Lietuvai esant Sovietų Sąjungos sudėtyje, buvo paskelbta socialistinė ūkio sistema, dėl to turėjo pakisti nuosavybės samprata. Tuo metu vyraujančia nuosavybės forma tapo ,,socialistinė“, kuri buvo suskirstyta į visuomeninę kooperatyvinę ir valstybinę. Privati nuosavybė tuo laikotarpiu neegzistavo, o asmeninė nuosavybė negalėjo tapti pasipelnymo šaltiniu. Visas privatus turtas buvo nacionalizuotas.
Palaipsniui atsirado supratimas, kas yra valstybės turtas. Jis buvo suprastas, kaip visų turtas ir pradėtas vis labiau savintis. Toks savinimasis buvo vadinamas ,,grobstymu“.
Sovietų Sąjungos žemėlapis
Grobstymo Priežastys ir Kovos Būdai
Šiame straipsnyje analizuojamos tokiam grobstymui susiklosčiusios palankios sąlygos ir nagrinėjama, kaip buvo kovojama su juo. Taip pat aptariamas grobstymo organizavimas ir vykdymas. Svarbiausias dėmesys atkreipiamas į vagystes, kurios buvo vykdomos iš maisto ir lengvosios pramonės įmonių.
Straipsnyje autorė naudojasi LSSR prokuratūros archyviniais šaltiniais, įmonių dokumentais ir kt. Yra panaudojami autorės imti interviu iš buvusių to meto maisto ir lengvosios pramonės darbininkų.
Pastebima, kad nėra galimybės pasinaudoti to meto baudžiamųjų bylų medžiaga, todėl straipsnyje didesnis dėmesys yra sutelktas į vykdytas smulkias vagystes, o už jas bylos keliamos nebuvo. Pagrindinė taikoma bausmė buvo - apsvarstyti ,,draugiškame teisme“ ir ,,perauklėti“.
Tokį ,,perauklėjimą“ turėdavo vykdyti kolegos darbininkai. ,,Socialistinė nuosavybė“ buvo saugoma specialiai įkurto KSNGS pagalba. Buvo organizuojami reidai, kurių metu sulaikomi grobstytojai. Buvo raginami ir gyventojai informuoti apie atliekamus grobstymus.
Marksizmas ir Socialistinė Nuosavybė
XIX a. Marksizmo atsiradimas yra dėsningas istorinio vystymosi rezultatas. Jam atsirasti reikėjo tam tikrų socialinių-ekonominių sąlygų ir tam tikrų gamtamokslinių bei filosofinių prielaidų. Jis atsirado XIX a. penktame dešimtmetyje.
Marksizmas - daugiausia Karlo Markso ir F.Engelso darbuose iškeltų politinių idėjų rinkinys. Jų koncepcijos pagrindas yra idėja, jog istorija tai nuolatinė turtingųjų ir neturtingųjų kova. Pagrindinis kovos variklis - turtas, nuosavybė, nelygybė.
Kas yra marksizmas? | Marksizmo paaiškinimas | Kas buvo Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas? Komunistų manifestas
Pagrindinės Marksizmo Idėjos
- Klasių kova: Visų visuomenių istorija yra klasių kovos tarp valdančiųjų ir engiamų klasių istorija.
- Buržuazija ir proletariatas: Buržuazija arba valdančioji klasė išnaudoja proletariatą arba darbininkų klasę, atimdama jų darbo vaisius.
- Kapitalizmas: Kapitalizmas yra ekonominė sistema, leidžianti buržuazijai kaupti turtus ir galią proletariato sąskaita.
- Revoliucija: Proletariatas turi pakilti ir nuversti buržuaziją, kad pasiektų laisvę ir lygybę.
- Komunizmas: Komunizmas yra valdymo sistema, kuri pakeis kapitalizmą ir sukurs beklasę visuomenę.
- Privati nuosavybė: Privati nuosavybė yra visos nelygybės ir išnaudojimo kapitalistinėje visuomenėje šaltinis.
Karlas Marxas aiškino istorijos raidą istorinio materializmo metodu teigdamas, kad visus istorinius, socialinius, kultūrinius, politinius reiškinius nulemia materialus pasaulis - visuomenės ekonominė plėtra ir joje vyraujantis gamybos būdas.
Visuomenę sudaro klasės - socialinės grupės, kurių santykis su gamybos priemonėmis lemia jų ekonominę ir politinę padėtį, sąmonę ir mąstymą. Valdančioji klasė turi ekonominę ir politinę galią dėl gamybos priemonių nuosavybės, bet jos šešėlyje auga ir stiprėja naujoji engiamųjų klasė, kurios poreikiai susikerta su viešpataujančios klasės interesais.
Kyla naujų gamybinių jėgų ir pasenusių gamybinių santykių konfliktas - klasių kova. Pagaliau naujoji klasė nuverčia senąją ir iškyla kaip nauja viešpataujanti jėga, taip 17-19 a. buržuazinės revoliucijos sunaikino feodalinę santvarką, kuri trukdė pramonės ir prekybos plėtrai. Visuomenės istorija yra klasių kovos ir revoliucijų istorija.
Karlas Marxas išskyrė visuomenės ir gamybinių santykių plėtros šešias stadijas (visuomenines ekonomines formacijas): pirmykštę santvarką, vergvaldystę, feodalizmą, kapitalizmą, ateityje įsigalėsiantį socializmą ir galutinę istorijos fazę - komunizmą.
Kapitalistiniame pasaulyje visuomenės pagrindinės klasės yra buržuazija ir proletariatas, kurį sukūrė kapitalizmas ir kuris ateityje jį sunaikins. Analizuodamas ekonominius procesus Karlas Marxas rėmėsi 19 a. industrinių Europos šalių, pirmiausia Anglijos ir Vokietijos, patirtimi.
Marksizmo Suskilimas ir Įtaka
19 a. pabaigoje marksizmas suskilo. Ortodoksalusis marksizmas (G. Plechanovas, A. Labriola ir kiti) perėmė Karlo Marxo idėjas be jokių pakeitimų. Reformistinio (vadinamojo revizionistinio) marksizmo atstovai (K. Kautsky, E. Bernsteinas ir kiti) atmetė prievartinės revoliucijos idėją ir siekė taikios visuomenės evoliucijos socializmo link per demokratinius procesus.
19 a.-20 a. pradžioje marksizmas turėjo reikšmės kuriant darbininkų judėjimą, vykdant politines, ekonomines ir socialines reformas, kovojant su skurdu ir nedemokratiniais režimais. Tolesnė istorijos raida paneigė daugelį marksistų prognozių.
Socialistinės revoliucijos įvyko atsilikusiose agrarinės ekonomikos šalyse (Rusijoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje, Afrikoje), o išsivysčiusiose valstybėse jos žlugo (pvz., 1918-19 Vokietijoje). Revoliucijas ir tolesnį socializmo kūrimą lydėjo organizuota teroristinė veikla, pilietiniai karai, badas (Rusijoje, Ukrainoje, Kinijoje), represijos prieš politinius oponentus (t. p. ir pačių komunistų partijų viduje), religiją, vadinamųjų išnaudotojų klasių atstovus.
Komunizmo idėjos elementų yra antikos filosofo Platono aprašytoje idealioje valstybėje, t. p. ankstyvosios krikščionybės laikotarpio autorių raštuose. Pirmąkart nuosekliau šią idėją išreiškė Th. More’as veikale Utopija (Utopia, apie 1516); jis teigė, kad lygybė galima tik panaikinus privačią nuosavybę.
K. Marxas rašė, kad komunizmas atsiras tik labai išplėtotos pramoninės gamybos sąlygomis. Gamybinės jėgos bus tokio lygio, kad pačios save organizuos ir disciplinuos. Komunizmo pakopos visuomenę valdys ne valstybė - visuomenė pati sugebės nustatyti socialinių pokyčių kryptis ir tempus.
Komunizmo Krizė
Socializmas ir socialdemokratija jau ilgą laiką gyvena krizėje. Nepaisant šios pastabos banalumo, faktas lieka faktu. Viena iš priežasčių, kodėl socialdemokratinės ir socialistinės partijos Europoje pastaraisiais metais sunkiai laimi rinkimus - jų nesugebėjimas spręsti kultūrinio ir ideologinio konflikto, egzistuojančio socialistų elektorate, t. y., skilimo tarp tradicinių darbininkų ir samdomų išsilavinusių profesionalų.
Nuo pat XX a. 8-ojo dešimtmečio Europos visuomenėse vyko reikšminga transformacija: fizinį darbą dirbančiųjų gerokai sumažėjo, o paslaugų sektoriaus darbuotojų reikšmingai pagausėjo. XX a. vyravusi į klasinį konfliktą orientuota politika amžiaus pabaigoje transformavosi į tapatybės politiką ir liberalų žmogaus teisių diskursą.
Taigi, jei socialistų partijos nori būti politiškai sėkmingos ateityje, jos turi suprasti šiandien besikuriančio politinio ir kultūrinio aljanso tarp socialinio konservatizmo ir ekonominio progresyvizmo priežastis.
Apibendrinant, socialistinė nuosavybė, įdiegta Lietuvoje sovietmečiu, turėjo įtakos nuosavybės sampratos pokyčiams ir sukūrė specifines sąlygas, kuriomis pasireiškė grobstymo reiškiniai. Marksizmo teorija, nors ir turėjusi įtakos socialistinės ideologijos formavimuisi, neatitiko realios situacijos, o komunizmo idėjos patyrė krizę dėl praktinio įgyvendinimo sunkumų.
tags: #nuosavybes #forma #socialistineje