Užsieniečių Gyvenamosios Vietos Deklaravimas Lietuvoje Pagal Nuomos Sutartį

Lietuvoje daugėjant užsieniečių, aktualus tampa būsto nuomos klausimas. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, kuriuos reikėtų žinoti norint sėkmingai išnuomoti būstą užsieniečiui Lietuvoje, apsaugant savo turtą ir užtikrinant sklandų nuomos procesą.

Persikėlimas į naują gyvenamąją vietą Lietuvoje apima daugybę formalumų, o gyvenamosios vietos deklaravimas yra vienas iš svarbiausių žingsnių. Nesvarbu, ar esate Lietuvos pilietis, ar užsienietis, kiekvienas, tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju, turi pranešti vietos valdžiai apie savo gyvenamąją vietą ir informuoti apie jos pasikeitimus.

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra daugiau nei formalumas - tai esminis žingsnis, atveriantis prieigą prie viešosioms paslaugoms. Tai apima sveikatos priežiūrą, socialines išmokas, teisę balsuoti vietos rinkimuose ir galimybę leisti vaikus į mokyklą ar darželį.

Kas Turi Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?

• Lietuvos Respublikos piliečiai: Jei Lietuvoje gyvenate daugiau nei 183 dienas per metus arba keičiate gyvenamąją vietą.
• ES/EEE piliečiai: Jei Lietuvoje gyvenate ilgiau nei tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį arba keičiate gyvenamąją vietą Lietuvoje ir turite teisės laikinai gyventi pažymėjimą.
• Ne ES/EEE piliečiai: Jei turite leidimą gyventi Lietuvoje ir čia gyvenate arba keičiate gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Migracijos departamentas informuoja, kad 2021 m. kovo 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimams, užsienietis gali pasirinkti, kuriuo metu deklaruos gyvenamąją vietą Lietuvoje - Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi, ar seniūnijoje, jau atsiėmus leidimą gyventi.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimas Migracijos Departamente

Jeigu užsienietis pasirinks gyvenamąją vietą deklaruoti Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi, duomenis apie gyvenamąją vietą Lietuvoje nurodomi pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, o gyvenamosios vietos deklaracijos atskirai pildyti nebereikia.

Per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) pildydamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, užsienietis gali pridėti dokumentus, patvirtinančius užsieniečio teisę deklaruoti gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje. Tai gali būti:

• gyvenamosios patalpos savininko ar bendraturčio ar jo (jų) įgalioto atstovo sutikimas apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas notaro arba seniūno. Jeigu prie prašymo pridedamas nepatvirtintas savininko (bendraturčio) sutikimas, savininkas (bendraturtis) turi atvykti į Migracijos departamentą kartu su užsieniečiu rezervuotu vizito laiku - tokiu atveju savininko (bendraturčio) sutikimą patvirtins užsieniečio prašymą priimantis Migracijos departamento darbuotojas;
• su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis. Sutarties nebūtina tvirtinti notariškai arba registruoti VĮ „Registrų centras“;
• juridinio asmens išduotas raštas, patvirtinantis teisę apsigyventi juridiniam asmeniui priklausančioje patalpoje, arba apsigyvenimą viešbutyje ar suteiktą bendrabutį patvirtinantis dokumentas.

Jeigu gyvenamoji patalpa užsieniečiui priklauso nuosavybės teise arba su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis įregistruota VĮ „Registrų centras“, šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų Migracijos departamentui pateikti nereikia.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimas Seniūnijoje

Jeigu užsienietis pasirinks gyvenamąją vietą deklaruoti seniūnijoje, jau atsiėmus leidimą gyventi, pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, galima pateikti pasižadėjimą deklaruoti gyvenamąją vietą tinkamoje gyvenamojoje patalpoje, o vėliau, atsiėmus leidimą gyventi iš Migracijos departamento, per 1 mėnesį nuvykti į seniūniją ir deklaruoti gyvenamąją vietą VĮ „Registrų centras“ direktoriaus nustatyta tvarka.

Primename, kad kiekvienas pilnametis užsienietis, siekiantis gauti leidimą gyventi Lietuvoje, turi įrodyti, kad jam tenkantis gyvenamasis plotas yra ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai. Užsieniečiams, atvykstantiems mokytis ar studijuoti, taikomas mažesnio gyvenamojo ploto reikalavimas - 4 kvadratiniai metrai.

Nuomos Sutarties Sudarymo Ypatumai su Užsieniečiais

Sudarant nuomos sutartį su užsieniečiu svarbu paruošti ir pateikti susipažinti bei pasirašyti nuomininkui nuomos sutarties vertimą į užsieniečiui suprantamą užsienio kalbą. Tuomet, kai nuomos sutartis bus pasirašyta abiem sutarties šalims suprantamomis kalbomis, nuomotojas bus apsaugotas nuo užsieniečio galimų pareikšti reikalavimų pripažinti atitinkamas sutarties nuostatas negaliojančiomis, t. y. nuomininkas neturės teisės gintis tuo, jog nesuprato nuomos sutarties turinio ir nuomos sutarties pagrindu prisiimtų pareigų.

Nuomos sutartyje patariama nusimatyti nuomos sutarties nutraukimo atvejus, leisiančius paprasčiau nutraukti nuomos teisinius santykius, t. y. gali būti numatyti tokie sutarties nutraukimo atvejai, kai nuomininkas nemoka nuomos mokesčio, gadina turtą ir pan. Papildomai gali būti aptarti atvejai, kuomet nuomos sutartis nutraukiama kurios nors iš šalių iniciatyva įspėjus kitą šalį prie sutartyje sulygtą įspėjimo terminą, pavyzdžiui, prieš mėnesį dėl bet kokių priežasčių ir nesant kitos šalies kaltės.

Pasirašant nuomos sutartį tiek su ukrainiečiais ar kitais užsieniečiais, tiek su Lietuvos Respublikos piliečiais, visais atejais svarbu fotonuotraukomis užfiksuoti nuomojamo turto esamą būklę ir jas pridėti prie nuomos sutarties, nes tokiu atveju palengvinamas žalos, galimai padarytos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, atlyginimo klausimo išsprendimas.

Taip pat prie sutarties įprastai pridedamas ir priėmimo-perdavimo aktas, kuriame raštiškai užfiksuojama perduodamo turto būklė (tvarkingas, išvalytas ir pan.), inventorius, užfiksuojami skaitliukų parodymai, aprašomi defektai ir kt. Kuo išsamesnė ir pilnesnė sutartis, tuo mažiau erdvės interpretacijoms ar nesusipratimams.

Nuomininkas gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą nuomojamame bute ar name tik gavęs savininko sutikimą. Nurodyti terminą, kuriam laikui turtas nuomojamas. Būna ir neterminuotų sutarčių, tačiau mes visada rekomenduojame apibrėžti nuomos laikotarpį. Aiškus baigtinis terminas leidžia tiek savininkui, tiek nuomininkui turėti aiškius rėmus laike, prognozuoti būsimus veiksmus. Nurodyti nuomos kainą. Aptarti ir kitus mokėjimus (mokesčius valstybei, komunalinius mokesčius), mokėjimo formą (grynais ar pavedimu) ir periodiškumą (paprastai tai mėnesinis mokestis). Pasibaigus nuomos terminui, nuomos kaina gali būti peržiūrima ir keičiama. Nurodyti nuomos užstatą (depozitą).

Svarbu! Dar geriau, jei padaromos turto nuotraukos (fotofiksacija) ir pridedamos prie priėmimo-perdavimo akto. Tai padeda išvengti interpretacijų bei nesusipratimų nuomos termino pabaigoje.

Nuomos sutartis gali būti sudaryta ir patvirtinta notaro arba sudaroma be notaro (didžioji dalis nuomos sutarčių netvirtinamos notaro). Taip pat šios sutartys gali būti užregistruotos Registrų centre. Paprastai to reikia norint deklaruoti gyvenamąją vietą ar apsaugoti savo interesus prieš trečiąsias šalis.

Rizikos Ir Kaip Jų Išvengti

Sugadinti baldai, neapmokėtos sąskaitos už komunalines paslaugas, nepatenkinti kaimynai - tokie rūpesčiai slegia su nesąžiningais nuomininkais susidūrusius būstų savininkus. Tuo metu nuomininkai stebisi, kodėl iš jų yra prašoma pinigų į priekį ar užstato, pasirašyti detalią sutartį ar papasakoti, kokioje įmonėje ir kokį darbą dirba.

Prieš įsileidžiant į savo būstą nuomininkus, kokios socialinės grupės ar tautybės jie bebūtų, pirmiausiai patariama išsiaiškinti, ar jie yra finansiškai pajėgūs mokėti sutartą nuomą. Tam kartais gali pakakti kelių klausimų - kur ir kokį darbą žmogus dirba, jeigu nedirba, kas užtikrina jo finansinį stabilumą.

Kitas vienas paprasčiausių būdų siekiant sumažinti riziką, kad nuomininkas pabėgs nesusimokėjęs ar pridaręs žalos, - pasirašyti detalią ir abiem pusėms suprantamą bei priimtiną būsto nuomos sutartį. Joje turėtų būti išdėstytos ne tik nuomos ir komunalinių paslaugų mokėjimo sąlygos, kiti abiejų pusių susitarimai bei įsipareigojimai, bet ir detaliai išvardyti bute esantys daiktai, jų vertė, būklė. Brokeriai pataria sutartyje aprašyti netgi būsto defektus. Tokiu atveju užtikrintai jausis nuomininkai - joks nesąžiningas šeimininkas sutarčiai pasibaigus negalės reikalauti kompensacijų už neva nubraižytas sienas ar kitą žalą.

Nuoma už kelis mėnesius į priekį ir užstatas, kuris grąžinamas sutarčiai pasibaigus, leis ramiau jaustis tiek nuomininkams, užtikrintiems, kad staiga neatsidurs gatvėje, tiek būstą perleidusiems savininkams.

Kita bėda, su kuria dažnai susiduria būstų šeimininkai, nuomininkų skolos už komunalines paslaugas. NT brokeriai siūlo kelis būdus šiai bėdai išspręsti - galima visas sąskaitas laikinai perrašyti nuomininkų vardu arba kas mėnesį apsilankyti bute, nusirašyti skaitiklių rodmenis ir už paslaugas sumokėti patiems šeimininkams. Pasak brokerės, kasmėnesinis apsilankymas bute būtų dar ir prevencijos priemonė - galima stebėti, kokia būsto būklė, ar nuomininkai tvarkingi.

Tačiau neapmokėtų komunalinių paslaugų naštą kartais netyčia užsikrauna ir nuomininkai. Todėl Rasa siūlo išsiaiškinti, ar prieš įsikraustant į nuomojamą būtą jame nėra įsiskolinimų - ypač didelės sumos gali susidaryti už paslaugas šildymo sezono metu.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimas: Nuomotojo Ir Nuomininko Perspektyvos

Labiausiai būsto šeimininkus gąsdinantis dalykas - užsieniečių prašymas leisti nuomojamame būste deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Tačiau agentūros „Capital“ brokeriai ramina - gyvenamosios vietos deklaravimo procedūra yra paprasta, be to, jos reikalauja įstatymai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuomotojai, nuomojantys nekilnojamąjį turtą užsieniečiams, neturėtų išsigąsti užsieniečio nuomininko prašymo deklaruoti gyvenamąją vietą nuomos objekte, kadangi gyvenamosios vietos deklaravimas užsieniečiams gali būti privalomas, siekiant įsidarbinti, studijuoti ar gauti leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje.

Be kita ko, gyvenamosios vietos deklaravimas nuomojamame objekte yra galimas tik nekilnojamojo turto savininkui (nuomotojui) sutikus, t. y. joks nuomininkas negali deklaruoti gyvenamosios vietos nuomojamame būste be savininko sutikimo, todėl sprendimas, ar leisti nekilnojamame objekte deklaruoti užsieniečiui savo gyvenamąją vietą išimtinai priklauso nuomotojui.

Vertėtų pabrėžti ir tai, kad nuomotojai, kaip būsto savininkai, bet kuriuo metu galės panaikinti nekilnojamame turte deklaruotus asmenis ir tai nereikalaus didelių laiko ir (ar) piniginių sąnaudų. Tokiu atveju, nuomos sutartyje galėtų būti įtvirtinta nuostata dėl leidimo / neleidimo užsieniečiui deklaruoti gyvenamąją vietą ir nurodyti laikotarpį, kuriuo suteikiama teisė užsieniečiui deklaruoti savo gyvenamąją vietą nuomojamame objekte, kadangi nuomos sutartyje nurodytam laikotarpiui pasibaigus, užteks tik pateikti nuomos sutarties kopiją ir tokiu atveju susidarys teisinis pagrindas išdeklaruoti užsienietį asmenį iš nuomojamojo nekilnojamojo turto objekto.

Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikomas ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis. Nuomininkas taip pat turi teisę paprasta rašytine forma sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atskiro buto savininko sutikimo.

Ir nors sutikimo nereikia, tikriausiai neetiška būtų nepranešti savininkui, kad ketinate deklaruotis jo būste, todėl visais atvejais rekomenduojama būsto savininkui pranešti.

Deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtina persikėlus į kitą būstą, pakeitus miestą, grįžus iš svetur, bei visais kitais atvejais.

Mokesčiai Už Nuomą

Kadangi nuomojate savo turtą ir už tai gaunate nuolatines pajamas, esate traktuojamas kaip savarankiškai dirbantis žmogus. Ne, jūs verslo nevykdote, tačiau dirbate savarankiškai. Dėl to valstybei reikia susimokėti mokesčius.

Yra du būdai tai padaryti:

1. Pagal verslo liudijimą. Tai yra fiksuotas metinis mokestis.
2. 15 proc. GPM. Gyventojų pajamų mokestis yra 15 proc. nuo gautų pajamų.

Pavyzdžiui: Sakykime, butą Vilniuje nuomojate už 400 eurų per mėnesį. Per metus gaunate 400 eur. x 12 mėn. = 4800 eur. pajamas. Nuo jų reikia sumokėti 15 proc., o tai yra 720 eurų.

Aritmetika paprasta. Jei Vilniaus mieste nuomojate vienam fiziniam asmeniui visus metus ir gaunate stabilias pajamas, didesnes, nei 4650 eurų (po 380 eur. per mėnesį), labiau apsimoka verslo liudijimas.

Kai kitais metais deklaruodami sumokėsite mokesčius (gal ir nereikės mokėti iš viso, jei VMI grąžinama suma bus didesnė...), galėsite drąsiai teigti, kad nuomojate legaliai, mokate visus mokesčius.

Užsieniečių (Ukrainiečių) Nuomininkų Teisinė Padėtis (Statusas)

Kadangi Lietuvoje vis dažniau būstas yra nuomojamas užsieniečiams - karo pabėgėliams iš Ukrainos, vis dažniau nuomotojams kyla klausimų dėl tokių nuomininkų teisinės padėties. Viena vertus, užsieniečių, kaip nuomininkų, teisinis statusas niekuo nesiskiria nuo Lietuvos Respublikos piliečių, kaip nuomininkų. Taigi, tiek užsieniečiai, tiek Lietuvos Respublikos piliečiai turi tas pačias teises ir pareigas, susijusias su nuomos teisiniais santykiais, kai nuomos objektas yra Lietuvos Respublikoje.

Todėl nuomos sutartyje tokiu atveju siūloma įtvirtinti nuostatą, kad nuomos sutarties šalys (nuomininkas ir nuomotojas), aiškindami ir vykdydami šią sutartį vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Tokiu atveju, ginčui, kilusiam iš nuomos teisinių santykių, išspręsti bus taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai, kurie taikomi ir įprastai, kai nekilnojamąjį turtą nuomojasi ir Lietuvos Respublikos piliečiai.

Diskriminacija Ir Stereotipai

Būsto nuomos grupėse neretai galima pamatyti užsieniečių bandymus išsinuomoti būstą Lietuvoje, tačiau tai padaryti sklandžiai pavyksta ne visiems - kai kurie savininkai turimą būstą nori nuomoti tik Lietuvos piliečiams.

„Dažniausia problema, su kuria susiduria būstą išsinuomoti bandantys užsieniečiai yra ta, kad jiems apskritai atsisakoma išnuomoti būstą. Pavyzdžiui, abejojama dėl saugumo, baiminamasi, kad namuose bus užsiimama nelegalia veikla, taip pat nepasitiki ir finansine padėtimi - abejoja, ar pavyks laiku gauti užmokestį už būstą. Kartais tiesiog nenorima nuomoti būsto užsieniečiui ir tiek“.

„Dauguma savininkų prašydami išnuomoti jų būstą, iškart įspėja, kokie nuomininkai nepageidaujami. Į šį sąrašą pakliūva ir užsienio piliečiai. Prasidėjus karui Ukrainoje, atsisakymo priežastys buvo nemokumas, trumpas nuomos terminas, nes dažniausiai terminas būna 3-6 mėnesiai“.

Svarbu! Atminkite, kad diskriminacija dėl tautybės yra netoleruotina ir draudžiama įstatymais. Būkite atviri ir objektyvūs vertindami potencialius nuomininkus, nepriklausomai nuo jų pilietybės.

Suprasdama sunkią situaciją ir ribotas galimybes padėti visiems besikreipiantiems, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė išnuomojant laisvus Savivaldybei priklausančius ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdomus būstus, kuriuos numatyta nuomoti laikinąją apsaugą Lietuvoje turintiems užsieniečiams, pirmumą teikti iš Ukrainos dėl karo pasitraukusiems užsieniečiams, kurie atitinka bent vieną iš nurodytų kriterijų: jiems yra nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, arba specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Taip pat nuspręsta šiuos asmenis nuo apgyvendinimo būstuose dienos iki nuomos sutarties galiojimo pabaigos atleisti nuo nuomos bei kitų susijusių su patalpų išlaikymu mokesčių mokėjimo.

Duomenys apie 120 VDU

Nuomos pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, tačiau jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą, tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Metai 120 VDU (Eur)

tags: #pagal #nuomos #sutarti #uzsienieciu #deklaravimas