėjas pateko į žinias - tuo tarpu Japonijoje tai tiesiog įprasta. Šio reiškinio pagrindas - ne vien įstatymai, o ir gilus kultūrinis įprotis, diegiamas nuo vaikystės. Vaikai mokomi net ir 10 jenų monetą nunešti į artimiausią policijos būdelę - kōban. Pareigūnai tokį veiksmą traktuoja rimtai: surašomas protokolas, moneta laikinai konfiskuojama, o vėliau ir kaip premija grąžinama vaikui. Taip skatinamas elgesys, kuriame ne piniginė vertė, o poelgis turi svarbiausią reikšmę[2].

Pamesti daiktai gali būti atiduoti pareigūnams.

Ne tik įstatymas: ir religija, ir visuomeninis „budrumo jausmas“

K. Behrens mano, kad sąžiningumą Japonijoje palaiko ir gilūs religiniai bei dvasiniai pagrindai. Nors dauguma japonų nėra aktyvūs religinių institucijų nariai, budizmas ir šintoizmas formuoja nuostatą, jog net negyvi daiktai, akmenys, medžiai, turi dvasią, o po mirties laukia reinkarnacija. Tai ugdo nuolatinį pojūtį, kad esi stebimas - tiek žmonių, tiek nematomų jėgų.

Po 2011 metų cunamio, kuris nusiaubė šiaurės rytų Japoniją, spauda pastebėjo: buvo mažai plėšikavimų, o žmonės padėjo vieni kitiems net ir neturėdami nieko. Tai siejama su budistine sąvoka „gaman“- ištverme ir gebėjimu mąstyti apie kitus. Kita vertus, kai Fukušimos zonoje po avarijos neliko jokio stebėjimo, pasirodė ir vagysčių. Teisininkas Masahiro Tamura tai aiškina per „hito no me“, visuomenės žvilgsnio , sąvoką: kai niekas nemato, ir moraliniai stabdžiai silpnėja.

Kai grąžinimas nėra išskirtinumas, o norma

Tokijuje kiekviename rajone įrengta gausybė kōban - mažų policijos punktų. Mieste jų yra apie 97 viename šimtiniame kilometre, o tai kur kas daugiau nei, pavyzdžiui, Londone (11). Tokios prieigos prie policijos dėka net mažiausi daiktai, pirštinės, skėčiai ar net žaislai, yra fiksuojami, registruojami ir dažnai grąžinami. Vaikštant pro traukinių stotis ar prekybos centrus, galima pamatyti prarastus daiktus kruopščiai supakuotus su užrašais „pamestas daiktas“ (落し物, otoshimono). Metro sistemose, tokiose kaip Tokyo Metro ar JR East, prarastų daiktų centrai veikia kaip tikslūs logistikos mazgai[3]. Kasdien surenkama tūkstančiai pamestų objektų - nuo telefonų iki termopuodelių. Viskas sužymima brūkšniniais kodais, rūšiuojama, sandėliuojama. Tačiau net ir tokioje sistemoje skėčiai - išimtis: jų grąžinama vos 1 %, o 81 % pasiima radusieji. Tai rodo, kad sąžiningumas nėra absoliutus - kai vertė menka, net japoniška disciplina atsipalaiduoja. Kaip pasakoja Suginami-ku rajono gyventojas Satoshi, lyjant jis kartais tiesiog „atspėdavo“ pamesto skėčio aprašymą ir gaudavo jį atgal - nes plastikiniai skėčiai taip vienodi ir pigūs, kad niekas jų neatsiima.

Net pamesti skėčiai laukia savo savininkų.

Sąžiningumas ateina ne iš prigimties, o iš priklausymo bendruomenei poreikio

Pasak K. Behrens, Japonijoje sąžiningumas ne tiek susijęs su moraliniu idealu, kiek su priklausymu bendruomenei. „Būti išmestu iš grupės - didžiausia trauma“, sako ji. Todėl net ir grąžindamas svetimą piniginę žmogus jaučia, kad toks poelgis stiprina bendruomenės pasitikėjimą. „Žmogus nežino, gal tas, kuris pametė, labai to daikto reikia. Japonijos teisininkas ir Mičigano universiteto teisės profesorius Markas D.

tags: #pamesto #turto #grazinimas #policijai