Panevėžietis triatlonininkas Vidmantas Urbonas prieš kelias dienas išvyko į Australiją. Vasario 16-ąją Tasmanijos saloje jis bandys perplaukti Didįjį ežerą. 53 metų sportininkui tai bus ketvirtasis plaukimas per šešių žemynų didžiuosius ežerus.
Jis yra perplaukęs Titikaką Pietų Amerikoje, Jeloustouną Šiaurės Amerikoje, pernai įveikė skaidriausią Azijos gėlo vandens telkinį - Baikalą. Savo misiją įgyvendinta panevėžietis laikys tada, kai bus perplauktas Tanos ežeras Afrikoje ir Keturių Kantonų ežeras Šveicarijoje.
Taip jis norėtų užbaigti ekologinę akciją „Vanduo - tai gyvybė“.
Apie V.Urboną Lietuva išgirdo prieš dvidešimt metų, kai tuo metu 33 metų triatlono šalies čempionas ėmė dalyvauti didelės fizinės ištvermės reikalaujančiuose ultratriatlono pasaulio čempionatuose. Jo dėka ultratriatlonas atsikraustė į mūsų šalį - Panevėžyje kelerius metus buvo rengiami Pasaulio taurės etapai.
Kai Lietuvoje buvo susirūpinta gamtosauga, 1999-aisiais sportininkas surengė plaukimą Nemunu nuo Baltarusijos sienos iki žiočių atkreipdamas dėmesį į didžiausios šalies upės teršimą.2000-aisiais V.Urbonas pasuko į politiką. Tris kadencijas buvęs Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nariu ir nesėkmingai pabandęs dalyvauti rinkimuose į Seimą, jis pagaliau suprato, kad politika - ne jo aistra. Dabar neretai Geležiniu žmogumi tituluojamas panevėžietis Panevėžio sporto centre treniruoja triatlonininkus ir sako esąs laimingas, nes daro tai, kas miela širdžiai.
Prieš išvyką į Australiją su V.Urbonu „Sporto žmonės“ kalbėjosi apie sportą, ekologiją ir politiką.
Akcija - ne dėl reklamos
- Savo akcija stengiatės atkreipti dėmesį į aplinkosaugą. Iš kur atėjo tokia mintis?
- Kai žmogus subręsta, tampa solidesnis, praeina noras siekti garbės, būti žvaigžde, varžybose skaičiuoti pergales. Tos visos pergalės, visa garbė yra laikina. Pasižiūrėkite, kiek namie ant lentynų apdovanojimų, nuo kurių reikia dulkes valyti. Pastatei taurę ir pasibaigė, užlipai ant pjedestalo, sugrojo Lietuvos himną ir viskas. O kai subręsti, mąstai apie tave supantį pasaulį, amžinesnius dalykus. Aš plaukikas, mane gamta ir vanduo visą laiką supo. Taip tos idėjos ir gimė. Daug kas aiškina, kad tomis akcijomis man reikia reklamos, jas ima tapatinti su politika. Aš sakau, kad tą dariau nebūdamas politiku, tą patį dariau būdamas politiku, dabar nebesu politikas ir vėl darau tą patį.
- Paprastai tokie renginiai nėra pigūs. Kaip pavyksta rasti rėmėjų? Beje, šį plaukimą remia ir prezidentas Valdas Adamkus?
- Prezidentas V.Adamkus nėra rėmėjas. Jis yra akcijos globėjas. Prezidentas skyrė savo knygų, kurias įteiksime susitikę su Australijos lietuviais. O pasiruošimas tikrai reikalauja daug darbo ir laiko. Todėl per metus planuoju po vieną plaukimą. Nes sudėtinga rasti rėmėjų, viską organizuoti pačiam, suderinti su gamtosauga, gauti visus leidimus. Su rėmėjais būna visaip. Lengviausia su tais, kurie žino, ką tu darai, vertina tai, supranta to darymo prasmę. Todėl vienas skiria tūkstantį litų, kitas - penkis tūkstančius, tai priklauso nuo to, kaip jiems sekasi verslas.
Svarbiausia - psichologija
- Kaip peržengus pusės amžiaus ribą išlaikyti formą, kad žmogus įstengtų įveikti tokius nuotolius, šaltį?
- Baseine per savaitę nuplaukiu 25 kilometrus. Tris kartus per savaitę pratinu kūną prie šalčio - išsitepu tepalais ir bėgu į Nevėžį, pradaužau ledus ir plūduriuoju 15 minučių. Kai esi jaunas, esi fiziškai stiprus, sportuoji, gali siekti rezultatų. Vėliau viską lemia pasirengimas. Tai paprasta kaip elementorius. Norint nubėgti maratoną, reikia nubėgti 37 kilometrus du kartus per mėnesį. Tada tu pasirengi. Bet pagrindinį vaidmenį atlieka psichologija. Viskas yra sudėta į žmogaus galvą. Norint perplaukti, sakykime, Baltijos jūrą ar Baikalą, reikia tūkstančius kartų juos perplaukti mintyse. Turi įsivaizduoti, kaip įlipi į vandenį, kaip esi sušalęs, paskui iriesi, kol išlipi kitame krante. Viskas yra psichologija. Naktimis nubundi - Baikalas, gatve eini - galvoji apie Baikalą.
Vyksta nuolatinis pasirengimas. Tik psichologinis pasirengimas gali užprogramuoti žmogų įveikti save. Tada ir tas vanduo tampa ne toks šaltas. Tada plauki automatiškai, kol palaikymo komanda tave ištraukia. Aš vadovaujuosi austrų alpinisto Reinholdo Mesnerio nuostata - visada reikia sugebėti save sustabdyti, kad galėtum sugrįžti ir pabaigti tai, ką pradėjai. Taip buvo nutikę Panevėžyje, kai patekau į ligoninę. Jaučiau, kad reikia sustoti, bet žmonės šaukė: „Vidmantai, varyk!“ ir įvyko krizė.
Skaudi politiko patirtis
- Kai kokių nors, kad ir kilniausių, akcijų imasi politikas, dažniausiai kyla įtarimų, kad štai jis siekia politinių dividendų. Tokių kalbų būta ir apie jus. Ar nesigailėjote, kad buvote pasukęs į politiką?
- Aš manau, neteisinga, kad žmonės neatskiria to, ką darai kaip politikas ir kas yra tavo pomėgis ar laisvalaikis. To tapatinti negalima. Ar gailiuosi nuėjęs į politiką? Dabar žiūriu, kiek visokių straipsnių būdavo. Buvau vadinamas žvaigžde ir panašiai. Bet tiktai atėjau į politiką ir prasidėjo. Bet kuris darbas, ar plaukiau, ar padainuodavau, iš karto viskas su neigiamu atspalviu. Tartum viskas pajungiama politikai. Niekas nežiūri į tavo politinius darbus. Bet jeigu pamato tave turguje su žmona apsiperkant, iš karto išvada, matai, vaikšto į turgų pasireklamuoti. Tas atėjimas į politiką buvo skaudus. Bandžiau suprasti, lyg ir nieko blogo nedariau, tai kodėl aš iš karto blogas? Yra ir kita pusė. Susipažįsti, kas yra politika, pamatai, kas darosi.
- Bet kėlėte sparnus ir į Seimą?
- Pirmas kandidatavimas buvo be jokios partijos. Antras - jau buvo stūmimas. Tu, sakė, populiarus, eik į vienmandatę apygardą. Aš spyriojausi, bet mane įtikinėjo, kad viskas bus gerai. Padariau gal du kažkokios knygos pristatymus, draugeliui pasakiau: nori, dirbk, aš iniciatyvos neberodžiau. Jau buvau apsisprendęs ir subrendęs tam, kad išeičiau iš politikos. Nes ir be jos daug ką gali daryti. Idėjų turiu daug.
- Ar galite atvirai pasakyti, kad ir šio ar kitų savo žygių nepanaudosite politiniais tikslais, pavyzdžiui, kaip tramplino bandyti patekti į Seimą?
- Galiu šimtu procentų pasakyti, kad Seimo tikrai nebus.
Grįžo prie ištakų
- Dabar dirbate treneriu. Ar matote triatlono perspektyvų Lietuvoje?
- Dirbu sporto centre, turiu 24 vaikus. Aš jiems esu ir tėvas, ir motina, ir treneris, ir vairuotojas, ir psichologas, ir daktaras. Treneris yra viskas. Finansavimo nėra, bazių nėra, dviračių nėra, nieko nėra. Tu pats eini pas rėmėjus, ieškai, renki. Turiu labai gerų vaikų. Turiu šešis septyniolikmečius, kurie pretenduoja į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Treniruoju po motinystės atostogų sugrįžusią Europos čempionę ir pasaulio vicečempionę Aliną Padleckaitę.
Aišku, perspektyvos ir pasirengimas olimpiadai priklauso nuo sporto valdžios. Triatlonas yra sporto šaka, vienijanti tris sporto šakas, tarp jų ir dviračius. Mūsų trys merginos ir trys vaikinai dalyvauja komandinėse varžybose. Bet mes nė vieno dviračio nesame gavę iš niekur. Užpernai vaikinai Portugalijoje buvo šešiolikti, merginos - dešimtos.
Aš sakau sporto veikėjams: mums dviračio reiktų. O man: tu nors medaliuką mums atvežk. Kai aš atvešiu, tai man tada nebereiks. Su kokiais dabar važiuojame - tiesiog gėda pasakyti. Įsivaizduokite, mano septyniolikmečiai nuvažiuoja į Europos čempionatą su suvirintu dviračiu... Tai ką galima šitokiomis sąlygomis pasiekti? Bet nesėdime rankų sudėję ir tikrai realiai galvojame apie olimpines žaidynes po penkerių metų.
- Ką, be trenerio darbo, veiksite, kai perplauksite visus ežerus, į kuriuos esate nusitaikęs?
- Aš gyvenu tokiu principu, kad galvoju ne apie rytdieną. Mano planai yra sudėlioti 30 metų į priekį. Aš dabar turiu planą, ką tada darysiu, kai man bus 85 metai. Todėl tas kelias, kurį aš einu, ir yra įdomus. Aš siekiu šito. 85-erių važiuosiu į Havajus ir pabaigsiu klasikinį triatloną. Nes vyriausias žmogus, kuris yra pabaigęs klasikinį triatloną, yra 81 metų. Aš tam ruošiuosi, tam esu nusiteikęs ir einu link to.
Vidmanto Urbono dosjė
- Gimė 1958 m. balandžio 28 d. Panevėžyje
Karjera
- 1991 - 1999 m. sportininkas profesionalas, daugkartinis olimpinės distancijos triatlono Lietuvos čempionas
- 1996 m. Paros triatlono pasaulio rekordininkas
- 1993, 1994, 1995 ir 1996 m. Pasaulio supertriatlono vicečempionas
- 1998 m. Pasaulio ultratriatlono čempionas ir rekordininkas
- 1999 m. ekologinio žygio „Nemunas - mūsų gyvenimo linija“ sumanytojas ir vykdytojas
- 2006 m. akcijos Lietuva-Islandija dalyvis (plaukimas per Doverio kanalą)
- 2007 m. Ekologinės akcijos „Baltija - ateities kartoms“ sumanytojas ir vykdytojas
- 2009 m. Ekologinės akcijos „Vanduo - tai gyvybė“ sumanytojas ir vykdytojas.
- 2009 m. perplaukė Titikakos ežerą Pietų Amerikoje
- 2010 m. perplaukė Jeloustouno ežerą Jungtinėse Amerikos Valstijose
- 2011 m. perplaukė Baikalo ežerą Rusijoje.
Politinė veikla
- 2000-2011 m. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys