Beatričės namai pasakoja istoriją, kurią galima išgirsti, pamatyti ir pajusti. Tai autentiškas trijų kambarių butas, kuriame 1971-1988 m. gyveno viena ryškiausių Lietuvos kamerinės muzikos atlikėjų, dainininkė Beatričė Grincevičiūtė.
Šie namai - tai gyva istorija, kviečianti pasinerti į praeito šimtmečio kultūrinį, estetinį ir emocinį pasaulį. Tai namai, kurie įkvepia: nepaisydama regėjimo negalios, Beatričė siekė savo svajonės dainuoti. Jos istorija liudija atkaklumą, kūrybinę galią ir stiprybę.
A. Vienuolio g. 12, Vilnius, kur įsikūręs muziejus.
Ekspozicija ir Aplinka
Nuo 1988 m. nepakitęs buto interjeras perkelia lankytojus į sovietinio Vilniaus tikrovę. Nuolatinė Beatričės namų ekspozicija apima du dainininkės Beatričės Grincevičiūtės (1911-1988) buto kambarius ir koridorių.
Šiame bute regos negalią turėjusi dainininkė gyveno 17 metų - nuo 1971-ųjų iki mirties. Dviejuose iš trijų Beatričės kambarių laikas sustojo 1988-aisiais.
Beatričės namai - memorialinis muziejus, įrengtas autentiškame bute. Kadangi Beatričės memorialinis butas-muziejus įkurtas buvusiuose jos namuose, didžioji ekspozicijos dalis yra nuolatinė.
Muziejuje nėra ryškių ar mirksinčių šviesų, aplinka rami ir stabili, lankytojų paprastai nedaug.
Beatričės namų tikslas - supažindinti reginčiuosius su regos negalia ir iššūkiais, kuriuos patiria ją turintys žmonės. Padalinio interesų lauke taip pat yra sovietinio Vilniaus kultūrinis gyvenimas, to meto būsto politika, A. Vienuolio g.
Lankymo Informacija
Beatričės namai įsikūrę miesto centre - A. Vienuolio g. 12. Muziejų patogu pasiekti pėsčiomis, dviračiu, automobiliu ar viešuoju transportu.
Atvykus automobiliu, jį galima pastatyti šalia Operos ir baleto teatro esančioje aikštelėje. Tai mėlynoji parkavimo zona, 1 val.
Atvykus į A. Vienuolio g. 12, nuo gatvės pusės pamatysite Beatričei Grincevičiūtei skirtą memorialinę lentą - tai ženklas, kad radote Beatričės namus.
Prie laiptinės durų paspauskite mygtuką 1 - jus pasitiks muziejaus darbuotoja/s. Muziejus įsikūręs pirmame aukšte.
Vidiniame kieme, prie pat muziejaus įėjimo, yra dviračių rakinimo stovai. Koridoriuje, šalia buvusios virtuvės, įrengtas sanitarinis mazgas.
Muziejuje nėra ryškių ar mirksinčių šviesų, aplinka rami ir stabili, lankytojų paprastai nedaug.
Patogumai lankytojams:
- Šalia muziejaus įrengti dviračių stovai.
- Judėjimas su vaikišku vežimėliu galimas, bet nepatogus.
- Kūdikį pamaitinti (žindyti) galima bet kurioje muziejaus erdvėje.
Edukacinės Veiklos ir Renginiai
Beatričės namuose vyksta patyriminės ekskursijos, kurių metu lankytojai išgirsta Beatričės gyvenimo istoriją, klausosi jos įrašų per originalų patefoną, gali prisėsti ant sofos svetainėje ar paragauti kavos pagal originalų Beatričės receptą.
Plokštelės traškesys čia tampa ypatingu prisiminimų garso takeliu.
Beatričės namai yra atviri įvairaus amžiaus lankytojams: nuo smalsių darželinukų iki brandžių senjorų. Edukacinės veiklos suteikia žinių ir naujų patirčių.
Dauguma muziejuje vykstančių renginių - vaikų koncertai, parodų atidarymai, knygų pristatymai, paskaitos, diskusijos ir panašiai - yra nemokami. Kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį muziejaus lankymas yra nemokamas.
Taip, daugumą daiktų galima liesti, taip pat galima prisėsti ant lovos, kėdžių ar minkštų baldų svetainėje.
Lankytojai kviečiami palikti atsiliepimą svečių knygoje ir užpildyti anketą, kurią rasite nuskanavę QR kodą prieškambaryje. Taip pat laukiame jūsų laiškų el.
Istorinis Kontekstas
Beatričės namai yra vienintelis muzikinis memorialinis muziejus Vilniuje. Jis įkurtas 1993 m. ir yra greta Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro.
Tame pačiame name (dab. A. Vienuolio g. 12, buv. Dujų g. Beatričė gyveno pirmame šešių aukštų daugiabučio aukšte. Pastatas užbaigtas statyti 1960 metais.
Beatričės Grincevičiūtės (1911-1988) gyvenimas atspindi dramatišką Lietuvos istoriją - nuo vaikystės dvare, artimųjų emigracijos ir tremties iki sėkmingos kultūrinės karjeros sovietmečiu.
SSRS Mitu ir Tikrovė: Istorinis Ekskursas
Dažnai girdime teiginius, esą sovietmečiu nereikėjo mokėti mokesčių, butus duodavo nemokamai, o „milicininkai net bananų neturėjo“. Tačiau tai nėra tiesa.
Mokesčiai
SSRS skirtingais laikotarpiais buvo laikomasi skirtingos mokesčių politikos. 1920-1930 metais į kolūkius nepanorę stoti valstiečiai buvo spaudžiami milžiniškais mokesčiais. Leonido Brežnevo valdymo laikotarpiu asmenys, panorę užsiimti „individualia veikla“, taip pat turėjo mokėti labai nemažus mokesčius. Pavyzdžiui, vaikų nesusilaukę asmenys ilgą laiką turėjo mokėti papildomą „bevaikių“ mokestį.
Būstas
Netrukus po bolševikų atėjimo į valdžią visas gyventojams priklausęs nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas. Todėl galima sakyti, kad valstybė duodavo butus, tačiau reikia suprasti, kad juos prieš tai ta pati valstybė ir atėmė.
SSRS skiriamo gyvenamojo ploto normatyvas dažniausiai būdavo 8 kv. m vienam gyventojui. Žmonės neturėjo teisės rinktis, kur gyvens, - galėdavo tik imti, kas siūloma, arba atsisakyti. O štai eilėse to gyvenamojo ploto tekdavo laukti po 10-15 metų.
Egzistavo toks reiškinys kaip komunalinis butas. Tai buvo dideli, ikirevoliuciniai butai, kur į kiekvieną kambarį įkeldavo po šeimą, dažnai net po dvi. Būdavo, kad šeimas įkeldavo gyventi, tarkime, į vonią. Tai buvo nežmoniškos sąlygos, kuriomis užvirdavo tikra kova už išgyvenimą. Tai tapo viena iš priežasčių, dėl ko žmonės imdavo skųsti vieni kitus sovietų valdžiai, kaltinti nebūtais dalykais.
Milicija
Sovietų Sąjungoje ilgą laiką milicininkai iš tiesų buvo menkai ginkluoti, o specialiosios ginkluotosios milicijos pajėgos atsirado tik Michailo Gorbačiovo valdymo laikotarpiu. Tačiau kilus neramumams buvo pasitelkiamos karinės pajėgos, o žmonių niekas nemušė - šaudė tiesiog gatvėse.
Prieš neginkluotus protestuotojus buvo žiauriai smurtaujama ir Lietuvoje. Vienas geriausių pavyzdžių - žymusis „Bananų balius“.
Kainos
Socialistinė ekonomika buvo konstruojama visiškai kitaip, nei įprasta mums dabar rinkos ekonomika. Ekonomika buvo kuriama ne laisvių ir poreikių, o privilegijų paskirstymo principu. Žmonės, turintys daugiau privilegijų, gaudavo ir daugiau gėrybių.
Valstybė nustatydavo kainas viskam ir dėl šios priežasties atsirasdavo gana iškreiptų reiškinių, pavyzdžiui, - 10 metų senumo automobilis galėjo kainuoti dvigubai daugiau nei naujutėlaitis.
Beatričė Grincevičiūtė - Ne vėjas, dvelkdams // N. Rimsky - Korsakov
Lietuvos laisvės lygos 1988 m. rugsėjo 28 d. mitingo dalyvių sulaikymas
Trumpa informacija apie Beatričės Grincevičiūtės gyvenimą
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1911 | Gimė |
| 1971-1988 | Gyveno A. Vienuolio g. 12, Vilniuje |
| 1988 | Mirė |
| 1993 | Įkurtas memorialinis muziejus |