Ar Pašto Ženklai Kolekcionavimui Turi Būti Nestampuoti?

Pašto ženklų kolekcionavimas - tai pomėgis, kuris buvo ypač populiarus prieš kelis dešimtmečius. Dabar susidomėjimas juo mažesnis, o filatelija besidominčių žmonių amžiaus vidurkis yra gana aukštas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad senų pašto ženklų mažėja.

Ar norite pradėti užsienio arba Lietuvos pašto ženklų kolekcionavimo nuotykį? OneBid dėka galite tai padaryti! Svarstote, nuo ko pradėti? Peržiūrėkite mūsų pašto ženklų aukcionus ir pradėkite nuo segtuvo įsigyjimo - jame galėsite saugiai laikyti pašto ženklus.

Kodėl svarbu tinkamai laikyti pašto ženklus?

Jei norite ateityje parduoti savo turimus egzempliorius, turite pasirūpinti jų išvaizda. Segtuvas yra geras būdas apsaugoti pašto ženklus nuo pažeidimų. Bet kokie įlenkimai, įbrėžimai ar išblukusi spalva neigiamai paveiks pašto ženklo kainą.

Filatelijos subtilybės

Pirmiausiai noriu jums pasakyti, kad nesu prekeivis pašto ženklais, bet filatelistas, dėl savo amžiaus likviduojantis savo kolekciją. Mano giliu įsitikinimu ženklo antra pusė nėra tokia svarbi, todėl sudarydamas savo kolekciją aš nelabai kreipiau dėmesį į tai, ar ženklas yra su lipdukais, ar be jų.

Pašto ženklų kokybė

Kokybė (pašto ženklų kokybė) - kompleksas reikalavimų pašto ženklams. Šių reikalavimų turi būti laikomasi kolekcionuojant. Pagrindiniai reikalavimai yra tokie: dantytieji ženklai turi turėti visus dantukus. Kirptinių laukai turi būti tokie, kad būtų aiškiai matoma, jog šis ženklas tikrai yra kirptinis. Ant pašto ženklo neturi būti jokių dėmių, aplink piešinį visi balti laukai turi būti vienodo pločio (sakoma - ženklas turi būti centruotas), jo popierius neturi turėti plonų vietų (tai dažniausiai atsiranda nuplėšiant ženklą nuo voko, ką daryti visiškai neleistina), pašto antspaudas ant nuvertintų ženklų turi būti aiškus, netrukdantis įžiūrėti ženklo piešinį.

Nenuvertintas ženklas turi būti su nepažeistu, vientisu ir nesuskeldėjusiu klijų (jeigu buvo išleistas su klijais) sluoksniu, be matomų pirštų atspaudų. Ženklas turi būti nesulenktas, be įplyšimų, nedeformuotas. Pašto ženklai, turintieji bent vieną iš čia išvardintų defektų, laikomi brokuotais ir kolekcijai netinkami. Kataloguose nurodyta pašto ženklų vertė galioja tik neturintiems minėtųjų trūkumų.

Kur įsigyti pašto ženklų?

Papildykite savo kolekciją išskirtiniais lietuviškais pašto ženklais bei kitais filatelijos gaminiais, kuriuos galite įsigyti Lietuvos paštuose ir elektroninėje parduotuvėje. El. Ženklas, įrodantis pašto paslaugos apmokėjimą arba kolekcionavimo objektas. Ant pašto ženklo visuomet atspaudžiamas tekstas ir vaizdas: dekoratyvinis piešinys, paslaugos kaina bei šalies pavadinimas.

Norite praplėsti pašto ženklų kolekciją arba tik pradedate kolekcionuoti pašto ženklus? Peržiūrėkite mūsų pašto ženklų aukcionus! OneBid aukcionuose teikti pasiūlymus yra neįtikėtinai paprasta. Senuosius pašto ženklus galite įsigyti aukcione iš bet kurios vietos internete. Kaip tai padaryti? Užsiregistruokite mūsų aukcionų portale - tai neužtruks ilgai. Tada susiraskite Jus dominantį aukcioną ir užsiregistruokite jame. Galite stebėti kolekcinių pašto ženklų aukcioną ir teikti pasiūlymus realiu laiku. Tačiau jei tuo metu negalėsite tam skirti laiko, pasirinkite nustatyti limitą - tai itin patogus sprendimas.

Pašto ženklų tipai

• Pora neatskirtų vienodų ženklų, kurie atspausdintame lape vienas kito atžvilgiu apversti. Taip būna arba atsitiktinai blogai nustačius spausdinimo formas, arba spausdinama specialiai.
• Kuponas - papildoma pašto ženklo dalis, atskirta nuo ženklo perforacija (perforuotiems ženklams) arba baltu lauku (kirptiniams pašto ženklams). Kuponas nebūtinas, naudojant ženklą pašto tikslams, tačiau kolekciniam ženklui kuponas yra privalomas, jeigu pašto ženklas buvo išleistas kartu su kuponu.
• Vienas ar keli pašto ženklai su dekoratyviniais krašteliais, kuriuose išspausdinti tekstai, piešiniai, ornamentai ir t.t.
• Pašto ženklų rinkinys skirtas vienai pasirinktai temai.
• Specialus proginis vokas su priklijuotais pašto ženklais pažymėtais pirmos jų išleidimo į apyvartą dienos specialiu antspaudu.
• Pašto objektas, kai ant meninio arba ženklinio atviruko iš vaizdo pusės priklijuojamas pašto ženklas, piešiniu visiškai atitinkantis atviruko piešinį.

Terminai filatelijoje

Atvirlaiškis - laiškas, parašytas ant atviruko ir siunčiamas neįdėtas į voką, ant atviruko priklijavus reikiamą kiekį pašto ženklų.

Blokas - vienas arba daugiau pašto ženklų, atspausdintų atskirame lapelyje, kurio kraštuose yra papildoma informacija apie įvykį ar temą. Kartais būna, kad bloke nėra atspausdintų ženklų standartine forma, tačiau yra nurodyta jo nominali vertė. Ženklai bloke gali būti su perforacija arba be jos. Apmokėti pašto siuntoms gali būti naudojamas visas blokas arba iš jo išplėšti ženklai. Paprastai bloko ženklų perforacija nesiekia bloko kraštų. Ji būna tik rėminė.

Dalinė perforacija - perforacijos rūšis, kai ne visi ženklo kraštai turi dantukus, pvz., ženklų, skirtų pardavinėti iš pašto automatų.

Dantimatis - speciali filatelinė liniuotė (dažniausiai iš permatomos medžiagos), kurioje yra pašto ženklų dantukų įvairaus dydžio šablonai. Pagal juos nustatoma pašto ženklo perforacija (dantytumas).

Dantytieji (perforuoti) pašto ženklai - ženklai, turintieji perforaciją, t.y., atskirti vienas nuo kito dantukais.

Dantytumas - žr. perforacija.

Dubletas (prc. doublet - dvigubas) - antrasis ir kiti kolekcionieriaus turimi pašto ženklų ar kitų kolekcinių objektų egzemplioriai. Dubletai paprastai naudojami keičiantis su kitais kolekcionieriais.

Dviguboji perforacija - kai šalia įprastinės perforacijos, atskiriančios ženklą nuo kitų lapo ženklų, lapo pakraštyje ar net per ženklo piešinį lygiagrečiai pagrindinei perforacijai padaroma dar viena perforacijos linija. Dažniausiai taip atsitinka per klaidą perforavimo arba spausdinimo metu.

Emisija (lot. emissio - išleidimas) - tam tikrų valstybės institucijų oficialus piniginių ženklų, obligacijų, pašto ženklų ir pan. išleidimas apyvarton

Erinofilija - (vok. erinnern - priminti ir graik. phfileō - myliu) filatelinių vinječių (suvenyrinių lapelių) kolekcionavimas.

Falsifikatai - nelegaliai padirbti ar cheminių reakcijų pagalba perdirbti jau egzistuojantys pašto ženklai.

Filatektorius - prietaisas nustatyti vandens ženklams. Apšviečiant ženklą iš apačios įvairių spalvų šviesa paeiliui, nustatoma kuriuo atveju geriausiai įžiūrimi vandens ženklai. Vandens ženklus dar galima įžiūrėti ženklą laikant prieš neryškią šviesą tam tikru kampu arba padėjus vaizdu į apačią ant tamsaus popieriaus.

Filatelija (graik. phileō - myliu, ateleia - atleidimas nuo mokėjimo) - kolekcionavimas ir analizavimas pašto ženklų, blokų, ženklinių vokų, specialių antspaudų, vokų, praėjusių paštą ir pan. Pašto ženklų kolekcionavimas atsirado tuoj po pirmųjų ženklų išleidimo. Jau XIX amž. kūrėsi filatelistų klubai, o terminas „filatelija” pirmą kartą buvo panaudotas 1864 metais Paryžiaus kolekcionierių klubo prezidento Žoržo Erpino straipsnyje žurnale „Collectinneur de Timbres-Postes”.

Filatelistas - pašto ženklų ir kitos pašto medžiagos kolekcionierius, kuris renka šią medžiagą pagal tam tikrus iš anksto nusistatytus kriterijus (pagal temą, motyvą, valstybę, išleidimo laikotarpį ir pan.).

Filokartija - atvirukų kolekcionavimas.

FIP - Tarptautinė filatelistų federacija (pranc. Federation Internationale de Philatelie). Ši organizacija vienija daugumos šalių filatelistų organizacijas, teikia metodinę ir kt. paramą, organizuoja tarptautines parodas ir pan.

Fiskaliniai (žyminiai) ženklai (lot. fiscalis - valstybės) - ne pašto reikmėms skirti ženklai. Jie labai panašūs į pašto ženklus, bet skirti patvirtinimui, kad sumokėti kurie nors valstybiniai mokesčiai, rinkliavos ir pan. Anksčiau šie ženklai daugeliu atvejų nebuvo pripažįstami filatelijos objektu, tačiau nuo 1991 metų jie oficialiai išskirti į atskirą klasę (FIP 60-oji konferencija Tokijuje) ir eksponuojami filatelijos parodose kartu su pašto ženklais.

Frankiravimo antspaudai - antspaudai, užspaudžiami ant pašto siuntų. Paprastai jie pakeičia pašto ženklus ir liudija, kad už persiuntimą jau apmokėta. Tokie antspaudai užspaudžiami frankiravimo mašinomis ir naudojami ten, iš kur išsiunčiama labai daug korespondencijos.

Frankiravimo mašinos - automatai, naudojami frankiravimo antspaudams užspausti ant persiunčiamos korespondencijos ir kitų pašto siuntų.

Generalinė kolekcija - atskirų šalių ar šalių grupių visų pašto ženklų pagal katalogo numerius, įskaitant ir atmainas, kolekcionavimas pagal chronologinę jų išleidimo apyvarton seką. Tokioje kolekcijoje ženklo piešinys nėra pagrindinis kriterijus, o kreipiamas dėmesys į spaudos būdą, popierių, vandens ženklus, perforacijos ypatumus ir pan.

Gesinti pašto ženklai. Šis terminas lietuvių kalboje visiškai nevartotinas, tai yra pažodinis vertimas iš rusų kalbos žodžio „gašennyje”. Žr. nuvertinti (štampuoti) pašto ženklai.

Gilioji spauda - spaudos būdas, kai elementai, kurie turi pasilikti popieriuje, spaudos formoje yra įgilinti, į juos patenka dažai. Dažų likučiai nuvalomi ir pridėjus popierių, jie prie popieriaus prilimpa. Pagal formos įdubimų gilumą galima reguliuoti spalvų intensyvumą atspaude. Šiuo metu giliaspaudės formos yra daromos metale, jį ėsdinant cheminiu būdu. Vienas iš giliaspaudės skiriamųjų bruožų - pustonių įvairovė ir labai nedidelis rastras. Tai plačiai naudojamas spaudos būdas spausdinant pašto ženklus.

Iškilioji spauda - toks spaudos būdas, kada atsispaudžiantis popieriuje paviršius yra iškilęs virš spaudos formos ir prieš prispaudžiant tą paviršių prie popieriaus, jis sutepamas dažais. Šis spaudos būdas spausdinant pašto ženklus nėra populiarus, nes kokybiškai spaudai reikia labai gero popieriaus, todėl yra nepatikimas, kadangi sunku gauti kokybiškus atspaudus. Atpažinti ši spaudos būdą galima iš įspaustų į popierių iškilių spaudos formos dalių, kas gerai matyti kitoje ženklo pusėje.

Jungtis - du ar daugiau skirtingų, bet panašios temos ar apipavidalinimo ženklų, spausdinamų viename lape ir sujungtų tarpusavyje.

Juostelė - visa eilutė (paprastai - visa serija) neatskirtų vienas nuo kito, skirtingų siužetų pašto ženklų, t.y. taip, kaip jie buvo išleisti į apyvartą. Juostelės gali būti horizontalios arba vertikalios.

Kirptiniai ženklai - pašto ženklai be perforacijos. XIX amž. penktajame-šeštajame dešimtmetyje, kai poligrafijos pramonė dar neturėjo perforavimo mašinų, dauguma ženklų buvo be perforacijos - iškerpami iš lapo žirklėmis. Kartais dėl įvairių priežasčių neperforuotų ženklų išleidžiama ir dabar. Įvairiose valstybėse (pvz., Prieškarinėje Lietuvoje, Vengrijoje, buvusioje TSRS ir kt.) kai kurie ženklai buvo leidžiami dviem būdais - su perforacija ir be jos. Paprastai tokiu atveju kirptinių ženklų tiražai gerokai mažesni, tad jie yra vertingesni. Kirptiniai ženklai turi atitikti tokį reikalavimą: jo kraštai turi būti ne mažesni už perforuoto ženklo kraštus. Tai lengva patikrinti, uždėjus kirptinį ženklą ant perforuoto: kirptinis ženklas turi visiškai uždengti perforuotąjį, t.y. turi nesimatyti pastarojo dantelių.

Kartmaksimumas (atvirukas maksimum) - pašto objektas, kai ant meninio arba ženklinio atviruko iš vaizdo pusės priklijuojamas pašto ženklas, piešiniu visiškai atitinkantis atviruko piešinį. Filateliniu požiūriu kartmaksimumas vertingas tik tuomet, kai priklijuotas pašto ženklas yra nuvertintas pašto antspaudu (specialiuoju arba kalendoriniu), pagal temą ar datą tiesiogiai susijusiu su minėtuoju piešiniu.

Katalógas (pašto ženklų katalógas) - specialus informacinis leidinys, kuriame chronologine tvarka surašyti visi vienos valstybės, grupės valstybių (ir pan.) pašto ženklai, nurodant apie juos pagrindinę informaciją (išleidimo metai, tiražai, spalvos, nominalios bei rinkos kainos ir pan.) ir (dažniausiai) pateikiant jų nuotraukas (piešinius). Žinomiausi katalogai pasaulyje yra: viso pasaulio ženklų - Michel (Vokietija, leidžiamas nuo 1910 m.), Yvert & Tellier (Prancūzija, leidžiamas nuo 1900 m.), Scott (JAV, leidžiamas nuo 1867 m.), Gibbons (Anglija, leidžiamas nuo 1893 m.), Europos ženklų - Zumstein (Šveicarija, leidžiamas nuo 1909 m.). Pastaruoju metu vis dažniau leidžiami spalvoti katalogai. Paprastai kiekviena valstybė išleidžia savo šalies pašto ženklų katalogus. Dažnai išleidžiami teminiai (Kosmosas, Flora, Fauna ir kt.), o taip pat ženklinių vokų, ženklinių atvirukų, specialiųjų antspaudų ir kt. katalogai.

Katalogizuoti pašto ženklai - ženklai, įtraukti į pašto ženklų katalogus, kur jiems suteikti kataloginiai numeriai.

Klasika (filatelijoje) - pašto ženklai, kurie buvo leidžiami, kol nebuvo pradėti leisti įvairių siužetų ženklai. Klasika paprastai laikomi ženklai, išleisti iki 1875 metų (o neretai ir iki 1900 metų). Dažniausiai jie yra nedidelio formato, nepasižymi piešinio ir spalvų įvairove. Šiuose ženkluose dažniausiai yra pavaizduoti valstybių herbai, valdovų portretai ir pan. Jie neskirti atmintiniams įvykiams ir datoms.

Klasikinė filatelija - klasikinio laikotarpio pašto ženklų kolekcionavimas.

Kleinbogenas (vok. klein - mažas, Bogen - lapas) - žr. mažasis lapas.

Klemtašas (Klemtašé; vok. Klemme - spaustuvai, Tasche - kišenė) - speciali dvisluoksnė juosta, kurios vienas sluoksnis yra iš juodo popieriaus, o kitas iš permatomos (paprastai - celofano) juostelės. Šie sluoksniai sutvirtinti tarpusavyje vienu kraštu. Tarp sluoksnių dedamas pašto ženklas, po to iškerpama pagal ženklo dydį, paliekant nuo ženklo kraštų po 1-2 mm, ir tokia kišenė (su įdėtu į ją ženklu) klijuojama į pašto ženklų albumą arba ant parodinių pašto ženklų kolekcijos lapų. Kartais skaidrioji juostelė paliekama platesnė ir užlenkiama, kad pašto ženklas neiškristų vartant albumo lapus. Paprastai klemtašai yra gaminami maždaug 30 cm ilgio juostomis, kurių plotis nuo 2 cm (mažiems ženklams) iki 10 cm ir daugiau (blokams, vokams ir pan.).

Kliaseris - specialus albumas pašto ženklams laikyti. Į storus kartoninius lapus dalinai įleidžiamos celofaninės juostelės, už kurių užkišami pašto ženklai. Kadangi paprastai šios juostelės viena nuo kitos yra vienodu atstumu, kartais nepatogu tokiuose albumuose laikyti blokus ir didelio formato ženklus, kurie gali vienas kitą dalinai uždengti. Be to, celofanas yra tokia medžiaga, kuri genda, jeigu albumai laikomi pernelyg sausai. Celofanas yra gaminamas celiuliozės pagrindu, jį sudaro 80 % celiuliozės, 12 % glicerino ir 8 % vandens. Sumažėjus celofane vandens kiekiui, jis gali susiraukšlėti, ištraukti iš ženklo drėgmę, dėl ko ženkle atsiranda vidiniai įtempimai, jis gali deformuotis ar net prisiklijuoti prie celofano ir netekti filatelinės vertės. Todėl rekomenduotina kliaseriuose laikyti tik dubletus.

Klijai (pašto ženklo klijai) - medžiagos sluoksnis, užtepamas antroje ženklo pusėje gamybos metu. Kol nebuvo išrasti klijai, kurie neleidžia susiklijuoti ženklams, kol jie nesudrėkinami, ženklai buvo gaminami bez klijų antroje pusėje. Kartais ir dabar gaminami ženklai be klijų, ypač tropinėse drėgno klimato šalyse. Neseniai buvo išrasti vadinamieji sausi klijai, juos galima atskirti pagal tai, kad antroji ženklo pusė neblizga. Paskutinis „mados šūksnis” - vadinamieji lipdukiniai pašto ženklai, išleidžiami lipdukų pavidalo, jų antroji pusė apsaugota papildomu popieriaus sluoksniu. Klijų kokybė yra svarbi kolekcionuojant pašto ženklus. Nevartotų (švarių) kolekcinių ženklų klijų sluoksnis neturi būti pažeistas, suteptas, ant jo neturi matytis pirštų atspaudų. Kartais seni ženklai padengiami nauju klijų sluoksniu. kai kurie filatelistai laiko tai ženklų falsifikavimu. Dažnai iš naujo pagamintą klijų sluoksnį galima atpažinti iš to, kad „restauruoto” ženklo danteliai tampa kieti, aštrūs.

Kokybė (pašto ženklų kokybė) - kompleksas reikalavimų pašto ženklams. Šių reikalavimų turi būti laikomasi kolekcionuojant. Pagrindiniai reikalavimai yra tokie: dantytieji ženklai turi turėti visus dantukus. Kirptinių laukai turi būti tokie, kad būtų aiškiai matoma, jog šis ženklas tikrai yra kirptinis. Ant pašto ženklo neturi būti jokių dėmių, aplink piešinį visi balti laukai turi būti vienodo pločio (sakoma - ženklas turi būti centruotas), jo popierius neturi turėti plonų vietų (tai dažniausiai atsiranda nuplėšiant ženklą nuo voko, ką daryti visiškai neleistina), pašto antspaudas ant nuvertintų ženklų turi būti aiškus, netrukdantis įžiūrėti ženklo piešinį. Nenuvertintas ženklas turi būti su nepažeistu, vientisu ir nesuskeldėjusiu klijų (jeigu buvo išleistas su klijais) sluoksniu, be matomų pirštų atspaudų. Ženklas turi būti nesulenktas, be įplyšimų, nedeformuotas. Pašto ženklai, turintieji bent vieną iš čia išvardintų defektų, laikomi brokuotais ir kolekcijai netinkami. Kataloguose nurodyta pašto ženklų vertė galioja tik neturintiems minėtųjų trūkumų.

Kolekcija (lot. collectio - rinkinys) - pašto ženklų, vokų, atvirukų ir pan. rinkinys, surinktas pagal vieną ar kelis tam tikrus iš anksto numatytus kriterijus: valstybę, išleidimo metus, piešinio temą ir pan.

Kolekciniai pašto ženklai - pašto ženklai, kurie atitinka kokybės reikalavimus, aprašytus str. pašto ženklų kokybė.

Kombinuotoji perforacija - perforacijos rūšis, kai pašto ženklo vertikalių ir horizontalių kraštų parforacija yra skirtinga. Tokiu atveju žymima: 12:121/2, kur pirmasis skaičius reiškia horizontaliąją, o antrasis vertikaliąją perforaciją.

Komemoratyviniai pašto ženklai - nestandartiniai pašto ženklai, paprastai išleidžiami kuriam nors asmeniui ar įvykiui p...

Pašto Ženklų Leidimai Lietuvoje

Lietuvos paštas nuolat išleidžia naujus pašto ženklus, skirtus įvairioms progoms ir temoms. Štai keletas pavyzdžių:

• 2018 m. Lapkričio 23 d. Pasirodė du šventiniai pašto ženklai, skelbsiantys apie artėjančias didžiąsias metų šventes - šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. Pirmą kartą šiemet išleidžiamas 0,10 Eur vertės pašto ženklas.
• Balandžio 5 d. Lietuvos paštas po 6 metų pertraukos išleidžia Lietuvos nacionaliniam paukščiui skirtą pašto ženklų seriją ir pirmosios dienos voką. Pašto ženklų autorė - Martyna Kašinskaitė, serijoje - 2 pašto ženklai po 0,75 Eur, jų tiražas - po 30 tūkst.
• Vasario 15 d. Lietuvos paštas, pagerbdamas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio indėlį į valstybingumo išsaugojimą, į apyvartą išleidžia pašto ženklų bloką „Partizanų Lietuva“. Menininkės Aušrelės Ratkevičienės kurtuose pašto ženkluose vaizduojamas partizanų bunkeris ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracija, pašto bloko tiražas - 10 tūkst. vnt, pašto ženklų nominalas 0,99 Eur.
• Sausio 4 d. Lietuvos paštas į apyvartą išleidžia dailininko Tomo Dragūno sukurtus „Lietuvos valstybės simbolių“ serijos pašto ženklus su valstybine bei Lietuvos valstybės istorine vėliava.
• Spalio 26 d. Pašto ženklo, kuris apyvartoje pasirodė penktadienį, spalio 26 d., vertė - 0,55 Eur, tiražas - 40 tūkst. Šiai progai paminėti skirtą pašto ženklą sukūrė dailininkas Justinas Dadonas.

Pašto Ženklų Aukcionai

Anksčiau pašto ženklų kolekcionavimas buvo kone visuotinis pomėgis. Šiandien šis užsiėmimas mažiau populiarus, tačiau tai nereiškia, kad negalite sutikti žmonių, kurie domisi filatelija. Pradėję kolekcionuoti pašto ženklus galite užmegzti naujų pažinčių su žmonėmis, kurie turi tą patį pomėgį kaip ir Jūs. Pašto ženklų kolekcionavimu gali užsiimti įvairaus amžiaus asmenys, nors šiais laikais jais daugiausia domisi vyresnio amžiaus žmonės. Norint pradėti kolekcionuoti pašto ženklus, nereikia tokių didelių finansinių investicijų kaip renkant meno kūrinius, tokius kaip paveikslai. Kai kurių mūsų filatelijos aukcionų prekių kainos yra tikrai mažos!

Štai lentelė, apibendrinanti pagrindinius pašto ženklų kolekcionavimo aspektus:

tags: #ar #pasto #zenklai #kolekcionavimui #turi #buti