Vedybinis gyvenimas yra neišvengiamai susijęs su sutuoktinių įsipareigojimais vienas kitam. Vedybinės sutarties pasirašymas padeda apsisaugoti nuo daugelio problemų, kylančių dėl turto klausimų ir skolų. Toliau skaitydami sužinosite apie vedybines sutartis ir reikalui esant galėsite kreiptis į patyrusį skyrybų advokatą, kuris pakonsultuos iškilusiais klausimais.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatos vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 straipsnis). Ši apibrėžtis įrodo, kad įstatymų leidėjas vedybų sutartį priskyrė prie civilinių sutarčių, tai reiškia, kad vedybų sutarčiai taikomos bendrosios sutarčių teisės nuostatos (CK 6.154-6.161 straipsniai), taip pat sutarčių sudarymo ir aiškinimo taisyklės (CK 6.162-6.188, 6.193-6.195 straipsniai), sutarčių formos ir turinio reikalavimai (CK 6.192, 6.196-6.199 straipsniai), bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai (CK 1.78-1.96 straipsniai), sutarčių pabaigos nuostatos (CK 6.217-6.228 straipsniai) bei kitos teisės normos, taikytinos civilinėms sutartims tiek, kiek kitaip nenustatyta CK trečiojoje knygoje.
Vedybų sutarčiai, kaip ir visoms sutartims, galioja bei taikomas pagrindinis sutarčių teisės principas - sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Taigi, sudaryti vedybų sutartį yra besituokiančių ar susituokusių asmenų teisė, bet ne pareiga.
Vedybų Sutarčių Rūšys ir Jų Sudarymo Tvarka
Pakalbėkime apie vedybines sutartis. Dažnas galvoja, kad tai yra įžeidimas ar spjūvis į veidą, tačiau nūdienoje tai yra įrankis kaip oriai išsiskirti. Ir dėl vienos paprastos priežasties. Vedybinės sutartys gal ir negarantuos Jums dešimčių ar šimtų tūkstančių, bet ką jos Jums garantuos, kad Jūs apsisaugosite nuo dešimtis ar šimtus tūkstančių siekiančių kito sutuoktinio skolų. Kadangi pas vyrą ir moterį juk lygios teisės, tačiau lygios ir pareigos bei atsakomybės.
Todėl jeigu Jūsų sutuoktinis pasiskolino pinigų vakar, labai tikėtina, kad antstolis į Jūsų duris pasibels rytoj. Todėl vienintelė priemonė apsisaugoti nuo to - pasirašyti vedybinę sutartį.
Vedybinės sutartys būna trijų rūšių:
- Nustatančios visiško bendrumo turtinį teisinį režimą (t.y. turtas įgytas tiek iki santuokos kaip asmeninė nuosavybė, tiek po santuokos - jis tampa bendru sutuoktinių turtu).
- Dalinės nuosavybės turtinis režimas (turtas, įgytas susituokus dalinės nuosavybės teise).
- Visiško atskirumo turtinis režimas (t.y. kas yra įgyta vieno sutuoktinio - jo asmeninė nuosavybė, kas yra įgyta kito sutuoktinio - tai yra kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tai yra pati populiariausia vedybinė sutartis).
Svarbu paminėti, kad vedybinės sutartys yra sudaromos notarine tvarka. Notarine tvarka jos gali būti keičiamos, o pasibaigia jos nutraukus santuoką.
Tokios būtų pagrindinės vedybinių sutarčių rūšys ir sudarymo tvarka.
Kada Sudaroma Vedybų Sutartis?
Priklausomai nuo to, kada ši teisė yra įgyvendinama, vedybų sutartys būna ikivedybinės (sudaromos iki santuokos įregistravimo) arba povedybinės (sudaromos bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo). Ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinė - nuo šios sutarties sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip.
Sutarties laisvės principas vedybų sutarties atveju pasireiškia ne vien tik tuo, kad besituokiantys asmenys ar sutuoktiniai laisva valia turi teisę sudaryti ar nesudaryti šią sutartį, bet ir šia sutartimi nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Minėta, kad vedybų sutartis yra susitarimas dėl turtinių teisių ir pareigų (CK 3.101 straipsnis). Taigi vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas.
Ką Galima Nustatyti Vedybų Sutartyje?
Vedybų sutartis įgalina susitarti, kad:
- Turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
- Turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe.
- Turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.
Vedybų sutartyje gali būti nustatyta, kad viena iš nurodytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams. Be to, vedybų sutartyje gali būti nustatytos ir kitos turtinės teisės ir pareigos, kaip pvz., susijusios su turto tvarkymu, sutuoktinių tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, turto padalijimo būdu ir tvarka, jei santuoka nutraukiama, bei kiti klausimai, susiję su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais (CK 3.104 straipsnis).
Todėl Vedybų sutartyje negali būti aptariami neturtiniai sutuoktinių santykiai (pvz., lojalumo, pagarbos vienas kitam klausimai), sutuoktinių pareigos ir teisės jų vaikams, negali būti sąlygų, prieštaraujančių imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai, ribojančių sutuoktinio(ių) teisę į išlaikymą, teisę kreiptis į teismą ar kitų Civilinio kodekso 3.105 str. nurodytų sąlygų. Tokie sutarties punktai būtų pripažinti negaliojančiais.
''Ekspertai pataria'': Vedybų sutartis. Ir meilė čia ne prie ko
Vedybų Sutarties Pakeitimas ar Nutraukimas
Kaip ir bet kuri kita sutartis, vedybų sutartis gali būti pakeista ar net nutraukta visų pirma laisva sutarties šalių valia, t. y. bendru sutuoktinių susitarimu bet kuriuo metu. Esant poreikiui pakeisti vedybų sutartį ar ją nutraukti, tačiau sutuoktiniams dėl šio klausimo nesusitariant, įstatyme nustatyta, kad tai gali padaryti teismas pagal vieno iš sutuoktinių reikalavimą.
Pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.
Vedybų Sutarties Sąlygos: Kas Svarbu Žinoti?
Vedybų sutartis - tai galimybė susitarti dėl sutuoktinių turto teisinio režimo kitaip negu įstatyme numatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Vienas iš pagrindinių pastarojo režimo aspektų yra tas, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Vedybų sutartimi galima susitarti dėl esamo ar būsimo turto teisinio režimo, joje galima numatyti, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, taip pat kad turtas, įgytas iki santuokos, po santuokos įregistravimo yra bendroji jungtinė nuosavybė, arba turtas, įgytas, susituokus, yra bendroji dalinė nuosavybė.
Pastaroji nuostata leidžia ženkliai palengvinti santuokos nutraukimo procesą, nes turtiniai klausimai jau būna išspręsti.
Negaliojančios Vedybų Sutarties Sąlygos
Svarbu žinoti tai, kad tam tikros nuostatos vedybų sutartyse negali būti forminamos. Visų pirma, vedybų sutartyje neleidžiama susitarti dėl sutuoktinių teisių ir pareigų jų vaikams, dėl paveldėjimo tvarkos ir sąlygų, draudžiama riboti sutuoktinio teisę kreiptis į teismą ir kt. Vedybų sutartis, iš esmės pažeidžianti sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam sutuoktiniui esanti labai nepalanki, vieno sutuoktinio reikalavimu gali būti teismine tvarka pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia.
Vedybų Sutarties Įforminimas
Parengta vedybų sutartis yra tvirtinama notaro ir registruojama Vedybų sutarčių registre. Vedybų sutartį svarbu sudaryti atsakingai ir dėl to, kad ji gali būti pakeista arba nutraukta tik abiejų sutuoktinių sutarimu.
Kam Reikalinga Vedybų Sutartis?
Kadangi vedybų sutartis nėra būtina sutartis, kiekvienu atveju svarbu suprasti, ar ji yra reikalinga. Sutuoktinių turto teisinis režimas, įtvirtintas įstatyme - tai subalansuotas sutuoktinių turto teisinis režimas, juo siekiama apsaugoti abiejų sutuoktinių, ypač silpnesniojo, interesus. Vedybų sutartys įprastai sudaromos, kai sutuoktiniai kartu ar atskirai vysto verslus, kai santuoka sudaroma su užsieniečiu ir jos galimo nutraukimo atveju tektų bylinėtis užsienio šalyje, kai būsimi sutuoktiniai valdo solidų turtą, kai (būsimas) sutuoktinis turi turtinių prievolių, kai yra problemų šeimoje (pvz. priklausomybių ar pan.) grėsmė ir kt.
Pagrindinė vis dar santykinai mažo jų populiarumo priežastis - manymas, kad sudarius vedybų sutartį tarsi jau iš anksto nulemiamos skyrybos, o tuokiamasi tik iš išskaičiavimo. Vadybų sutartimi siekiama nustatyti teisinį režimą tiek esamam, tiek ir santuokos metu įgytam turtui. Įstatymai numato, kad visas santuokoje įgytas turtas dalijamas perpus, tad būtent vedybų sutartimi įrodoma, kad tam tikras turtas priklauso tik vienam iš sutuoktinių ir yra jo nuosavybė.
Vedybų sutarties privalumai:
- Apsaugomi verslo ar ekonominiai interesai.
- Apsisaugoma nuo sutuoktinio skolų.
- Apsisaugoma nuo ilgo bylinėjimosi teisme, nes iš anksto numatoma, kuriam iš sutuoktinių konkrečiai koks turtas priklauso.
Santuokos Nutraukimas ir Turto Padalinimas
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - LR CK) numato, jog santuoka baigiasi, kai vienas sutuotkinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Nutraukiant santuoką išsprendžiami bendro turto padalinimo klausimai - Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog santuokos nutraukimą reglamentuojančiose materialiosios ir procesinės teisės normose imperatyviai nurodoma, kad sutuoktinių turtiniai klausimai, kaip ir visi kiti, susiję su santuokos nutraukimu (santuokos nutraukimo pasekmių), turi būti nagrinėjami santuokos nutraukimo byloje, nes tik taip galima užtikrinti sutuoktinių turtinių bei asmeninių neturtinių teisių ir vaikų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. B. S., A. S., bylos Nr. 3K-3-520/2008).
Įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, tarp jų - dėl žinomų ir (ar) numanomų vieno (abiejų) sutuoktinių kreditorių reikalavimų sutuoktiniams, atsižvelgiant į LR CK reguliavimą, įtvirtinantį sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis ir sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles formas, ne tik sudaro galimybę užtikrinti sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrą dalijant turtą ir paskirstant turtines teises bei pareigas, bet ir geriausiai apsaugo sutuoktinių kreditorių turtinius interesus, nes leidžia tinkamai nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių civilinės atsakomybės kreditoriams apimtis ir patenkinti kreditorių reikalavimus iš sutuoktinių turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-58-2019/2015).
LR CK trečiosios knygos III dalies VI skyriaus nuostatos reglamentuoja sutuoktinių turto teisinį rėžimą, numatant, jog sutuoktinių turto teisinis rėžimas gali būti nustatomas pagal įstatymą bei sutartinį. LR CK 3.83 str. numato, jog sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą.
Jei turite klausimų, ar norėtume sužinoti daugiau informacijos dėl vedybų (ikivedybinės ar povedybinės) sutarties sąlygų ir turinio, ar šių sutarčių projektų parengimo ir norėtumėte profesionalios, išsamios ir didelę patirtį šeimos teisės srityje turinčio teisininko teisinės konsultacijos Jūsų individualiam atvejui, drąsiai klauskite!
tags: #nutraukti #santuoka #vedybine #sutartis #pripazinti #asmenine