Lietuvos Partizanai Pokario Sodybose

Po Antrojo pasaulinio karo, Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, tūkstančiai lietuvių, siekdami išvengti prievartinės mobilizacijos į Raudonąją armiją ir stalinistinių represijų, traukė į miškus. Šios spontaniškai susikūrusios grupės ilgainiui tapo organizuotesnės ir centralizuotesnės, o 1948 m. vasarį įkūrė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį (LLKS). Šiame straipsnyje apžvelgiama partizanų veikla, jų kasdienybė ir kovos už laisvę.

Lietuvos partizanų apygardos

Partizanų Greitos Formavimasis ir Tikslai

Buvę Lietuvos teritorinės apsaugos rinktinės, Lietuvos laisvės armijos, Lietuvos ginkluotųjų pajėgų ir Šaulių sąjungos nariai sudarė Lietuvos partizanų pagrindą. Ūkininkai, Lietuvos pareigūnai, studentai, mokytojai ir net mokiniai prisijungė prie partizanų. Judėjimą aktyviai rėmė Lietuvos visuomenė ir katalikų bažnyčia. Savo dokumentuose partizanai pabrėžė, kad galutinis jų tikslas - atkurti nepriklausomą Lietuvą.

Partizanai buvo gerai ginkluoti. Jų arsenale buvo čekiški Škoda ginklai, rusiški Maxim sunkieji kulkosvaidžiai, įvairūs minosvaidžiai ir įvairi, daugiausia vokiška ir sovietinė, lengvoji ginkluotė bei automatai.

Žuvusiųjų Atminimas

Trečiąjį gegužės sekmadienį minima Partizanų diena.

Adolfo Kubiliaus Istorija

Adolfas Kubilius gimė 1918 m. liepos 26 d. Kretingos aps. Kartenos vls. Budrių k. Leono Kubiliaus ir Onos Daugintaitės-Kubilienės šeimoje. Baigė Budrių pradžios mokyklą, 1936 m. - Kretingos pranciškonų gimnaziją. 1940 m. pavasarį pašauktas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo 2-ajame ulonų Lietuvos Kunigaikštienės Birutės pulke. Vokiečių okupacijos metais dirbo Kauno radiofone, vėliau - Vilniaus tabako fabrike. Studijavo žurnalistiką Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1943 m. pradžios, ėmus persekioti gestapui, gyveno nelegaliai.

1943 m. liepos mėn. įstojo į Lietuvos laisvės armiją (LLA), buvo jos centrinio štabo Vilniuje Organizacinio sektoriaus Ryšių skyriaus viršininkas. Rūpinosi antinacinės spaudos platinimu, naujų narių telkimu. 1944 m. rugpjūčio mėn. išvyko į Rytų Prūsiją, kur netoli Karaliaučiaus veikė Noihofo žvalgybos mokykla. Kartu su Algirdu Šertvyčiu vadovavo penkių asmenų desantui, 1944 m. lapkričio 17 d. nuleistam į Kretingos aps. Platelių ir Telšių aps. Alsėdžių miškus. Legalizavęsis dirbo mokytoju. Telšių aps. Alsėdžių vls. Skirpsčių k. ūkininkų Pocių sodyboje, vėliau ir kitose vietose įsirengė bunkerius, užmezgė ryšius su LLA Šiaulių apygarda ir jos vietos skyriais, taip pat Vanagų būriais Kretingos, Mažeikių, Tauragės ir Telšių apskrityse.

Rūpinosi ginklų įsigijimu, rinko žinias apie sovietų armiją, karinių dalinių dislokaciją, technikos judėjimą. Gautas žinias siųstuvu perduodavo į Vokietiją. 1945 m. kovo mėn. kartu su Adolfu Eidimtu suvienijo Vanagų būrius į LLA Žemaičių legioną ir sudarė jo štabą: legiono vadas - A. Kubilius-Šilo Velnias, štabo viršininkas - Sergijus Semsys-Vaza, Organizacinio sektoriaus viršininkas - Šarūnas Jazdauskas-Šaris, jo pavaduotojas - Jonas Dūda-Štuka, Agitacijos ir propagandos bei žvalgybos skyriaus viršininkas - A. Šertvytis-Stumbras, Tiekimo skyriaus viršininkas - vyr.

Suimto Adolfo Kubiliaus nuotrauka

1945 m. balandžio 23 d. A. Kubilius buvo suimtas Telšių aps. Alsėdžių vls. Vilkų k. Iš pradžių kalintas NKVD Alsėdžių vls. 1946 m. sausio 9 d. LSSR NKVD kariuomenės karo tribunolo nuteistas mirties bausme. A. Kubiliui ir dar keturiems jo bendrabyliams (Jonui Venclauskui, Antanui Stalmokui, Sergejui Semsiui ir Stepui Derbutui) bausmė įvykdyta 1946 m. kovo 9 d. Vilniuje, NKGB centrinės būstinės rūsyje įrengtoje mirties bausmės vykdymo patalpoje. Palaikai slapta užkasti buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje Vilniuje. 1994-1996 ir 2003 m. archeologinių kasinėjimų metu Tuskulėnų kapavietėje rasti nužudytųjų palaikai 2004 m. perkelti į Tuskulėnų rimties parke įrengtą koplyčią-kolumbariumą.

XX a. 7-ajame dešimtmetyje artimųjų rūpesčiu atminimas įamžintas tvarkant Kubilių šeimos kapavietę, esančią Kretingos r. Žalgirio sen. Budrių k. Kryžius šioje vietoje stovėjusioje sodyboje gyvenusiai Leono Kubiliaus ir Onos Daugintaitės-Kubilienės šeimai, taip pat 1918 m. liepos 26 d. vienam iš LLA vadų ir Žemaičių legiono įkūrėjų A. Kubiliui-Adžiui, Jurgiui Vaišvilai, Baliui, Šilo Velniui atminti. Kretingos r. Žalgirio sen. Budžių k. Pastatytas 1991 m. dukters ir sesers Stanislavos Kubiliūtės-Slušnienės šeimos rūpesčiu.

Partizanų Bunkeriai

Partizanai dažnai slapstėsi specialiai įrengtuose bunkeriuose. Šie bunkeriai buvo įrengiami sodybose, miškuose ar kitose sunkiai prieinamose vietose. Straipsnyje pateikiama Lietuvos pokario partizanų bunkerių, buvusių Miknių sodyboje, Mėnaičių kaime, ir Sajų sodyboje, Balandiškio kaime (Grinkiškio sen., Radviliškio r.), archeologinių tyrimų medžiaga. Miknių sodyboje 1949 m. vasario mėn. po klėtimi įrengtame Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje buvo susirinkę ir posėdžiavo aštuoni visos Lietuvos partizanų vadai. Posėdžiuose buvo patvirtinti Lietuvos Laisvės Kovos sąjūdžio sukūrimo direktyviniai dokumentai, statutai, vadovybės struktūra, sričių sistema.

Vasario 16 d. partizanų vadai pasirašė politinę LLKS Deklaraciją, skelbiančia, kad LLKS taryba yra aukščiausias okupuotos tautos politinis organas, kol bus atkurta nepriklausoma demokratinė Lietuvos Respublika. Sajų sodybos daržinėje 1949 m. rudenį įrengtame bunkeryje nuo 1949 m. spalio iki 1950 m. sausio veikė LLKS visuomeninė dalis, buvo rengiamas leidinys „Prie rymančio rūpintojėlio".

Straipsnyje aptariami Lietuvos partizanų, kovojusių prieš sovietinę okupacija, naudotų bunkerių tipai, pagrindinės ju konstrukcijų detalės, informacijos šaltiniai. Darbo tikslas - nustatyti, kiek archeologiniai tokio pobūdžio paminklų tyrimai papildo, koreguoja, o gal ir keičia istorinę bei liudininkų pateikta informacija.

Kovos ir Aukos

1945 m. sausio mėn. Jiezno stribai ir rusai apsupo Bieliauskų sodybą. Antanas (Leono brolis) tvarte šėrė gyvulius. Stribai suvirtę į tvartą, pradėjo mušti Antaną. Vyko grumtynės, Antanas, matydamas, kad iš šio tvarto gyvas neišeis - nušauna Jiezno aršų stribą. Brolis Leonas pabėga. Pabėgęs įstoja į partizanų gretas, Geležinio vilko būrį, vadovaujamą Vytauto Marčiulionio-Viesulo. Žuvo 1945 m. kovo 28 d. Paverknių kautynėse. Jo kūnas buvo niekinamas Jiezne, ant grindinio. Leono ir Antano palaikai užkasti Jiezne, Bijomino darže.

1945 m. kovo 28 dieną dalyvavo mūšyje, kuris vyko Voseliūnų, Sokonių kaimuose. Mūšis vyko visą dieną. Traukiantis per išsiveržusią iš krantų Verknės upę žuvo aštuoni partizanai ir vienas ūkininkas. Mūšio metu žuvo ir V. Kandrotas-Kregždė. Mūšis vyko Didįjį trečiadienį, prieš Šv. Velykas, o ketvirtadienį visų palaikai parvežti į Jiezną ir išniekinti ant grindinio. Užkasti žydo Bijomino darže.

1945 metų kovo 28 dieną žuvo Paverknių kautynėse, kurios vyko daugiau kaip septynias valandas. Partizanai, vadovaujami Viesulo - Vytauto Marčiulionio, stojo į mūšį su galinga rusų kariuomene. Žuvo: P. Kurilavičius, A. Šiugždinis, K. Ziutelis, L. Bieliauskas, V. Kandrotas, J. Mikalauskas, K. Vaikšnys, P. Daraškevičius, Vytautas Celiešius, A. Bačinskas, o rusų karių - devyniasdešimt keturi.

Žuvo 1945 metų kovo 28 d. Paverknių kautynėse. Visi žuvusieji partizanai atvežti į Jiezną. Didįjį ketvirtadienį, prieš Šv. Velykas, visų kūnai išniekinti gulėjo Jiezne, ant grindinio: Žaibas, Kregždė, Skroblas, Žilvitis, Balandis, L. Bieliauskas, A. Vanagas ir kiti.

1945 m. kovo 28 dieną vyko Paverknių kautynės. Kautynių metu buvo sužeistas Kazimieras-Anglas. Draugai jį, sužeistą, nešė ir norėjo paslėpti, bet nešant jis mirė. Ten pat, mūšio vietoj, palaidojo. Anglas garbingai žuvo kovos lauke už brangią Tėvynę ir liko amžiais gulėti mūšio lauke. Šventa vieta liks Paverknys, kur dar tebeguli didvyriai be karstų. Kur slapta sesuo suklumpa.

Trečią dieną žuvo Paverknių kautynėse.

Buvo Didysis trečiadienis, partizanų būriai, vadovaujami Viesulo, buvo apsistoję Voseliūnų, Sokonių, Paverknių kaimuose. Anksti rytą jiems pranešė, kad rusų kariai „šukuoja" Benčiakiemio miškelius. Partizanai buvo gerai ginkluoti ir pasiruošę laukė. Kautynės vyko visą dieną. Žuvo 94 rusų kariai. Partizanai neteko 12-kos draugų. Žuvo vienas ūkininkas. Didvyriškai laikėsi Žaibas - A. Šiugždinis. Jis liepė draugams trauktis, o pats kulkosvaidžio salvėmis retino rusų karius. Visų žuvusiųjų kūnai nuo ketvirtadienio ir per Šv.

Rytojaus dieną, t.y. 1951 m. kovo 28 d., Klaipėdos srities MGB valdyba ir Skaudvilės rajono MGB skyrius, padedami MVD 273 ir 32 šaulių pulkų ir stribų burių, Žalpių miško 7 kvartale organizavo čekistinę-karinę operaciją, apsupo bunkerį, kuriame buvo Birutės rinktinės štabo apsaugos būrys, vadovaujamas Juozo Milkinto-Maršalio. Per kautynes žuvo būrio vadas J. Milkintas-Maršalis, Steponas Šliažas-Žvangutis, J. Milkinto žmona Jadzė Janušytė-Ieva, Kazys Bakaitis-Bijūnas, Jonas Nacas-Skrajūnas. Operacijos metu paimti 3 automatai, 2 šautuvai, 3 pistoletai, 360 šovinių, įvairūs dokumentai. Po šių netekčių Birutės rinktinė jau neatsigavo ir 1951 m.

1954 m. kovo 29 d. jis pranešė, jog Žygaičių vls., Putokšlių k. Vakare, apie 21 val. apsupama sodyba. Marozovienės šeimos nariams leido iš namų išeiti. Kitos dienos rytą, apie 10 val., prasidėjo pragariška ugnis: griuvo namo sienos, prakirto gegnes, įgriuvo stogas.

1945 m. Kovo 28 d. Alytaus aps. (dabar - Varėnos r. sav.) Noškūnų miške NKVD dalinys užpuolė partizanų būrį.

1948 m. Kovo 28 d. Kretingos aps. Kretingos vls. Tūbausių k. (dabar - Kretingos r. sav.) MGB kariuomenės kareiviai, vykdydami karinę-čekistinę operaciją, aptiko 6 partizanų grupę. Per susišaudymą žuvo 4 Kardo rinktinės Kretingos (Sirvydo) kuopos partizanai: Pranas Katkus, Steponas Katkus, Juozas Petreikis-Taukenis (ryšininkas tarp rinktinės ir apygardos štabų) ir Gediminas Pocius.

1948 m. Kovo 28 d. Rokiškio aps. Kamajų vls. Taraldžių k. (dabar - Rokiškio r. sav.) gyventojo Antano Andriuškevičiaus namuose švenčiant šv. Velykas žuvo 3 Šarūno rinktinės Algirdo kuopos partizanai: Alfonsas Budreika-Bukšys (būrio vadas), Anicetas Jančys ir Vytautas Vilutis-Perkūnas. Kautynių metu buvo nušautas ir į svečius atėjęs Ažubalių k.

1948 m. Kovo 29 d. Radviliškio aps. Baisogalos, Šiaulėnų ir Grinkiškio vls. esančiame Mumšilio miške (dabar - Radviliškio r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 353-iojo šaulių pulko kareiviai ir MGB Šeduvos vis. poskyrio stribai vykdė karinę operaciją. Jos metu miške apsuptas bunkeris, kuriame slėpėsi apie 14 partizanų.

Ši lentelė apibendrina pagrindinius Lietuvos partizanų kovos etapus ir jų ypatumus:

Partizanų kovos istorija yra sudėtinga ir tragiška, tačiau ji liudija apie lietuvių tautos pasiryžimą ginti savo laisvę ir nepriklausomybę. Net ir po daugelio metų, šių didvyrių atminimas gyvas ir įkvepia naujas kartas.

tags: #pociu #sodyboje #lithuanian #partisans