Nuosavybės Teisių Išregistravimo Pagrindai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami nuosavybės teisių išregistravimo pagrindai Lietuvoje, remiantis teismų praktika. Nagrinėjami atvejai, kai statiniai yra išnyksta arba kai kyla ginčai dėl savavališkų statybų padarinių šalinimo.

Statinio Išnykimas Kaip Pagrindas Išregistruoti Nuosavybės Teises

Sprendžiant ginčą dėl statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar ginčo statinys yra išnykęs - t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas (jei nugriautas - ar statinio ar jo dalių griovimo darbai atlikti ne statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu).

Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą (išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu), statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas.

Nugriautas pastatas

Pabrėžta, kad tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą - t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju - kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti.

Vienoje byloje apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškinį, kuriuo ieškovė ginčijo atsisakymą derinti valstybinės žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą, be kita ko, tuo pagrindu, jog žemės sklypo kadastrinių matavimų planas parengtas formuojant žemės sklypą, skirtą pastatui, kuris nėra išlikęs, naudoti.

Savavališkos Statybos Padariniai ir Atsakomybė

Kitoje byloje atsakovas kėlė klausimą, ar jis, būdamas žemės sklypo, kuriame yra ginčo statiniai, savininkas, pagrįstai įpareigotas nugriauti ne sau, o kitiems asmenims priklausančius statinius.

Todėl yra aktualus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas.

Teisėjų kolegija pasisakė, kad aiškus įstatymų leidėjo ketinimas nustatyti subjektų, kuriems pateiktini reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, eiliškumą.

Nurodyto eiliškumo taip pat turi būti laikomasi sprendžiant, kuris asmuo yra tinkamas atsakovas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju - kai į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo kreipiasi kitas viešojo administravimo subjektas ar prokuratūra.

Dėl to pastarasis subjektas ar prokuroras, prieš kreipdamasis į teismą, turi įstatyme nurodytu eiliškumu siekti nustatyti kaip atsakovą byloje trauktiną asmenį.

Savavališkos statybos padariniai

Asmenų, atsakingų už savavališkos statybos padarinių šalinimą, eiliškumas

Teismų praktikoje nustatytas eiliškumas, kuriuo remiantis nustatomi asmenys, atsakingi už savavališkos statybos padarinių šalinimą:

  1. Statinio statytojas (užsakovas).
  2. Žemės sklypo, kuriame pastatytas statinys, savininkas (naudotojas).

Tarptautinė konferencija „Desovietizacija: regioninės patirtys ir iššūkiai“ (2025 m. spalio 17 d.)

Ši informacija padeda geriau suprasti nuosavybės teisių išregistravimo pagrindus Lietuvoje ir atsakomybę už savavališkas statybas.

tags: #nuosavybes #teises #isregistravimo #pagrindas