Žagarinė, įsikūrusi Baltosios Vokės seniūnijoje, Šalčininkų rajone, yra vietovė, turinti savitą istoriją ir reikšmę vietos gyventojams. Ši vietovė ne kartą minima įvairiuose kontekstuose - nuo žemės ūkio iki kultūrinių renginių. Šiame straipsnyje apžvelgsime Žagarinės sodybą, remdamiesi atsiliepimais ir įvertindami jos indėlį į Šalčininkų krašto gyvenimą.
Šalčininkų rajonas Lietuvos žemėlapyje
Žemės Ūkis ir Ūkininkai
Žemės ūkis yra svarbi Šalčininkų rajono dalis, o Žagarinės kaimas nėra išimtis. Tai padėkos diena darbštiems Šalčininkų žemės šeimininkams. Oksana ir Kšištof Jutkevičiai iš Žagarinės kaimo (Baltosios Vokės seniūnija) 2015 metais konkurse "Geriausias ūkininkas" užėmė antrą vietą.
Šeimos galva stačia galva puolė į naujų namų statybas ir ūkio kėlimą. Jis buvo vienas pirmųjų Šalčininkų rajone užsiregistravusių ūkininkų.
Auksinės Vestuvės Žagarinėje
Daugiau negu prieš 50 metų studijuodami statybos inžineriją Minske susitiko du jaunuoliai - Honorata iš Rūdninkų (Lietuva) ir Vladimir iš Briansko (Rusija). Ten jaunieji sukūrė šeimą ir po studijų grįžo į Lietuvą. Šiomis dienomis Žagarinėje (Baltosios Vokės sen.) gyvenanti pora švenčia auksinių vestuvių jubiliejų, šia proga kovo 24 d. Jubiliatai prisimena, kad po vestuvių apsigyveno Rūdninkuose, ponios Honoratos tėvų namuose, o vėliau gavo dviejų kambarių butą Vilniuje, kiek vėliau persikėlė į trijų kambarių butą, tačiau 1989 metais susigrąžino tėvų žemę ir pradėjo kurtis Žagarinėje.
Ponia Honorata galutinai persikėlė į Žagarinę 1992 metais su jaunesniąja dukterimi Oksana, kai vyresnioji Svetlana sukūrė šeimą. Ponia Honorata ir jos vyras Vladimir prisimena, kaip abu dirbo Vilniuje, kaip augino vaikus, kaip atvyko gyventi į Žagarinę. Jų pasakojimas persmelktas darbštumu ir šeimos židinio kūrimu. Taip ir vaikus augino - darbščiais ir sąžiningais žmonėmis. Dabar seneliai džiaugiasi anūkais ir proanūke.
Privalovai pasakojo, kad jų gyvenime buvo labai daug momentų, kai turėjo pasirinkti, kur gyvensią. Paklaustas, ar negalvojo grįžti gyventi į Rusiją, ponias Vladimir tvirtai sako, kad čia yra jo namai, kuriuos jiedu su žmona kartu sukūrė.
„Visos seniūnijos vardu dėkojame Jums už Jūsų darbštumą, kurio išmokėte ne tik savo vaikus, bet mokote aplinkinius. Dėkojame už dalyvavimą „Gražiausios sodybos“ konkurse.
Sveikiname Honoratą ir Vladimirą Privalovus su auksiniu jubiliejumi, linkime dar ilgus metus eiti bendro gyvenimo keliu, niekada neprarasti to, ką geriausia įgijote per santuokos metus, puoselėkite šeimos vertybes ir džiaukitės vienas kitu.
Šeimos istorija tikrai išskirtinė ir retai tepasitaikanti, nes civilinę santuoką jaunuoliai sudarė Minske, o po kelių dienų santuokos įžadus davė Vilniuje ir tapo Privalovų šeima.
„Tuokėmės Minske, tačiau žinojome, kad turime susituokti ir bažnyčioje. Taip, kai mums katalikiškas vertybes skiepijo tėvai. Tačiau tuo metu Rūdninkuose nebuvo klebono, todėl nuvykome į Aušros Vartų koplyčią. Ėjome tada gatve, aš pasipuošusi balta suknele ir žmonės, mus pamatę, pradėjo mums ploti. Labai susijaudinau. - Blizgančiomis akimis prisiminimais dalijasi ponia Honorata. - Tądien kartu ėjome išpažinties, nepaisant tikėjimo ėjo ir mano vyras.
Statybos ir NT Plėtra
Šalčininkų rajone, įskaitant Baltosios Vokės seniūniją ir Žagarinės kaimą, vyksta įvairūs statybos ir nekilnojamojo turto plėtros projektai. Šie projektai rodo, kad vietovė yra patraukli investicijoms ir plėtrai.
Tarp jų yra:
- Kaimo turizmo paskirties pastatų statyba Žagarinės kaime.
- Pramonės ir sandėliavimo paskirties pastatų statyba Tartoko g.
- Gyvenamojo namo statyba Miško g.
Kaimo turizmas Lietuvoje 2015. Rural tourism in Lithuania. Сельский туризм в Литве
Žagarines Vietovės Aprašymas
Apibendrinant, Žagarinės sodyba Baltojoje Vokėje yra svarbi Šalčininkų rajono dalis, turinti turtingą istoriją ir potencialą ateities plėtrai. Vietos gyventojų atsiliepimai ir įvairūs projektai rodo, kad ši vietovė yra vertinama ir puoselėjama.
Žagarine supa Rūdninkų giria. Kaimas 4 km į vakarus nuo Baltosios Vokės, 2 km nuo Merkio prie Jašiūnų - Pirčiupio kelio. Senųjų Macelių kaimą supa Rūdninkų giria. Girioje buvo keliasdešimt pilkapių, aplinkui apkastų grioviu. 1933 m. Vilniaus universiteto archeologijos muziejaus darbuotojai ištyrė 23 pilkapius.
Sritis ir Aprašymas
| Sritis | Aprašymas |
|---|---|
| Žemės ūkis | Svarbi ekonomikos dalis, vietos ūkininkų pasiekimai. |
| Kultūra | Auksinių vestuvių jubiliejai, tradicijų puoselėjimas. |
| Statybos | NT plėtros projektai, kaimo turizmo galimybės. |
Nematoma Lietuvos Istorija: Baltoji Vokė ir Apylinkės
Baltoji Vokė - tai vietovė, įsikūrusi Šalčininkų rajono šiaurės vakaruose, Rūdninkų girios pakraštyje. Ši vietovė ribojasi su Trakų, Vilniaus ir Varėnos rajonais, pasižymi turtinga istorija, gamtos grožiu ir aktyvia bendruomenės veikla.
Baltoji Vokė
Rūdninkų Giria: Gamtos Turtas ir Saugomos Teritorijos
Rūdninkų girios biotopų kompleksas yra viena vertingiausių Šalčininkų rajono teritorijų. Daugiau kaip 10 000 ha ploto teritorija užima centrinę Rūdninkų miško dalį ir plyti tarp Merkio, Šalčios ir Visinčios upių. Aptariama teritorija tėra vieno didžiausių Lietuvoje masyvų - Rūdninkų miškų, kurių plotas siekia 26 000 ha, - dalis.
Vertingi kraštovaizdžiai ir gamtos kompleksai saugomi Šarkučių kraštovaizdžio draustinyje, Šalčios ir Visinčios hidrografiniuose, Navakonių geologiniame, Ažubalės pedologiniame, Šilinės botaniniame, Papio ornitologiniame draustiniuose. Šioje teritorijoje noriai lankosi paukščių ir gamtos stebėtojai, fotografai, grybautojai, uogautojai, medžiotojai.
2002 m. rugsėjo 12 d. netoli Papio ežero oficialiai atidarytas pirmasis Lietuvoje pažintinis paukščių stebėjimo takas su apžvalgos bokšteliu ir informaciniais stendais. Siūlomas maršrutas skirtas plačiai visuomenei, visiems, kas nori pamatyti įvairias čia sutinkamų paukščių rūšis. Lankytojai maloniai kviečiami grožėtis itin turtinga šio krašto gamta.
Rūdninkų Girios Ežerai
Rūdninkų girioje yra keli ežerai. Kernavo ežerą (81 ha) iš visų pusių supa pelkės, apaugusios daugiausia juodalksniais, arba žemapelkės, apaugusios žemaūgėmis pušelėmis. Netoli poligono esantis Šulnio ežerėlis (1,5 ha) irgi apsuptas pelkyno. Rūdninkų pietryčiuose, kontinentinių kopų apribotuose pelkynuose, yra Gulbino ežeras. Prie Kernavo ežero stūkso Atsiskyrėlio kalnas.
Istorija
Prie Papio ežero archeologai aptiko keturias akmens amžiaus stovyklavietes ir žalvario amžiaus gyvenvietę. Vėliau žmonės įsikūrė žvyringose pakilumose, atsiradusiose tirpstant ledynams. Šiose apylinkėse viduramžyje kasama buvo balų rūda.
Rudnia, rudnė 15-19 am. Lietuvoje buvo vadinamos geležies ir lydymo ir geležies dirbinių kalimo įmonės. Kaime, išlikusiame iki mūsų dienų, senovėje įsikūrė balų geležies lydytojai.
Sukilimai Rūdninkų Girioje
Per 1831 ir 1863 m. sukilimus Rūdninkų girioje veikė stiprūs sukilėlių būriai. Ypač dideliu kovingumu pasižymėjo L. Narbuto, Visloucho, Lubičo vadovaujami būriai. 1863 m. gegužės 19 d. Spalio 19 d. girioje rusai apsupo silpnėjusį G. Čechavičiaus 40 vyrų būrį. Sukilėliai labai narsiai gynėsi ir prasimušė pro juos apsupusio priešo grandines.
Tarpukario laikotarpiu netoli Senųjų Macelių girioje buvo įrengta tuometinių aukštų valstybės pareigūnų reprezentacinių medžioklių sodyba - Sendkovas. Į Sendkovą taip pat atvykdavo 1926-1939 m. Antrojo pasaulinio karo metu 1943 m. prie Senųjų Macelių aukštumoje tarp pelkių dislokavosi didžiausia Rūdninkų girioje sovietų partizanų bazė.
Rūdninkų Bažnyčia
Medinė Rūdninkų bažnyčia buvo atstatyta 1790 m. Smolensko pavaivadienės Elenos Dambrauskienes. Ji tapo Švč. Trejybės parapijos bažnyčia. Bažnyčia yra stačiakampio plano, su prieangiu, bokšteliu. Bažnyčioje yra daug kultūros paminklų.
Rūdninkų bažnyčia
Sportas ir Bendruomenės Veikla Baltojoje Vokėje
1999 metais gruodžio mėnesį miestelio jaunimo iniciatyva buvo sukurtas sporto klubas „Jaunystė“. Šio klubo tikslas buvo sportu ir kultūriniais renginiais įtraukti į jo veiklą kuo daugiau paauglių.
1988 m. vyko pirmasis Tradicinis lengvosios atletikos bėgimas Baltoji Vokė-Rūdninkai-Baltoji Vokė. Toks bėgimas tapo tradicija organizuojamas jau 26 metus. Pagrindiniai iniciatoriai ir organizatoriai - G. Baranovič ir A. Venckevič (buvę lengvosios atletikos prizininkai ir čempionai). Tradicinis Baltosios Vokės bėgimas yra labai populiarus ne tik Šalčininkų rajone, bet ir visoje Lietuvoje.
Nuo 2000 metų sporto klubas „Jaunystė“ pirmasis Lietuvoje pradėjo rengti atvirus ringo čempionatus. Sporto klubo iniciatyva Šalčininkų rajone buvo įkurta Lietuvos ringo federacija, o jos prezidentu tapo Mykolas Sienkievič, generaliniu sekretoriumi ir vyr. treneriu Genadij Baranovič. Nuo 2002 metų Baltosios Vokės miestelyje kasmet organizuojamas atviras Lietuvos ringo čempionatas.
2004 metais sporto klubo „Jaunystė“ iniciatyva buvo suburtos dvi komandos, norinčios žaisti futbolą. Komanda buvo ne tik miestelio pasididžiavimu, bet ir viena stipriausių rajono komandų. Šiuo metu mūsų miestelyje yra suburtos dvi futbolo komandos: vyresniųjų iki 20 metų vaikinų ir jaunesniųjų iki 14 metų berniukų.
Vandens Turizmas Vokės Upe
Vokės upės vandens turizmo maršrutas driekiasi per Vilniaus apskritį, Šalčininkų ir Vilniaus rajonus, Turgelių, Jašiūnų, Baltosios Vokės, Pagirių ir Panerių seniūnijas. Plaukiant baidarėmis krantuose galima išvysti Tabariškes, Aukštąjį Pamerkį, Viktariškes, Puziriškes, Naujakurius, Ažukalnius, Pamerkį ir daugelį kitų vietovių.
Upės intakai: Verža (upė), Ščerba, Bienė (upelis) Mažoji Kena, Mažoji Upėsė, Upėsė, Merkio - Vokės kanalas, Okva, Krempė, Rudamina, Asdrė, Neris.
Įdomios, saugomos, lankytinos vietos: Turgelių piliakalnis, Merkio ichtiologinis draustinis, Rūdninkų kraštovaizdžio draustinis, Papio ornitologinis draustinis.
Baltojoje Vokėje siūloma baidarių nuoma, stovyklavietės ir poilsiavietės. Turistai gali rinktis baidarių maršrutus, plaukimą baidarėmis, kajakais, plaustais ar kanojomis Vokės upe.
Plaukimas baidarėmis Merkio upe
Kaimo Turizmas
Kaimo turizmas Baltojoje Vokėje - tai puikus ramaus poilsio pasirinkimas. Per septynis dešimtmečius, šalia kanalo ir durpyno iškirstame Rūdninkų girios plote ėmė kurtis gyvenvietė.
Baltosios Vokės seniūnija nuo 2006 metų, siekiant pagerbti labiausiai nusipelniusius miesto gyventojus, kasmet organizuoja konkursą „Seniūnijos metų žmogus“. Iš tikrųjų verta pabrėžti, kad Baltosios Vokės miestelyje ir seniūnijos apylinkėse gyvena idėjų kupini, veiklūs, darbštūs ir labai geranoriški žmonės, dėl ko ir kilo konkurso idėja. Pats konkursas nėra vien apdovanojimas už tam tikrus pasiektus rezultatus, įdėtą indėlį, miestelio puoselėjimą, tam tikrą pagalbą ir pan.
2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. buvo apdovanoti 3 asmenys - Česlav Voišnis tapo Baltosios Vokės seniūnijos metų žmogumi už pasiaukojančią veiklą ir darbą vietos bendruomenei. Danutė Gintautienė tapo Baltosios Vokės seniūnijos metų žmogumi už seniūnijos ir miestelio teigiamo įvaizdžio formavimą. 2011 m. 2012 m. 2013 m. apdovanotas UAB „Vilasta“ direktorius Robertas Čekutis. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. apdovanojimą gavo Olga Versockaja - atviros širdies žmogus, ji nuo pat gimimo gyvena Baltojoje Vokėje. 2018 m. 2019 m. Šiemet, esant gražiam miestelio jubiliejui, 15-us metus iš eilės skelbiame konkursą - Baltosios Vokės seniūnijos „Metų žmogus 2020“. Tačiau šį kartą kandidatais į nominantus tampa visi aukščiau išvardinti asmenys. Balsavimas prasideda nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. 31 d. iki 2020 m. lapkričio mėn. 16 d. Nugalėtojas bus paskelbtas Kalėdinio susitikimo su gyventojais metu.