Paslaugų skaitmeninimas tapo svarbiu ir neišvengiamu šiuolaikinio verslo veiklos aspektu. Informacijos ir veiklų perkėlimas į skaitmeninę erdvę, atitinka šiuolaikinio kliento poreikius ir naudojimo įpročius. Natūralu, kad tai prisideda prie siūlomų paslaugų sėkmės.
Lietuvoje vesti ekskursijas galima tik turint gido pažymėjimą, kitaip tariant visi Lietuvos gidai yra licencijuoti. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sudarytame ir pateiktame gidų sąraše 5547 licencijuoti gidai. Per pastaruosius metus šis sąrašas papildytas 117 naujų gidų.
Šios profesijos atstovų Lietuvoje daugėja, tačiau iškyla klausimas: kur galima rasti konkrečius šių gidų ekskursijų pasiūlymus ir kaip išsirinkti patraukliausius?
Skaitmeninėje erdvėje paieškomi gidai
Vienos bendros internetinės platformos, kurioje būtų pateiktos gidų siūlomos paslaugos su tiesioginio užsakymo galimybe, Lietuvoje neturime. Mąstom logiškai ir gidų kontaktų, bei jų teikiamų paslaugų aprašymų ieškome muziejų, turizmo informacinių centrų, kelionių agentūrų ir organizatorių, saugomų teritorijų internetiniuose namuose.
Kelionių organizatoriai ir kelionių agentūros gidų kontaktų neskelbia. Tiesa, kai kurių kelionių agentūrų internetinėse svetainėse galima rasti gidų nuotraukas su jų vardu pavarde, paslaugų užsakymo galimybe. Žinoma, gidų paslaugų užsakymo galimybė tik per tarpininkus. Daugeliui gidų ši profesija tik papildomas pajamų šaltinis, jie neinvestuoja į savo išskirtinumą ir matomumą viešojoje erdvėje.
Todėl didelė dalis gidų tapo priklausomi nuo kelionių organizatorių ir agentūrų užsakymų, kitaip tariant paslaugų užsakymai per tarpininkus įsitvirtino kaip norma.
Pasisvečiavus Lietuvos turizmo informacijos centrų internetiniuose namuose, randama kiek geresnė situacija, bet migla neišsisklaido. Tik nedidelė dalis Lietuvos turizmo informacijos centrų pateikia pirminę informaciją apie gidus. Galime sužinoti vardą, pavardę, telefono numerį ar elektroninio pašto adresą, kalbas, kuriomis gidas veda ekskursijas. Taip pateikti 170 gidų Lietuvoje.
Tačiau iš šio skaičiaus daugiau nei 100 ekskursijų vedlių randami penkiuose turizmo informacijos centruose. Didžioji dalis kitų turizmo informacijos centrų taiko komercinį kelionių agentūrų modelį - užsakyk ekskursiją pas mus, mes pasiimsime dalį sumos nuo užsakymo ir Jums parūminsime gidą. Problema, kad šis paslaugos užsakymo modelis klientui panašus į katės pirkimą maiše.
Maišą (ekskursijos temą) matai, bet kas bus tame maiše (koks konkretus gidas) nežinai. Norisi prisiminti ir turizmo informacijos centrų steigimo pamatinę idėją - rinkti, kaupti ir nemokamai teikti turizmo informaciją apie atstovaujamą vietovę ir joje teikiamas turistines paslaugas.
Situacija muziejuose panaši. Čia dažniausiai pasitaiko vienas iš dviejų variantų. Pirmuoju atveju, muziejuje galima užsakyti ekskursiją, kurią praves muziejaus darbuotojas - gidas. Antruoju atveju, dalis muziejų, kurie taiko papildomą gidų licencijavimą, pateikia gidų galinčių vesti pas juos ekskursijas bendrą sąrašą. Sąraše rasime standartinius gidų kontaktų duomenis. Panaši praktika yra ir Lietuvos saugomose teritorijose. Čia taip pat galime užsakyti ekskursijas, kurias įprastai praves direkcijų darbuotojai. Kas konkrečiai - staigmena.
Akivaizdu, kad ekskursinių paslaugų skaitmenizavime esame dar tik pradiniame etape.
Turistinių paslaugų skaitmenizacija Europoje
Šios srities situacija Lietuvoje aiški, o kaip yra su skaitmenizacija ir turistinėmis paslaugomis Europoje? Tenka konstatuoti, kad teisiniai pamatai yra padėti labai stiprūs ir konkretūs. 2015-ųjų pabaigoje Europos parlamentas ir taryba priėmė naują kelionės paslaugų teikimo direktyvą. Šiame dokumente konstatuojama, jog internetas tapo vis svarbesne priemone, kuria siūlomos ar parduodamos kelionės paslaugos.
Iki šios direktyvos priėmimo turistai neturėdavo realių galimybių susikomplektuoti kelionės paketą pagal savo poreikius ir pageidavimus. Naujojoje kelionių direktyvoje tiesiogiai nurodoma, kad kelionės paslaugų paketas nebeprivalo būti parengtas iš anksto. Jį paslaugos pardavėjas gali sujungti ne tik savo iniciatyva, bet ir keliautojo prašymu. Jau prieš dešimtmetį Europos turizmo tendencijos rodė, jog vis dažniau pavieniai kelionės elementai įsigyjami atskirai, arba įsigyjamos individualizuotos kelionės, pagal konkrečius keliauto poreikius. Nuo 2018 - ųjų metų šios direktyvos nuostatos integruotos ir į Lietuvos teisinę sistemą.
Po pandemijos ES toliau nuosekliai žengia šiuo keliu. Turizmo pertvarkos kelrodyje, bei Europos turizmo darbotvarkėje pabrėžiama, jog norint turizmo sektorių atverti, atgaivinti ir sustiprinti prioritetas teikiamas žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Paprastai tariant, Europa pasakė garsiai - jūsų paslaugos turi būti matomos skaitmeninėje erdvėje. Arba perfrazuojant posakį - jei jūsų paslaugų nebus internete, tai ilgainiui jūsų paslaugų nebebus apskritai.
Vienybės nebuvimas
Skaitant šiame straipsnyje išdėstytas mintis natūraliai gali kilti klausimas, ar kiekvienas gidas turi imti ir asmeniškai skaitmenizuoti teikiamas paslaugas? Atsakymas paprastas - žinoma, kad ne. Vienas lauke ne karys, juolab kai moderni internetinė svetainė kainuoja ne vieną tūkstantį eurų. Kai esi mažas, bet nori būti stiprus, labiau matomas versle - suvieniji bendraminčius veiklai kartu. Ši klasikinė verslo taisyklė gidų tarpe veikia teoriškai, bet ne praktiškai.
„Vardan tos Lietuvos Vienybė težydi!“ - taip skamba paskutinės Lietuvos himno eilutės. O dar daug vienybės gidų tarpe? Greičiausiai bus prieštaraujančių, bet šių eilučių autoriaus nuomone, vienybės nedaug. Taip, gidai kolegos, lyg ir turėtų sėdėti vienoje valtyje, bet...
Gidai skirtingi pagal išsilavinimą, patirtį, amžių, turizmo verslo supratimą, vedamų ekskursijų pobūdį, galiausiai net patį požiūrį į ekskursijas. Vienos ir stiprios, Lietuvos gidų daugumą vienijančios organizacijos nėra. Oficialiai egzistuoja gidų gildijos, asociacijos, profesinė sąjunga. Pandeminiu laikotarpiu buvo įsteigta ir naujų gidus vienijančių asociacijų. Kodėl jų tiek daug? Jei trumpai - dėl skirtingų požiūrių, asmeniškumų ir nedidelių bendraminčių būrelių. Taip, kiek reikia organizacijos bendrauja tarpusavyje, bet galiausiai kiekviena veiks savo interesų srityje.
Šių organizacijų lyderiai teigia, jog atstovauja gidų aktyvą, bet dažnu atveju nauji vėjai organizacijose būna nepriimtini. Nauji vėjai, tai ne tik požiūris į modernią ekskursiją, organizacijos valdymą, bet ir teikiamų paslaugų skaitmenizavimą. Iš esmės visos šios organizacijos nematomos internetinėje erdvėje. Dalis gidų, suprantančių pozicionavimo ir teikiamų paslaugų skaitmenizavimo svarbą, į šių organizacijų pusę net nežvelgia. Covid19 laikotarpis puikiai parodė, kad gidų aktyvas labiau linkęs į naujų asociacijų kūrimą, nei jungiasi prie jau esamų.
Būti ar nebūti
Paslaugų skaitmenizavimas verslo pasaulyje jau yra tapęs norma, tačiau turizmo sektoriuje į tai vis dar žvelgiama kaip į inovaciją. Gidai turi suprasti, kad jų siūlomos ekskursinės paslaugos - tik vienas iš galimų potencialių klientų pasirinkimų laisvalaikio ir pramogų srityje. Tikėtina, kad jau netolimoje ateityje gidams iškils jų paslaugų konkurencingumo klausimas.
Paslaugų užsakymai tik per tarpininkus ilgainiui nebeveiks. Šiuolaikinis klientas nenori pirkti katės maiše. Jam rūpi ne tik gido pasakojamos istorijos, jis nori žinoti kas ir kaip tas istorijas pasakos, nori turėti galimybę šias paslaugas įsigyti internetu. Iki šiol pateikiami sausi gidų sąrašėliai su bendrine kontaktine informacija neveikė ir neveiks. Norint išlikti konkurencingiems, laikas ne tik žengti, bet stengtis dar suspėti įšokti į jau nuvažiuojantį paslaugų skaitmenizacijos traukinį.
Kol gidus atstovaujančios organizacijos paslaugų skaitmenizacijos srityje nejuda iš mirties taško, lyderystės ir pavyzdžio ėmėsi viena Klaipėdos strateginės komunikacijos ir rinkodaros agentūra. Įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės dalinai finansuojamą projektą „Active Trips“, buvo sukurta projekto pavadinimą atkartojanti, fiziškai aktyvias turistines paslaugas pristatanti internetinė svetainė.
Sukurtoje internetinėje svetainėje ne tik pristatomi fiziškai aktyvias paslaugas teikiantys gidai ir jų siūlomos turistinės ekskursinės paslaugos, bet ir sudaryta galimybė tiesiogiai pasiekti potencialius klientus, bendrauti su jais be tarpininkų. Ledai pralaužti, pirmieji žingsniai gidų paslaugų skaitmenizavimo link žengti. Reikia tikėtis, jog artimiausiu metu ne tik pavieniai gidai, bet ir gidus vienijančios organizacijos žengs šiuo keliu. Ateitis nėra rytoj, ateitis yra šiandien.
Hamletiškas klausimas „būti ar nebūti?“ keliamas jau dabar. Nesinorėtų, kad išsilavinę asmenys pasakojantys istorijas, galiausiai patys liktų tik istorinėje atmintyje.
Kaip rasti karjerą, kurią tikrai mylite
VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ duomenimis (2019), turistų skaičius Lietuvoje kasmet auga. Didėjant turistų skaičiui, gido profesija darosi labai paklausi. Pageidautina, kad gidas kalbėtų užsienio kalba, išmanytų tarpkultūrinius skirtumus (Barauskaitė, 2012). Tačiau vien to nepakanka, norint kokybiškai atlikti savo darbą. Gidui būtina žinoti, kas bus jo klientai. Jais tapti gali ir neįgalūs asmenys, kurie dėl gerėjančios ekonomikos bei socialinės integracijos vis dažniau dalyvauja įvairiose su turizmu susijusiose veiklose (World Tourism Organization, 2016).
Pasaulyje gyvena apie milijardą skirtingą negalią turinčių asmenų (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2014), Lietuvoje - apie 257 tūkstančiai (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2018). Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (2010) prašo „užtikrinti, kad neįgalieji turėtų galimybę gauti paslaugas asmenų, organizuojančių rekreacinę, turizmo, laisvalaikio ir sporto veiklą“ (p. 15). Tačiau daugelis žmonių vis dar bijo negalią turinčių asmenų, juos ignoruoja, užjaučia, nežino, kaip su jais bendrauti (Daugėla, 2008). Žmogus, pirmą kartą susidūręs su neįgaliuoju, turi įveikti „nežinojimo“ situaciją, o tai gali būti problema ir jam pačiam, ir neįgaliajam. Anot M. Daugėlos (2008), daugeliui asmenų negalios reiškinys iki šiol „gaubiamas tamsos“.
Norint šį „tamsos šydą“ praskleisti, svarbios žinios, informacija, patirtis. Kokiu būdu gidų rengimo programa užtikrina gidų parengimą organizuoti ir vesti ekskursijas negalią turintiems klientams? Kaip gidui komunikuoti su klausos, regos, protinę ir judėjimo negalią turinčiais asmenimis?
Tyrimo metodikos apžvalga
Siekiant išsiaiškinti gido komunikacijos su judėjimo, regos, klausos ir protinę negalią turinčiais asmenimis specifiką, analizuojama mokslinė literatūra, supažindinanti su konkrečiomis negalios formomis, Klientų su negalia aptarnavimo standartas (2014), Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (2010), komunikacijos, ekskursijų rengimo ir vedimo metodikos vadovėliai.
Nustatant institucijose įgyvendinamos gidų rengimo programos struktūrą, atliepiant gidų parengimą vesti ekskursijas neįgaliesiems, buvo analizuojama pavyzdinė gidų rengimo programa (patvirtinta Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-235; 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. V-139 redakcija). Valstybinio turizmo departamento tinklalapyje pateiktas gidų kursų rengimo programos šešiolikos rengėjų sąrašas. Norint sužinoti, ar kiekviena nurodyta institucija vykdo gidų kursų rengimo programą, buvo atliktas žvalgomasis tyrimas.
Išsiaiškinus, kurios institucijos įgyvendina gidų rengimo programą, atliktas nestruktūruotas interviu - nestandartinis atvirųjų klausimų interviu be išankstinių skirstymų kategorijomis ar tyrimo erdvės apribojimų (Luobikienė, 2005). Technologijų įtaka socialiniam gyvenimui sukūrė prielaidas interviu metu naudoti informacines technologijas (Gaižauskaitė, Valavičienė, 2016). Atsižvelgiant į tyrėjo ir tyrimo dalyvių kontakto pobūdį, buvo atliktas nuotolinis interviu, naudojant kompiuterio ir interneto prieigas, kadangi respondentai geografiškai plačiai nusidriekę.
Siekiant greitai ir patogiai su jais susisiekti, naudojama apklausa el. paštu. Vyrauja nuomonė, kad į tokias apklausas mažai kas sureaguoja ir atsako (Kardelis, 2017). Tačiau klausimynų grįžtamumas buvo 100 proc. Daroma prielaida, kad gidų rengėjų požiūris į nagrinėjamą problemą nėra abejingas.
Interviu atitiko tyrimo etiką: pagarba, žmogaus laisvės ir orumo saugojimas, paminėjimas, kur bus naudojami interviu metu surinkti duomenys, užtikrinimas neviešinti dalyvių tapatybės (Gaižauskaitė, Valavičienė, 2016).
Mokslinėje literatūroje aptinkami terminai „prieinamas turizmas“ (angl. Accessible tourism), „universalus turizmas“ (angl. Universal tourism), „integruojantis turizmas“ (angl. Inclusive tourism), „turizmas be kliūčių“ (angl. Barrier-free tourism) (Anča, Veinberga, Neimane, 2014). Stengiamasi padaryti turizmą, jo paslaugas bei produktus prieinamus visiems, t. y. užtikrinti turizmo paslaugų naudojimosi galimybes žmonėms, turintiems įvairių negalių.
Negalia - tai fizinis arba psichinis sutrikimas, pakenkiantis esminėms gyvybinėms funkcijoms, trukdantis savarankiškam gyvenimui, apribojantis galimybę tobulėti, dirbti, rūpintis savimi (Daniels, Stafford, 2000). Negalia gali būti vadinamas bet koks sutrikimas, pakenkimas, trauma ar lėtinės ligos. Ji gali būti įgyta arba įgimta, taip pat sukelta senėjimo (Klientų su negalia aptarnavimo standartas, 2014). Negalia skirstoma į laikiną ir ilgalaikę - besitęsiančią visą gyvenimą.
Žmogus, turintis negalią - asmuo, turintis ilgalaikių sutrikimų (fizinių, jutimo, psichikos, intelekto), kurie gali trukdyti jam visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje vienodai su kitais asmenimis (Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, 2010). Kai asmuo turi visų ar kelių negalių rūšių simptomų, kalbama apie kompleksinę negalią. Kiekviena negalia gali būti lengva, vidutinė, sunki arba labai sunki (Klientų su negalia aptarnavimo standartas, 2014). Atsižvelgiant į tai, neįgalus asmuo gali naudotis vedlių (lydinčių asmenų, gyvūnų) pagalba ir / arba pagalbinėmis priemonėmis.
Regos negalią turinčiam asmeniui gali prireikti ilgosios lazdelės, vedlio žmogaus arba šuns, elektroninių prietaisų (Hallahan, Kauffmann, 2003). Neprigirdinčiam asmeniui gali padėti klausos aparatas. Fizinę negalią turinčių asmenų pagalbinės priemonės: lazda, ramentai, vaikštynė, vežimėlis, elektrinis vežimėlis ir kt.
Apibendrinant galima teigti, kad negaliai atsirasti įtakos turi įvairios traumos, sutrikimai, pakenkimai. Žmogus, turintis ilgalaikę negalią, kuri trukdo jam visavertiškai dalyvauti visuomenėje, vadinamas asmeniu, turinčiu negalią. Negalia pagal sutrikimo pobūdį klasifikuojama į grupes. Ne kiekvieną negalią lengva pastebėti. Jei negalia nėra sunki ir neįgalusis nesinaudoja pagalbinėmis priemonėmis ar nesielgia neįprastai, negalia iš pirmo žvilgsnio gali būti nematoma. Žmonės, turintys lengvą ar vidutinę negalią, keliauja, naudojasi turizmo paslaugomis.
Viena jų - ekskursija. Ekskursija - tai gido teikiama paslauga, trunkanti nuo 45 min. iki paros, kuomet pagal sudarytą maršrutą lankomi objektai, vietovės ir pristatoma informacija apie juos. Ekskursijos vedėjas vadinamas gidu. Gidas ekskursijų metu suteikia informaciją apie lankomas vietoves, muziejus, gamtos, mokslo, kultūros ar kitus objektus (LR turizmo įstatymas, 2018). Jis yra tarpininkas tarp ekskursanto ir pristatomo objekto (Stonienė, 2008). Gidas - fizinis asmuo, turintis gido pažymėjimą.
1 lentelė. Į gidų rengimo kursus priimami asmenys, turintys aukštojo mokslo išsilavinimą.
Kiekvienos profesijos atstovas siekia profesinės sėkmės. Pasak L. Naginevičienės (2010), profesinę sėkmę lemia profesinė, metodinė ir socialinė kompetencijos. Gido profesinė kompetencija - tai profesinė kvalifikacija, įgyjama lankant gidų kursus. Metodinė kompetencija - tai naujų žinių įgijimas, jų pritaikymas ir panaudojimas darbe; tai darbo metodo pasirinkimas (Naginevičienė, 2010). Gidas, plėsdamas savo akiratį ir žinias, turi planuoti mokymąsi, kelti savo kvalifikaciją įvairiuose renginiuose, knygų, parodų pristatymuose, seminaruose ir pan.
Gidas panašus į „vaikščiojančią enciklopediją“. Tačiau profesionalus gidas ekskursijos metu perteiks tik dalį turimų žinių, iš gausios informacijos atrinkdamas pačią aktualiausią ir patraukliausią konkrečiai ekskursantų grupei. Patartina saikingai minėti datas, skaičius ir faktus. Panaudodamas konstrukcinius gabumus, gidas atrenka ir apipavidalina ekskursijos medžiagą, apgalvoja ekskursijos vedimo planą, rengia vaizdines ir kitas ekskursijos metu reikalingas priemones (Garalis, Švagždienė, Liesionienė, 2008). Gido konstrukciniai gabumai atsiskleidžia sudarant maršrutus, kuriant pasakojimo tekstą.
Socialinė kompetencija darbo veikloje suprantama kaip gebėjimas derinti savo elgesį su kitų nuostatomis, vertybėmis (Naginevičienė, 2010). Socialinei kompetencijai ugdyti būtina komunikacinė kompetencija - bendravimo taisyklės ir normos, kalbos mokėjimas, neverbalinės kalbos išmanymas, gebėjimas užmegzti ryšį su įvairiais žmonėmis ir adekvačiai elgtis įvairiose situacijose, mokėjimas paveikti ir įtikinti klausytoją, gebėjimas įvertinti pašnekovą ir pasirinkti tinkamą komunikacijos strategiją. Komunikacinė kompetencija suprantama kaip tarpasmeninio bendravimo patirtis ir yra ugdoma visą gyvenimą (Grebliauskienė, Večkienė, 2004).
Komunikacinę kompetenciją, anot V. Pruskaus (2012), rodo šie asmens gebėjimai: numatyti komunikacinę situaciją ir joje orientuotis; įvertinti partnerio emocinę ir psichologinę būseną; bendraujant valdyti situaciją; atsižvelgiant į situaciją ir aplinkybes, rasti tinkamą bendravimo taktiką. Gidas, bendraudamas su klientais, turi būti tolerantiškas, kantrus, pagarbus, atsakingas, gerai nusiteikęs. Svarbi gido asmenybė, jo charakteris ir elgesys (geranoriškumas, šypsena, neprovokuojanti laikysena, dėmesys klientams), organizaciniai ir komunikaciniai gabumai.
Organizaciniai ir komunikaciniai gabumai pasireiškia gidui dirbant su grupe, ją valdant, organizuojant grupės veiklą, priimant sprendimus (Prakapienė, Prakapas, 2012). Gidas stebi ekskursantų nuotaikas, elgesį ir atitinkamai į tai reaguoja. Bendraudamas su ekskursantais, gidas turi didelę reikšmę skirti verbalinei kalbai - kalbėti vaizdžiai, aiškiai, įtaigiai, garsiai, taisyklingai, nemonotoniškai, pakankamai lėtai, kad ekskursantai spėtų sekti mintį (Prakapienė, Prakapas, 2012). Gidas yra savo šalies ambasadorius, formuojantis ekskursanto nuomonę apie šalį. Jis yra tarsi aktorius, kuris slepia savo rūpesčius, problemas ir neigiamas emocijas „užkulisiuose“ (Perks, Barrie, 2015).
Apibendrinant galima teigti, jog gidas, rengdamasis teikti ekskursijos paslaugą, kaupia ekskursinę medžiagą, ją susistemina ir įsisavina, naudodamasis ekskursijų rengimo ir vedimo metodikos žiniomis, parengia ekskursiją ir ją veda, taikydamas įvairius vedimo būdus ir metodus praktikoje. Gidas turi gebėti ne tik parengti ekskursiją, ją vesti, bet ir bendrauti su žmonėmis, greitai ir teisingai reaguoti į pokyčius, priimti sprendimus. Gidui svarbu įgyti profesinę ir išsiugdyti metodinę ir socialinę kompetencijas.
Ekskursijos veikla grindžiama gido bendravimu su ekskursijos dalyviais (ekskursantais). Gidas perteikia ekskursantams informaciją apie lankomas vietoves, objektus; pasakoja, aiškina, interpretuoja, padeda turistams stebėti objektus (Prakapienė, Prakapas, 2012). Ekskursijos efektyvumas priklauso ne tik nuo gido sukauptų žinių, bet ir nuo gebėjimo komunikuoti su ekskursantais. Komunikacija apibūdinama kaip informacijos perdavimo ir keitimosi ja procesas (Naginevičienė, 2010). Pasak K. Peleckio ir bendraautorių (2016), komunikacija yra sukurtos / apdorotos informacijos keitimasis tarp žmonių, kurie siekia bendro sutarimo / supratimo. Keitimasis informacija yra svarbiausias gido ir ekskursantų tikslas.
Dominuoja gido monologas - informacijos perdavimas. Tačiau savo klausimais ar replikomis ekskursantai gidui parodo žinojimo ar nežinojimo ribas (Barauskaitė, 2012). L. Naginevičienė (2010) įvardija sakytinės komunikacijos trikdžius: netinkami kalbiniai posakiai, šaltinio ir gavėjo kodų skirtumai, emocinė įtaka, konteksto nesupratimas, vienaprasmiškumo trūkumas, neišsami medžiaga arba ji nesusieta su adresato kalba, per daug arba per mažai informacijos, formulių ir / ar frazių pilna kalba, negebėjimas klausyti, kalbėjimas vienas kito negirdint, negebėjimas grupuoti informacijos, neigiami socialiniai santykiai, turinio ir santykių lygio prieštaravimai, informacijos sulaikymas, informacijos perdavimo trukdžiai.
2 lentelė. Dėl turimos negalios, kai ekskursantas neaiškiai taria žodžius ir formuluoja klausimus gidui, gali atsirasti siuntėjo ir gavėjo kodų skirtingumas. Gidui patariama kantriai ir mandagiai ekskursantą perklausti, įsitikinti, kad jis ekskursantą suprato teisingai, gebėti ekskursijos dalyvį išgirsti. Gidas turi pateikti išsamią ekskursinę medžiagą, jo kalba turi būti aiški bei susieta su objektu ar situacija. Būtina kalbą sieti su adresatu, t. y. domėtis klausytojų galimybėmis suprasti pasakojimą bei ekskursijos dalyvių gebėjimu priimti informaciją. Atsižvelgiant į ekskursanto suvokimą, būtina grupuoti pateikiamą medžiagą, atskirti pagrindinę ir šalutinę informaciją. Gidui svarbu nerodyti abejingumo, atsainumo ar gailesčio negalią turinčiam asmeniui savo kalbėjimu.
Vesdamas ekskursiją negalią turintiems asmenims, gidas privalo atminti, kad ekskursijos vedimo metodai, teikiantys sėkmę įprastos ekskursijos metu, gali būti neveiksmingi, kai gido ir ekskursanto patyrimas, suvokimas ir tikslai skiriasi. Gidas yra sukaupęs daug ekskursinės informacijos, tačiau verta atminti, kad protinę negalią turintiems asmenims per daug faktų, datų ar statistikos sukels sumaištį ir ekskursija bus per sudėtinga. Informaciją būtina pa...
tags: #kokie #gali #buti #informaciniai #gidai